Dabartinio gripo sezono grėsmės

Sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad šis šaltasis sezonas gali būti itin sunkus. Ankstesnės koronaviruso valdymo priemonės padėjo pažaboti ne tik šią ligą, bet ir kitas infekcijas. Tačiau, sušvelnėjus ribojimams, infekcinės ligos vėl suaktyvėja. Tai patvirtino 2021–2022 m. gripo sezonas. Tuomet, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, susirgimų gripu registruota 20 kartų daugiau negu ankstesnį sezoną – 6 tūkstančiai.

Gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, nėščioms moterims, senjorams ir  visiems sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis. Geriausias būdas apsisaugoti nuo sunkių gripo formų, komplikacijų ir net mirties – skiepai. Nėščia moteris, pasiskiepijusi nuo gripo, apsaugo ne tik save, bet ir būsimą naujagimį. O paskiepiję vaikus apsaugosime senelius, kurie patenka į vieną iš didžiausių rizikos grupių. Vaikai skiepijami nuo 6 mėnesių.

Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusas keičiasi ir vakcina kaskart yra kitokia. Tiesa, susirgti galima net pasiskiepijus, tačiau ligos simptomai bus silpnesni, greičiau pasveiksite ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Viena iš jų yra plaučių uždegimas, bet galimos ir tokios pasekmės kaip galvos smegenų ar jų dangalų, širdies raumens, inkstų uždegimas.

Skiepytis nuo gripo geriausia spalio–lapkričio mėnesiais, bet galima ir bet kuriuo kitu metu. Pakankamas antikūnų kiekis organizme susidaro per dvi savaites.

Pasiskiepyti nuo gripo ypač svarbu daugėjant sergančiųjų koronavirusu, nes galima susirgti abiem ligomis tuo pačiu metu, o tada gydymas sudėtingesnis ir didesnė komplikacijų tikimybė. Nepamirškime, kad taip pat aktualūs ir skiepai nuo koronaviruso.

Skiepai nuo COVID-19 – apsauga nuo sunkių ligos formų

Daugelį persirgusiųjų COVID-19 liga vargina liekamieji reiškiniai: nuovargis, jėgų trūkumas, atminties, dėmesio pablogėjimas, miego sutrikimai, sąnarių, raumenų ir galvos skausmai, dusulys, krūtinės skausmas. Po šios ligos organizmas atsigauna negreitai. Sunki liga gali sukelti širdies raumens pažeidimus, o vėliau dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Skiepai nuo koronaviruso svarbūs ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kurie skiepijami nuo 5 metų. Nors vaikams dažniausiai tai nėra sunki liga, tačiau kai kuriems ji sukelia plaučių infekciją ir tenka gydytis ligoninėje. Sirgti sunkesne ligos forma didžiausia tikimybė vaikams, turintiems gretutinių ligų.

Net ir lengva koronaviruso forma persirgusį vaiką dar ilgai kamuoja užsitęsę simptomai: dusulys, krūtinės, pilvo, sąnarių skausmai, apetito stoka, skonio, uoslės sutrikimai. Vaikas gali būti nuvargęs, irzlus, sutrinka dėmesio koncentracija, miegas, suprastėja apetitas.

Vaikus gali užklupti ir sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, daugiasisteminis uždegiminis sindromas, kuris pažeidžia kelias organizmo sistemas: širdį, plaučius, virškinimo ir nervų sistemas, inkstus, odą. Tai yra gyvybei pavojingas labai stiprus imuninės sistemos atsakas į koronavirusą.

Skiepai apsaugo ne tik vaiką, bet ir kitus žmones, kurie gali sunkiai sirgti. Užsikrėtę COVID-19 vaikai, kaip ir suaugusieji, net ir nejausdami jokių ligos simptomų, gali platinti infekciją.

Gerai žinomos apsaugos priemonės

Neverta manyti, kad pasiskiepijus nereikia kitų apsaugos priemonių, niekas neduos garantijos, kad nesusirgsime.

Apsisaugoti nuo visų virusų, nesvarbu, ar tai rinovirusas, gripas, ar COVID-19, galime taip pat. Visi jie perduodami su lašeliais per orą ir pažeidžia kvėpavimo sistemą. Taigi, kuo mažiau žmonių, tuo mažesnė tikimybė susirgti. Verčiau paėjėti vieną stotelę pėsčiomis, užuot įlipus į sausakimšą autobusą, nesiveržti į prekybos centrą, kai ten daug žmonių.

