Ką galime padaryti, kad išliktume sveiki ir nepasiduotume prastai nuotaikai?

Fizinis aktyvumas

Ilgai būdami namuose praleidžiame daug daugiau laiko sėdėdami – dažnai sunku išlaikyti normalų fizinį aktyvumą, ypač tiems, kurie nėra įpratę prie fizinės veiklos. Tačiau judėjimas dabar yra svarbesnis nei bet kada visokio amžiaus žmonėms. Net trumpas apšilimas, pasivaikščiojimas ar lengvas mankštinimasis 3–4 minutes padeda sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką bei raumenų darbą.

Reguliari fizinė veikla yra naudinga ne tik kūnui, bet ir protui. Judėjimas padeda sumažinti aukštą kraujospūdį, kontroliuoti svorį, stiprina raumenis ir kaulus, lavina koordinaciją ir pusiausvyrą bei gerina bendrą organizmo tonusą. Pusiausvyros pratimai padeda išvengti kritimo ir traumų. Fizinė veikla pagerina nuotaiką ir bendrą savijautą, padeda išvengti depresijos.

Kokie fiziniai užsiėmimai geriausi įvairaus amžiaus žmonėms?

PSO rekomendacijos, koks fizinis aktyvumas būtinas įvairaus amžiaus žmonių sveikatai ir gerai savijautai.

Kūdikiai iki 1 metų amžiaus

• Visiems kūdikiams būtinas fizinis aktyvumas kelis kartus per dieną.
• Dar negalintys savarankiškai judėti kūdikiai įvairiais budrumo periodais dieną turėtų bent 30 minučių pagulėti ant pilvuko.

Vaikai iki 5 metų

• Visiems mažyliams patariama bent 180 minučių per dieną užsiimti įvairia bet kokio intensyvumo fizine veikla.
• 3–4 metų vaikams rekomenduojama vidutinė ar intensyvi fizinė veikla bent 60 minučių nurodyto laiko.

5–17 metų vaikai ir paaugliai

• Visi vaikai ir paaugliai turėtų bent 60 minučių per dieną užsiimti vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla.
• Ji turėtų apimti raumenų ir kaulų vystymuisi skirtus pratimus bent 3 dienas per savaitę.
• Papildomos naudos sveikatai turi ilgesnis nei 60 minučių per dieną fizinis aktyvumas.

Suaugusieji nuo 18 metų

• Visi suaugusieji turėtų skirti bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba bent 75 minutes per savaitę intensyviai veiklai.
• Norintiems papildomai sustiprinti sveikatą suaugusiesiems rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę pailginti iki 300 minučių per savaitę.
• Raumenims ir kaulams sustiprinti bent 2 dienas per savaitę turėtumėte skirti jėgos pratimams, kai mankštinamos pagrindinės raumenų grupės.

Rūpinkitės psichine sveikata

Nuo tada, kai buvo įvestos ribojamosios priemonės COVID-19 plitimui sumažinti, daugeliui iš mūsų tenka patirti didelių pokyčių kasdieniame gyvenime. Nuotolinis darbas, laikinas nedarbas, vaikų mokymas namuose, susitikimų su kitais šeimos nariais, draugais ir kolegomis stoka – prisitaikyti prie šios naujos realybės nėra lengva. Prisitaikymas prie įprasto gyvenimo būdo pokyčių, baimė užsikrėsti koronavirusu ir nerimas dėl artimųjų – visa tai sukelia tam tikrų psichologinių sunkumų.

Keletas patarimų, kurie gali padėti išsaugoti psichinę sveikatą.

• Sekite naujienas, sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijas ir patarimus. Naudokitės patikimais informacijos šaltiniais, tokiais kaip pagrindiniai TV kanalai ir radijo stotys.
• Pabandykite sutrumpinti laiką, kurį praleidžiate žiūrėdami, skaitydami ar klausydamiesi jums nerimą ar stresą sukeliančių naujienų. Pasidomėti naujienomis galėtumėte, pavyzdžiui, du kartus per dieną tuo pačiu metu.
• Stenkitės kuo tiksliau laikytis savo įprastinės dienotvarkės arba susidarykite naują.
• Kelkitės ir eikite miegoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
• Laikykitės tinkamos asmens higienos.
• Laikykitės sveikos mitybos principų ir valgykite reguliariai.
• Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas.
• Skirkite laiko darbui ir poilsiui, taip pat – mėgstamai veiklai.
• Svarbu palaikyti socialinius kontaktus. Kai judėjimas yra ribotas, bendraukite telefonu ir internetu.
• Venkite alkoholio, nes jis nepadės kovoti su baime, nerimu, nuoboduliu ir nepalengvins socialinės izoliacijos. Alkoholiniai gėrimai neapsaugo nuo virusinių ar kitų infekcijų, atvirkščiai, vartojant alkoholį dažnai pamirštama imtis būtinų atsargumo ir prevencinių priemonių, apsaugančių nuo infekcijos, pavyzdžiui, rankų higienos. Be to, piktnaudžiavimas alkoholiu susijęs su didesne infekcinių ligų rizika ir sunkesniu gydymu.
• Atkreipkite dėmesį į tai, kiek laiko kasdien praleidžiate prie ekrano. Būtinai darykite reguliarias pertraukėles.
• Vaizdo žaidimai gali padėti išsiblaškyti, tačiau būnant namuose ilgesnį laiką gali atsirasti pagunda praleisti per daug laiko žaidžiant, o to daryti nedera.

