Peršalimo ligų sezoną aplink mus sklando daugybė virusų, tarp jų ir pavojingiausi – gripo ir COVID-19. O kai kuris iš jų ima ir paguldo į lovą, suprantame, kad daug ką galėjome padaryti, kad apsisaugotume, bet pavėlavome. Tad ką daryti, kad virusai mūsų nepalaužtų?
Dabartinio gripo sezono grėsmės
Sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad šis šaltasis sezonas gali būti itin sunkus. Ankstesnės koronaviruso valdymo priemonės padėjo pažaboti ne tik šią ligą, bet ir kitas infekcijas. Tačiau, sušvelnėjus ribojimams, infekcinės ligos vėl suaktyvėja. Tai patvirtino 2021–2022 m. gripo sezonas. Tuomet, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, susirgimų gripu registruota 20 kartų daugiau negu ankstesnį sezoną – 6 tūkstančiai.
Gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, nėščioms moterims, senjorams ir visiems sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis. Geriausias būdas apsisaugoti nuo sunkių gripo formų, komplikacijų ir net mirties – skiepai. Nėščia moteris, pasiskiepijusi nuo gripo, apsaugo ne tik save, bet ir būsimą naujagimį. O paskiepiję vaikus apsaugosime senelius, kurie patenka į vieną iš didžiausių rizikos grupių. Vaikai skiepijami nuo 6 mėnesių.
Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusas keičiasi ir vakcina kaskart yra kitokia. Tiesa, susirgti galima net pasiskiepijus, tačiau ligos simptomai bus silpnesni, greičiau pasveiksite ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Viena iš jų yra plaučių uždegimas, bet galimos ir tokios pasekmės kaip galvos smegenų ar jų dangalų, širdies raumens, inkstų uždegimas.
Skiepytis nuo gripo geriausia spalio–lapkričio mėnesiais, bet galima ir bet kuriuo kitu metu. Pakankamas antikūnų kiekis organizme susidaro per dvi savaites.
Pasiskiepyti nuo gripo ypač svarbu daugėjant sergančiųjų koronavirusu, nes galima susirgti abiem ligomis tuo pačiu metu, o tada gydymas sudėtingesnis ir didesnė komplikacijų tikimybė. Nepamirškime, kad taip pat aktualūs ir skiepai nuo koronaviruso.
Skiepai nuo COVID-19 – apsauga nuo sunkių ligos formų
Daugelį persirgusiųjų COVID-19 liga vargina liekamieji reiškiniai: nuovargis, jėgų trūkumas, atminties, dėmesio pablogėjimas, miego sutrikimai, sąnarių, raumenų ir galvos skausmai, dusulys, krūtinės skausmas. Po šios ligos organizmas atsigauna negreitai. Sunki liga gali sukelti širdies raumens pažeidimus, o vėliau dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas.
Skiepai nuo koronaviruso svarbūs ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kurie skiepijami nuo 5 metų. Nors vaikams dažniausiai tai nėra sunki liga, tačiau kai kuriems ji sukelia plaučių infekciją ir tenka gydytis ligoninėje. Sirgti sunkesne ligos forma didžiausia tikimybė vaikams, turintiems gretutinių ligų.
Net ir lengva koronaviruso forma persirgusį vaiką dar ilgai kamuoja užsitęsę simptomai: dusulys, krūtinės, pilvo, sąnarių skausmai, apetito stoka, skonio, uoslės sutrikimai. Vaikas gali būti nuvargęs, irzlus, sutrinka dėmesio koncentracija, miegas, suprastėja apetitas.
Vaikus gali užklupti ir sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, daugiasisteminis uždegiminis sindromas, kuris pažeidžia kelias organizmo sistemas: širdį, plaučius, virškinimo ir nervų sistemas, inkstus, odą. Tai yra gyvybei pavojingas labai stiprus imuninės sistemos atsakas į koronavirusą.
Skiepai apsaugo ne tik vaiką, bet ir kitus žmones, kurie gali sunkiai sirgti. Užsikrėtę COVID-19 vaikai, kaip ir suaugusieji, net ir nejausdami jokių ligos simptomų, gali platinti infekciją.
Gerai žinomos apsaugos priemonės
Neverta manyti, kad pasiskiepijus nereikia kitų apsaugos priemonių, niekas neduos garantijos, kad nesusirgsime.
Apsisaugoti nuo visų virusų, nesvarbu, ar tai rinovirusas, gripas, ar COVID-19, galime taip pat. Visi jie perduodami su lašeliais per orą ir pažeidžia kvėpavimo sistemą. Taigi, kuo mažiau žmonių, tuo mažesnė tikimybė susirgti. Verčiau paėjėti vieną stotelę pėsčiomis, užuot įlipus į sausakimšą autobusą, nesiveržti į prekybos centrą, kai ten daug žmonių.
Medicininė kaukė yra naudinga, bet nėra panacėja. Patartina ją dėvėti sergantiesiems, jei šalia yra sveikų žmonių: viruso ji nesulaikys, bet sulaikys seilių lašelius, kuriuose virusų ypač gausu. Todėl vis tiek yra svarbu laikytis atstumo.
Sergančiojo rankos yra ne mažesnis viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus, virusų atsiranda ant įvairių daiktų, nuo kurių galima užsikrėsti sveikam žmogui. Todėl nelieskite veido, dažnai plaukite rankas, nešiokitės dezinfekuojančias higienines servetėles.
Virusų plitimui turi reikšmės patalpų oras. Nevėdinamose patalpose virusų daugiau, todėl vėdinkime kambarius ir žiemą.
Stipriname vidinę apsaugą
Mūsų vidinė apsauga prasideda nuo kvėpavimo takų. Juose nuolat gaminasi sekretas, kuris sudaro apsauginį sluoksnį. Jei gleivinės išsausėja, virusai lengvai įveikia susilpnėjusį apsauginį barjerą ir tikimybė susirgti daug didesnė. Dažniausia kvėpavimo takų gleivinių išsausėjimo priežastis – kvėpavimas sausu oru, kuris dažnai toks šildymo sezoną. Sausina kvėpavimo takų gleivinę užterštas oras, įvairūs vaistai, cigarečių dūmai.
Su įkvepiamu oru į organizmą patenka didelė dalis virusų. Vienas iš būdų, padedančių užkirsti jiems kelią – nosies plovimas. Kasdien plaudami nosį, pavyzdžiui, jūros vandens tirpalu, sumažinsite virusų koncentraciją, taigi ir tikimybę susirgti.
Pagrindinė virusų ypatybė ta, kad jie gali daugintis tik žmogaus organizme. Tam jie turi prisitvirtinti prie ląstelės ir įsiskverbti pro jos membraną į vidų. O tai vyksta burnos ir ryklės gleivinėse. Ląstelė suardoma, o prisidauginę virusai skverbiasi į kitas ląsteles. Deja, organizmo imuninei sistemai ne visada užtenka stiprybės atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus.
Jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie ląstelės, jie nesukeltų infekcijos. O tam reikia stiprios viršutinių kvėpavimo takų gleivinės apsaugos. Apsauginei gleivinės funkcijai sustiprinti galima pasitelkti pastiles su augalinėmis veikliosiomis medžiagomis. Jos burnos ir ryklės gleivinėje suformuoja nuo virusų apsaugantį sluoksnį, pro kurį įsibrovėliai negali įsiskverbti į organizmo ląsteles ir daugintis.
Parengė Undinė Gilė