Medicininė kaukė yra naudinga, bet nėra panacėja. Patartina ją dėvėti sergantiesiems, jei šalia yra sveikų žmonių: viruso ji nesulaikys, bet sulaikys seilių lašelius, kuriuose virusų ypač gausu. Todėl vis tiek yra svarbu laikytis atstumo.

Sergančiojo rankos yra ne mažesnis viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus, virusų atsiranda ant įvairių daiktų, nuo kurių galima užsikrėsti sveikam žmogui. Todėl nelieskite veido, dažnai plaukite rankas, nešiokitės dezinfekuojančias higienines servetėles.

Virusų plitimui turi reikšmės patalpų oras. Nevėdinamose patalpose virusų daugiau, todėl vėdinkime kambarius ir žiemą. 

Stipriname vidinę apsaugą

Mūsų vidinė apsauga prasideda nuo kvėpavimo takų. Juose nuolat gaminasi sekretas, kuris sudaro apsauginį sluoksnį. Jei gleivinės išsausėja, virusai lengvai įveikia susilpnėjusį apsauginį barjerą ir tikimybė susirgti daug didesnė. Dažniausia kvėpavimo takų gleivinių išsausėjimo priežastis – kvėpavimas sausu oru, kuris dažnai toks šildymo sezoną. Sausina kvėpavimo takų gleivinę užterštas oras, įvairūs vaistai, cigarečių dūmai. 

Su įkvepiamu oru į organizmą patenka didelė dalis virusų. Vienas iš būdų, padedančių užkirsti jiems kelią – nosies plovimas. Kasdien plaudami nosį, pavyzdžiui, jūros vandens tirpalu, sumažinsite virusų koncentraciją, taigi ir tikimybę susirgti. 

Pagrindinė virusų ypatybė ta, kad jie gali daugintis tik žmogaus organizme. Tam jie turi prisitvirtinti prie ląstelės ir įsiskverbti pro jos membraną į vidų. O tai vyksta burnos ir ryklės gleivinėse. Ląstelė suardoma, o prisidauginę virusai skverbiasi į kitas ląsteles. Deja, organizmo imuninei sistemai ne visada užtenka stiprybės atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus.

Jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie ląstelės, jie nesukeltų infekcijos. O tam reikia stiprios viršutinių kvėpavimo takų gleivinės apsaugos. Apsauginei gleivinės funkcijai sustiprinti galima pasitelkti pastiles su augalinėmis veikliosiomis medžiagomis. Jos burnos ir ryklės gleivinėje suformuoja nuo virusų apsaugantį sluoksnį, pro kurį įsibrovėliai negali įsiskverbti į organizmo ląsteles ir daugintis.

Parengė Undinė Gilė

Kaip vaikai ir paaugliai toleruoja vakciną nuo COVID-19?

Plačiai diskutuojama apie vaikų nuo 5 metų amžiaus vakcinaciją. Realaus gyvenimo duomenų išvados iš JAV ir Kanados rodo, kad tokio amžiaus vaikai skiepą toleruoja geriau nei vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai bei suaugusieji. Tokia yra šios dienos situacija, tą mato gydytojai ir tėvai, ir tai nuteikia optimistiškai.

Vakcinos yra biologiniai preparatai. Negalime net teoriškai teigti, kad jos nesukelia jokios reakcijos, nes vakcinos juk ir skiepijamos tam, kad sukeltų imuninį atsaką ir suaktyvintų imuninę sistemą. Jautresniems asmenims tas imuninės sistemos suaktyvinimas gali turėti didesnių ar mažesnių nepageidaujamų reiškinių. Tokia yra vakcinacijos teorija ir praktika. Vakcinas jau skiepijame daugiau nei 200 metų, ir šie procesai yra žinomi ir ištirti.

Kokie gali būti šalutiniai reiškiniai? Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį po vakcinacijos?

Apie nepageidaujamus reiškinius turi kabėti medicinos specialistai, nes jei nekalbėsime mes, kalbės žmonės be išsilavinimo ir ekspertinių medicinos žinių.

Ką rekomenduoja kitų šalių ir Lietuvos gydytojai? Paskiepijus vaikus, skirkime jiems daugiau dėmesio, labiau juos stebėkime, ypač berniukus, ypač paauglius. Maždaug 2 savaites po skiepo nerekomenduojami didelio intensyvumo fiziniai krūviai, tokie kaip labai intensyvios treniruotės ar ištvermės reikalaujančios varžybos. Tai nereiškia, kad vaikai turi sėdėti sudėję rankas ir negali pajudėti. Kalbame apie intensyvias, sekinančias ir daug ištvermės reikalaujančias fizines veiklas ir varžybas. Jei varžybos yra suplanuotos, tuomet reikėtų paderinti skiepo datą.