Patarimai tėvams

Stresinėje situacijoje skirkite daugiau dėmesio vaikams.

• Atvirai aptarkite su vaikais koronaviruso infekciją jiems suprantamais žodžiais.
• Padėkite vaikams mokytis namuose, jų kasdienėje dienotvarkėje numatykite laisvo laiko žaidimams ir poilsiui.
• Paskatinkite vaikus tinkamais būdais išreikšti emocijas, tokias kaip liūdesys ar baimė. Gali padėti bendra kūrybinė veikla, pavyzdžiui, žaidimai ar piešimas.
• Skatinkite vaikus palaikyti ryšį su draugais ir šeima telefonu ir internetu.
• Pasistenkite, kad vaikai prie ekrano nepraleistų visos dienos ir skirkite laiko užsiėmimams drauge. Užsiimkite kūryba: piešimu, poezija, konstravimu ir kt., iškepkite kartu pyragą, dainuokite, šokite ar žaiskite.
• Įsitikinkite, kad prie vaizdo žaidimų vaikai neužsisėdi ilgiau nei paprastai.

Valgykite sveiką maistą

COVID-19 pandemijos metu labai svarbu mityba, kuri gali turėti įtakos organizmo gebėjimui atsispirti infekcijai, kovoti su ja ir atsigauti po ligos. Žinoma, vien maistas ir maisto papildai neapsaugos nuo COVID-19 ir neišgydys ligos, tačiau sveika mityba būtina norint palaikyti stiprią imuninę sistemą.

Pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) informaciją parengė Undinė Gilė

Auginant kūdikį ar mažą vaiką, jokiu būdu netinka agresyvių cheminių medžiagų turinčios dezinfekavimo priemonės, kurios gali pakenkti sveikatai. Antra vertus, jos turi būti ne tik saugios, bet ir efektyvios.

Dezinfekcija vaiko kambaryje

Išplovusios grindis, išsiurbusios ar išvaliusios kilimus, išvėdinusios namus visų mikrobų nesunaikinsime. Pagrindinė dezinfekcijos namuose priemonė – įvairūs dezinfekuojamieji skysčiai ir drėgnosios servetėlės.

Tai nereiškia, kad reikia kelis kartus per dieną plauti grindis su dezinfekuojamuoju skysčiu. Sterilios aplinkos vaikui kurti nereikia, juk jo imunitetas formuojasi pirmiausia kontaktuojant su tėvų ir aplinkos, t.y. namų, mikroflora. Bet yra situacijų, kai dezinfekcija būtina, o ir kai kurie daiktai turi būti itin švarūs.

Didžiausio mikrobų kaupimosi vieta vaiko kambaryje yra žaislai, kurie paimami į lauką ir dažnai atsiduria burnytėje, su jais gali pažaisti naminis gyvūnas. Purvinus žaisliukus pirmiausia išplauname, o tik tada dezinfekuojame, nes bakterijos gali slėptis purve.

Daug mikrobų gali tūnoti ant kompiuterio klaviatūros, pelės, televizoriaus pultelių, ant baldų – tose vietose, kurios dažniausiai liečiamos rankomis, pavyzdžiui, spintelių rankenėlių, sofos ar fotelio porankių. Ypatingai užteršta lauko durų rankena. Apdoroti dezinfekavimo priemone derėtų visus paviršius, kuriuos liečia mažylis. Taip pat tuos, kurie gali būti oro taršos šaltinis.

Dezinfekuoti buteliukus, žindukus ir vaiko indus reikia ne tik namuose

Mažylio gyvenimo pradžioje kai kurie jo daiktai turi būti sterilūs. Buteliukus, žindukus ir čiulptukus mamos virina arba sterilizuoja specialiame prietaise. Bet dažnai nukrentančio čiulptuko kaskart nevirinsi, o nuvaliusi jį savo burnoje mama gali perduoti vaikui ir savų karieso bakterijų. Saugiausia čiulptuką nuvalyti specialiai kūdikiams skirtu skysčiu ar drėgnąja servetėle.