Esant simptomams, tokiems kaip silpnumas, spaudimo jausmas ar skausmai širdies plote, labai svarbu nelaukti ir nekentėti, o kreiptis į savo gydytojus, o šie jau tikrai žino, ką tokiais atvejais reikia daryti.

Kalbant apie vaikų nuo 5 metų grupę, Lietuvoje didelės patirties dar neturime, tačiau pagal užsienio šalių, paskiepijusių milijonus tokio amžiaus vaikų, specialistus povakcininės reakcijos  yra bendro pobūdžio, tokios kaip skausmas ir sukietėjimas injekcijos vietoje, trumpalaikis karščiavimas.

Bendra išvada – maži vaikai vakciną toleruoja geriau nei vyresni vaikai, paaugliai ar suaugusieji.

Ar vaikai ir paaugliai sunkiai serga COVID-19 liga?

Nelyginkime sergančio vaiko su sergančiu suaugusiuoju. Kaip vaikų gydytojas, aš tai kartoju labai seniai.

Kalbėdami apie gripą ir kitas vaikiškas infekcijas, vis dar minime, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Lyginkime šeimą, kurioje vaikai yra sveiki, ir šeimą, kurioje vaikai serga. Susirgus vaikui, sugriūva visos šeimos gyvenimo kokybė, o neretai ir trijų šeimų, nes ir seneliai naktį jaudinasi ir nebemiega.

Kokie yra COVID-19 ligos liekamieji reiškiniai ir komplikacijos?

COVID-19 liga vaikai serga kitaip nei suaugusieji, jų simptomai yra kitokie. Didžiausią rūpestį kelia kelios situacijos. Viena jų – dėl COVID-19 atsiradęs daugybinis organų pažeidimas, kai sutrinka įvairių vidaus organų veikla. Tai yra labai klastinga liga ir sudėtinga situacija, atsirandanti maždaug po 2–3 savaičių, net persirgus besimptome ar labai lengva COVID-19 forma. Laimei, ši būklė pasitaiko nedideliam vaikų skaičiui. Tokią patirtį turi Lietuvos intensyviosios terapijos gydytojai įvairiose ligoninėse ir tai yra labai rimta COVID-19 komplikacija.

Kita komplikacija – kai po persirgtos COVID-19 ligos, net ir po lengvos ar besimptomės formos, mėnesį ar kelis vaikai ir paaugliai jaučia sunkiai paaiškinamus reiškinius – labai greitą nuovargį, galvos skausmus. Nuovargis kyla net po lengvų veiklų ar išėjus pasivaikščioti. Dėl galvos skausmų yra sunku mokytis, sutrinka kitos veiklos. Tai yra visai kita simptomatika, nei suaugusiųjų. Ir jei vaikas ar paauglys dėl galvos skausmų negali tinkamai mokytis, ši komplikacija yra rimta.  

2018 m. Lietuvoje atsiradus galimybei skiepyti vaikus nuo mirtinos meningokoko infekcijos, skiepijimo apimtys reikšmingai išaugo tik po nelaimių, kai nuo meningokoko mirė keletas nepaskiepytų vaikų. Kaip manote, ar reikia laukti tokių skaudžių netekčių nuo COVID-19, kad tėvai priimtų sprendimą skiepyti vaikus?

Kiek raudonų pavojaus signalų mums dar reikia? Lietuvos didžiosiose ligoninėse nuolat gydomi COVID-19 sergantys vaikai ir paaugliai. Tai yra vaikai, kuriems reikia hospitalinio gydymo. Deja, turime vaikų ir paauglių, kuriems reikia net intensyviosios terapijos. Tokių atvejų yra Vilniaus ir Kauno klinikose. Jau ir Lietuvoje turime vaikų ir paauglių mirčių nuo COVID-19 atvejų.

Ko dar reikia, kad įsitikintume, jog COVID-19 yra pavojingas vaikams ir paaugliams? Siekdami savo vaikams geriausio, visomis galimomis ir šiuo metu prieinamomis priemonėmis turime saugoti juos nuo ligų, įskaitant ir COVID-19.

Ką norėtumėte patarti tėvams, kurie dar tik svarsto dėl savo vaikų skiepijimo nuo COVID-19?

Pirmiausia – priimti teisingą sprendimą paskiepyti savo vaikus. Ir kartu linkiu, kad  tėvai vadovautųsi patikimu informacijos šaltiniu.

Šiandien informacija yra atvira ir laisvai prieinama. Turime galimybę skaityti didžiųjų tarptautinių organizacijų: PSO, JAV Atlantos ligų kontrolės centro, Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos, taip pat ir Lietuvos valstybinės vaistų kontrolės tarnybos  interneto svetainėse skelbiamą informaciją. Svarbu, kad tai būtų profesionalų parengtos išvados, o rekomendacijas teiktų specialistai, turintys reikiamas kompetencijas ir atsakomybę prieš visuomenę. Tai yra vienas pasirinkimas. Kitas pasirinkimas – vadovautis kitais argumentais.

Ar, prieš priimdami sprendimą dėl savo vaikų sveikatos, norėtumėte girdėti vaikų gydytoją, ar asmenį, neturintį medicininio išsilavinimo, bet turintį savo nuomonę? Aš manau, kad galvojant apie savo vaikų sveikatą ir ateitį protingiausia būtų pasirinkti ir remtis kompetentingų žmonių rekomendacijomis.  

Registruoti savo vaikus skiepui gyventojai gali jau dabar internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808.

Visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė

Prof. V. Usonis: vaikams skirta vakcina nuo COVID-19 jau nebėra eksperimentinė, nes visi pilnos apimties  klinikiniai tyrimai yra užbaigti, o išvados džiugina

Didelę patirtį turintis vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis atsako į mokykloje dirbančios ir nuolat su tėvais bendraujančios visuomenės sveikatos specialistės Aistės Matulaitytės klausimus, kaip nuo COVID-19 ligos skiepijami vaikai ir paaugliai ir kodėl juos skiepyti būtina.  

JAV jau paskiepyta apie 13 mln. vaikų ir paauglių nuo 12 iki 17 metų. Izraelyje bent po vieną vakcinos dozę jau gavo pusė tokio amžiaus vaikų. JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis vaikus nuo 5 metų skiepyti pradėjo lapkričio mėnesį, Lietuva – nuo gruodžio mėnesio vidurio. Kokie yra pirmieji gydytojų atsiliepimai apie tokio masto paauglių ir vaikų vakcinaciją?

Galiu pasidalyti dar naujesniais duomenimis: lapkričio mėnesį pradėjus vaikų nuo 5 metų amžiaus vakcinaciją JAV, neoficialiais gruodžio 20 d. duomenimis, viena doze paskiepyta daugiau nei 6 mln. (arba 2,5 proc.) šio amžiaus vaikų, o dviem dozėmis jau paskiepyta 3,5 mln. (1,7 proc.) vaikų. Paauglių nuo 12 metų grupėje šie skaičiai yra dar didesni, nes jie pradėti skiepyti nuo 2021 m. pavasario: bent viena vakcinos doze paskiepyta apie 83,1 proc., dviem dozėmis – apie 70,7 proc. 12–17 amžiaus paauglių.

Noriu akcentuoti, kad yra užbaigti visi pilnos apimties  klinikiniai tyrimai su vaikais. Be to, jau turime ir įtikinamus realaus gyvenimo duomenis, kadangi įvairiose šalyse jau yra paskiepyta milijonai vaikų nuo 5 metų ir nuo 12 metų amžiaus grupėse. Šių tyrimų ir kasdienės praktikos duomenys turi užkirsti kelią bet kokioms kalboms apie vadinamąsias „eksperimentines“ neištirtas vakcinas. Vakcina nuo COVID-19 jau nebėra neištirta ir eksperimentinė.

Kokia vakcina Lietuvoje skiepijami vaikai ir paaugliai? Keliomis dozėmis?

Europos vaistų agentūra (EVA) vaikų ir paauglių vakcinacijai nuo COVID-19 yra užregistravusi tiktai vieno gamintojo vakciną. Gyvename ES ir galime naudoti tik jos erdvėje sertifikuotus vaistinius preparatus, vakcinas. Šiandien turime vieną vakciną, tačiau situacija gali keistis, nes vyksta intensyvūs naujų vakcinų bei jų skiepijimo indikacijų tyrimai, todėl artimiausiu metu galime tikėtis ir daugiau galimybių vaikų sveikatai užtikrinti ir pandemijai kontroliuoti.

Vaikai yra skiepijami mažesne doze, kurioje veikli medžiaga yra ta pati, tačiau jos kiekis yra mažesnis nei paaugliams ir suaugusiesiems. Skiepijama dviem dozėmis.

Ar yra indikacijų dėl stiprinamosios dozės?

Šiandien tokios indikacijos dėl stiprinamosios dozės vaikams dar nėra. Kilus naujos Omikron atmainos grėsmei, suaugusiesiems stiprinamosios dozės reikšmė yra ypač svarbi. Suaugusiųjų skiepijimas nuo COVID-19 taip pat yra vaikų apsauga, nes daug vaikų susirgo užsikrėtę nuo savo tėvų ar giminaičių.

Vaikams šios rekomendacijos nėra dėl labai paprastos priežasties – jie pradėti skiepyti dar visai neseniai. Paaugliams indikacija stiprinamajai dozei turėtų atsirasti artimiausiu metu. Šią situaciją jau nagrinėja Europos vaistų agentūra (EVA), nes paauglius pradėjus skiepyti prieš keletą mėnesių, o Lietuvoje – nuo birželio mėnesio, dabar yra kaip tik tinkamas laikas pradėti galvoti apie stiprinamąją dozę.

Biologiniai imuninio sužadinimo procesai yra tokie patys vaikų ir paauglių, tad šiandien turime daryti tai, ką galime.  

Kada vaikams ir paaugliams susidaro imunitetas po vakcinacijos? Ar taip pat, kaip ir suaugusiesiems?

Visiškai taip pat. Biologiniai procesai yra tokie patys. Yra ypatumų, kaip reaguoja vaikų imuninė sistema ir kaip – suaugusiųjų, tačiau iš esmės kertiniai  dalykai yra tie patys. O tai reiškia, kad pirminiam skiepijimui turi būti skirtos dvi vakcinos dozės, o po kelių mėnesių skiepyti stiprinamąja doze.

Kalbant apie vidurkius, nors niekas iš mūsų nesame statistinis vidurkis, manoma, kad imunitetas susidaro praėjus bent 2 savaitėms, o geriau – po antros dozės praėjus mėnesiui. Įskiepijus vakciną, reikia laiko, kad ji paveiktų mūsų imuninę sistemą, t. y. kad imuninė sistema paruoštų visus apsaugos nuo COVID-19 mechanizmus.

Skiepijimo algoritmas yra toks: įskiepijus pirmą dozę, po 3 savaičių – antra dozė. Imuninė apsauga susidaro praėjus 4 savaitėms po antros dozės.

Kiek laiko išlieka apsauga po vakcinacijos?

Sveikiems, be gretutinių ligų paaugliams ir suaugusiesiems apsauga išlieka apie 6 mėnesius. Duomenų apie vaikus kol kas nėra, nes jie pradėti skiepyti neseniai.

Ar visus vaikus reikia skiepyti nuo COVID-19 ?

Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja skiepyti visus vaikus ir paauglius, išskirtinį dėmesį skiriant priklausantiems didesnei rizikos grupei, pavyzdžiui, nutukusiems, kas šiandien medicinoje vadinama dvidešimtojo amžiaus pandemija, taip pat kitų retesnių būklių vaikams ir paaugliams bei sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Ar galima nuo COVID-19 skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus ir paauglius? Kokiomis ligomis sergantiems vaikams skiepytis nuo COVID-19 yra būtina?

Dažnai girdime nuomonę, kad lėtinių ligų ar sudėtingų susirgimų turinčius vaikus, pavyzdžiui sergančius lėtinėmis širdies, plaučių, onkologinėmis ligomis, diabetu, reiktų vengti skiepyti nuo COVID-19. Tačiau tiek tarptautinės organizacijos, tiek Lietuvos pediatrų draugija lėtinėmis ligomis sergančius vaikus kaip tik rekomenduoja skiepyti pirmiausia. Jeigu jie susirgtų COVID-19, jiems būtų didesnė rizika sirgti sunkiai ir patirti sunkias komplikacijas, todėl profilaktika skiepais yra ypač aktuali ir būtina. Tokius vaikus skiepyti galima ir reikia.

Esate senelis, turite anūkų. Ar šeimoje svarstėte dėl anūkų skiepijimo nuo COVID-19?

Noriu labai atsakingai pasakyti, kad neturiu dvejopų standartų ir dvejopų rekomendacijų. Neva viena rekomendacija – man ir mano šeimos nariams, o kita – viešoje erdvėje visuomenei. Visa tai, ką aš kalbu visuomenėje ir rekomenduoju tėvams, mes aptariame šeimoje su žmona ir mūsų vaikais, kurie yra suaugę žmonės. Aš džiaugiuosi, kad priimdami sprendimus dėl savo vaikų sveikatos apsaugos nuo COVID-19 ligos, mūsų vaikai girdi mano nuomonę.                                   

Registruoti savo vaikus skiepui gyventojai gali jau dabar internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808.