Virtuvėje ruošiate maistą ne tik sau, bet ir vaikui, todėl higiena čia turi būti nepriekaištinga. Drėgnosios servetėlės ir dezinfekuojamasis skystis yra naudingi valant paviršius, ant kurių pjaustoma žalia mėsa, taip pat – nuolat mažojo valgytojo teršiamą maitinimo kėdutę.

Palaikyti švarą savo namuose nėra sudėtinga, kitaip – vaikų žaidimo aikštelėje, parke, kitoje viešoje vietoje. Esant toli nuo namų, paviršius ir daiktus, kuriuos liečia vaikas, taip pat – nukritusį žaislą, galima lengvai nuvalyti specialia servetėle. Kelionėje dezinfekavimo priemonė būtina kūdikio buteliukų ir kitų indų švarai.  Svečiuojantis pas gimines ar draugus, patogu turėti antiseptinių servetėlių, kuriomis nuvalysite kūdikio čiulptuką. Mieste ar parke ne visada galėsite nuplauti vaikui rankas, tada taip pat pravers drėgnosios antiseptinės servetėlės.

Kokia dezinfekavimo priemonė vaikui saugi?

Prekybos centruose ir vaistinėse gausu ploviklių ir valiklių, turinčių antibakterinį poveikį, tačiau ne visi jie tinka, kai namuose atsiranda vaikas. Daugelyje dezinfekavimo priemonių yra vaikui pakenkti galinčių cheminių medžiagų, tokių kaip spiritas arba fenolis, chloras ir kt. Šios medžiagos yra stiprus alergenas ir gali sudirginti gležną mažylio odą, kai kurios sukelia net odos uždegimą – egzemą.

Vaikai liečia visus paviršius namuose, paskui pirštukus kiša į burnytę. Todėl, pirkdami antibakterinę priemonę, atkreipkite dėmesį, ar ji yra saugi mažyliui. Ieškokite tokios, kuri greitai išsivėdina, suyra, o geriausia – visiškai nekenksminga, iš natūralių medžiagų.

Viena iš nekenkiančių dezinfekuojančių medžiagų yra hipochlorito rūgštis. Tai natūrali antibakterinė medžiaga, kurią organizmas gamina kovai su bakterijomis. Pridedant vandens, su hipochlorito rūgštimi pagamintas dezinfekuojamasis skystis nesukels alergijos, nepakenks net ir jo prarijus, ši priemonė tinka ir naujagimiams, ir nėščiosioms. Ja galima saugiai dezinfekuoti visus paviršius namuose, vaiko žaislus, čiulptukus, indus, rankas.

Kita, saugi nuo pat gimimo, natūrali higienos priemonė – ekologiškos drėgnosios servetėlės, pagamintos iš suyrančio celiuliozės pluošto. Jų pagrindas – išgrynintas vanduo, o sudėtyje nėra nei alkoholio, nei aromatizuojančių medžiagų.

Dezinfekuojamasis skystis su hipochlorito rūgštimi ir ekologiškos drėgnosios servetėlės tinka ir vaiko odai dezinfekuoti bei valyti įsibrėžus, nusibrozdinus, atsiradus žaizdelei, išbertai kūdikio odai. Šios saugios priemonės veiksmingai slopina mikroorganizmų dauginimąsi ir apsaugo nuo infekcijos.

Parengė Undinė Gilė

Vaikų tykantys pavojai

Dažniausiai vaikas susižeidžia šiltu oru, nes tuomet daugiau atvirų kūno vietų, o ir ploni drabužėliai silpnai teapsaugo. Pavojai, ypač be priežiūros palikto mažojo išdykėlio, tyko ir namuose. Bene paprasčiausia traumos pasekmė – patinimas ir mėlynė. Nedidelės hematomos (mėlynės) odos nepažeidžia, bet po ja trūksta kraujagyslės. Ant sumuštos vietos pakanka uždėti šaltą kompresą ir, jeigu labai skauda, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Dauguma nedidelių žaizdų taip pat pavojaus gyvybei nekelia ir greitai sugyja nepalikdamos žymių, bet dėl jų gali išsivystyti uždegimas bei išlikti randai. Lengvai susižeisti, kai pažeidžiami tik odos paviršiaus sluoksniai ir kapiliarai, vaikas gali ir namuose, žaisdamas su gyvūnais, vaikų darželyje ir sportuodamas. Mažojo padaužos palydovai – minkštųjų audinių sužalojimai: odos nubrozdinimai, įbrėžimai, įpjovimai, nedidelės žaizdelės.

Vaikas susižaloja krisdamas iš nedidelio aukščio, pavyzdžiui, nuo sofos ar kėdės, pargriuvęs ant žemės ar grindų. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis griuvinėja. Mat jam sunkiau koordinuoti judesius ir išlaikyti pusiausvyrą dėl galvos svorio. Įsipjauti, susibraižyti arba nusibrozdinti odą vaikas gali žaisdamas su vinimis, žirklėmis, naudodamasis peiliu, kitais aštriais daiktais. Apibraižo gyvūnai, nors ir patys mylimiausi. Sužeisti gali sudužusios stiklinės šukė. Be to, vaikas gali pats nusikasyti niežtinčią odą.

Nedidelės žaizdos

Nubrozdinimai, įpjovos ir įbrėžimai sukelia nemalonius pojūčius, bet nėra labai skausmingi ir paprastai nereikia rimtos medicinos pagalbos, tačiau mama ir tėtis turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Įbrėžimai atrodo kaip odoje nubrėžtos neilgos linijos, jie pažeidžia epidermį ir smulkius kapiliarus. Didesnis odos plotas pažeidžiamas nusibrozdinus, kai oda nubrūžinama į kietą paviršių. Nutrinamas viršutinis odos sluoksnis ir pasirodo kraujas. Pjautinės žaizdos padaromos aštriu daiktu – tai ne tik viršutinio odos sluoksnio, bet kartais ir gilesnių odos audinių pažeidimas. Įsipjovus sužalojamos kraujagyslės, pasirodo kraujas, o kraujavimo stiprumas priklauso nuo žaizdos gylio.

Pagalba nedidelėms žaizdoms

Pirmiausia žaizdą reikia nuplauti, po to sustabdyti kraujavimą ir uždėti sterilų tvarstį. Žaizdai dezinfekuoti naudojami įvairūs antiseptiniai skysčiai. Mama, žinoma, visada jų turi namų vaistinėlėje.

Pirmoji užduotis – išvalyti žaizdą, kad joje neliktų nešvarumų ir mikrobų. Paprasčiausias būdas – išplauti žaizdą su muilu ir tekančiu vandeniu. Išplauti žaizdą reikia labai gerai ir kruopščiai nuplauti muilą. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas – kad į žaizdą nepatektų infekcija, todėl ją būtinai reikia apdoroti antiseptiniu tirpalu. Net ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti, patinti ir parausti, o tuomet be gydytojo mama ir tėtis neišsivers.

Švarios žaizdos kraštus nusausinkite steriliais vatos arba marlės tamponais, po to žaizdelę apipurkškite antiseptiniu tirpalu (1–2 kartus per dieną) ir uždėkite sterilų tvarstį. Nenaudokite spiritinių tirpalų: briliantinio žaliojo ar jodo, nes jie lėtina žaizdos gijimą, ją dirgina, žaloja audinius ir sukelia deginimo jausmą bei skausmą. Greitesniam žaizdos gijimui ir apsaugai nuo infekcijos ją dar patepkite specialiu geliu. Žaizdą galima užklijuoti pleistru, bet prieš klijuojant reikia suspausti jos kraštus. Smulkios žaizdelės greičiau gyja neaprištos ir neužklijuotos. Pakanka jas dezinfekuoti ir tepti geliu, kol nenukris ant žaizdos susidariusios plutelės. Tik neleiskite vaikui lupinėti šašų, nes žaizda lėčiau gis, be to, gali įsimesti infekcija, o vėliau liks randai. Jeigu susižeidęs ranką vaikas ketina žaisti smėlynėje arba aikštelėje, sužalotą galūnę apriškite tvarsčiu, o namuose žaizdą vėl laikykite atvirą.

Kraujuojančią žaizdą reikia taip pat pirmiausiai išplauti, po to sustabdyti kraujavimą. Jeigu kraujas sunkiasi po truputį, nestabdykite, nes kraujas valo žaizdą. Paprasčiausias būdas sustabdyti stipresnį kraujavimą – suspausti žaizdos kraštus. Ant jos dedame sterilų tvarstį ir stipriai iš viršaus prispaudžiame ranka. Taip galima laikyti 10 –15 minučių, bet jei kraujas nesiliauja tekėjęs, reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Kad į sužalotą galūnę pritekėtų mažiau kraujo, ją reikia laikyti pakeltą aukščiau.

Jei žaizda didelė ir nešvari, joje įstrigo svetimkūnis (jo negalima krapštyti iš žaizdos) arba atsirado infekcijos požymiai, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė