Koronavirusą naikina paprasčiausios priemonės- vanduo ir soda

Buto ar namo nuolatinio valymo tikslas yra sumažinti mikroorganizmų skaičių gyvenamojoje aplinkoje. Pasak ULAC dezinfektologo Jono Antanavičiaus, aplinkai valyti ar dezinfekuoti drėgnu būdu naudojamas šiltas vanduo ir kitos įprastinės dezinfekuojančios valymo priemonės. Siautėjant koronavirusui, pats paprasčiausias būdas yra namų sąlygomis pasigaminti tirpalą: 1 litrui šilto muiluoto vandens reikia 20 gramų geriamosios arba kalcinuotos sodos. Buitiniai plovikliai su dezinfekuojančiais priedais taip pat gali būti naudojami gyvenamojo būsto dezinfekavimui. Atkreipkite dėmesį, jog naudojant dezinfekcinius tirpalus, būtina perskaityti ant jų pakuotės esančias instrukcijas ir jomis vadovautis.

J. Antanavičiaus teigimu, namuose svarbiausia nuvalyti dažniausiai liečiamas vietas, kurios gali užsiteršti mikrobais, taip pat ir koronavirusu: išorinių ir vidinių durų, vonios, šaldytuvo rankenas, namų raktus, virtuvės maišytuvus, nuotolinio valdymo pultelius, klaviatūrą, elektroninius įrenginius (pvz., mobiliuosius telefonus) ir kitus dažnai liečiamus paviršius.

Kaip elgtis su rūbais ir batais?

Grižus iš lauko, pasak ULAC dezinfektologo J. Antanavičius, viršutinius drabužius rekomenduojama pakabinti atskirai nuo kitų, batus nušluostyti muiluotu šiltu vandeniu ir pastatyti atskiroje vietoje toliau nuo kitos avalynės.

Koks muilas geriausias?

Grįžus iš lauko būtina su muilu, mažiausiai 20 sekundžių, o geriausiai 40–60 sekundžių plauti rankas. Dažnai plaunant rankas geriau tinka skystas muilas, nes jo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra) yra žemesnė nei kietojo muilo, todėl mažiau dirgina rankų odą. Taip pat nepamirškite, kad apsaugai nuo koronaviruso svarbu plauti ar dezinfekuoti rankas pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, kosint ar čiaudint ir pan.

Svarbu nuolat plauti rankas ir neliesti veido

„Kruopštus ir dažnas rankų plovimas laikomas pagrindine apsisauga nuo koronaviruso. Svarbiausia, rankas plauti gerai. Tai nėra paprastas delnų patrynimas, rankas reikia trinti ir iš viršaus, nuplauti pirštus, dar atskirai patrinti pirštų galiukus. Pirmiausia rankas sudrėkinkite šiltu arba šaltu vandeniu, tada plaukite muilu. Ši procedūra turėtų trukti ne mažiau nei 20 sekundžių, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Tadas Labanauskas.

Rankas plauti būtina prieš gaminant maistą ir baigus gaminti, prieš valgant ir pavalgius. Taip pat, kai išsipūtėte nosį, nusikosėjote ar nusičiaudėjote, apsilankius tualete, kai grįžote namo iš lauko, parduotuvės, vaistinės ar darbo. Reiktų leisti rankoms nudžiūti pačioms arba nusišluostyti švariu rankšluosčiu.

„Veido lietimas nešvariomis rankomis – tiesiausias kelias užsikrėsti koronavirusu. Ypatingą dėmesį skirkite vaikams. Nors ir šiuo metu į prekybos centrus ar kitas viešas vietas su vaikais einama minimaliai. Tačiau, jei nėra kam prižiūrėti namuose ir vaiką tenka vestis drauge, atidžiai stebėkite, nes vaikai linkę nevalingai liesti įvairius daiktus, o po to ir savo veidą. Jį galima liesti tik iš karto po rankų dezinfekcijos ir esant saugioje aplinkoje, kol nepalietėte kokio nors nesterilaus paviršiaus, pavyzdžiui, durų rankenos. Savo veidą liečiame nesąmoningai ir kur kas dažniau nei galvojame. Todėl šio įpročio atsisakyti nelengva, bet dabar tai padaryti labai svarbu, nes užsikrėtusieji virusu Lietuvoje nustatomi kone kasdien“, – sako T. Labanauskas.

Jo teigimu, apsauginės pirštinės, kurias mūvėti siūlo kai kurie šalies prekybos centrai taip pat nėra išeitis. Palietus nesterilų paviršių, pirštinės taip pat tampa nesterilios. Jeigu jas nusimauname rankomis, ant jų patenka visi mikrobai, todėl rankas plauti būtina visada.

Visada laikykimės socialinės distancijos

Grįžus iš darbo, parduotuvės ar kitos viešos vietos, kur galėjote kontaktuoti su sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasikeisti drabužius ir išskalbti juos aukštoje temperatūroje, nevilkėti jų namuose.

„Covid-19 – oro lašeliniu būdu plintanti liga. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai sergantis šiuo virusu žmogus čiaudi ar kosėja, savo bakterijas perduoda visiems, esantiems 1-1,5 metro atstumu. Todėl šiuo metu taip svarbu laikytis socialinės distancijos ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Tai yra prisidengti alkūne ar nosine bei nedelsiant dezinfekuoti rankas, atsikratyti panaudotos servetėlės. Jeigu iškosėti lašeliai pateko ant šalia esančių paviršių – būtina juos nuvalyti“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.

Koronaviruso mikrobai, patekę ant įvairių paviršių, ten gali išgyventi iki kelių valandų. Todėl ypatingai svarbi reguliari jų dezinfekcija viešose vietose.

Taip pat nemažai žmonių jau pradėjo keisti ir įpročius pasisveikinant su šeimos nariais bei kolegomis. Rankų paspaudimas ar apsikabinimas keičiamas į kitokius būdus, pavyzdžiui, „žaibą“ ar pasisveikinimą alkūnėmis. Svarbiausia – vengti fizinio kontakto.
„Virusas gali būti aptinkamas ir ant grynųjų pinigų, banko terminalų mygtukų, vietose, kurias galėjo liesti sergantis žmogus, todėl teks imtis atsargumo ir sekti savo veiksmus bei nuolat dezinfekuoti rankas“, – sako vaistininkas T. Labanauskas.

Jei ligos požymius pajutote, tačiau nebuvote paveiktuose regionuose, nebendravote su žmonėmis, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Ekstremalių situacijų valdymo centro Visuomenės informavimo grupė pateikia žinių apie šiuo metu žmones bauginantį koronavirusą COVID-2019.

Iš kur atsiranda koronavirusai?

Koronavirusai cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms ir toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų.

Kaip užsikrečiama koronavirusu COVID-2019?

Tam tikri koronavirusai yra perduodami dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju metu, pavyzdžiui, namuose ar darbe, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą – su kvėpavimo takų sekreto lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.

Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors dažniausiai užsikrečiama, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.

Gydomi tik simptomai

Specifinio gydymo nuo koronaviruso COVID-19 sukeltos ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali visiškai pasveikti, tai priklauso nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradeda gydytis. Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.

Kaip apsisaugoti?

Svarbiausia apsaugos priemonė – rankų plovimas. Rankas plaukite dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nelieskite veido nešvariomis rankomis.

Ar medicininės kaukės apsaugo nuo koronaviruso?

Medicininės kaukės rekomenduojamos sergantiesiems, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Derėtų žinoti, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei artimai kontaktuojama.

Ar galima užsikrėsti nuo gyvūnų?

Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai. Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, todėl kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų.

Daugiau informacijos apie koronavirusą Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, taip pat gyventojus visą parą konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai karštąja linija telefonu 8 618 79984.

Visą informaciją apie situaciją rasite: http://sam.lrv.lt/koronavirusas

Specialistų nuomonė apie apsaugą nuo koronaviruso

Lietuvos vaistinių asociacijos atstovai perspėja, kad medicininės kaukės nuo koronaviruso neapsaugo, jomis nuo virusų gali apsaugoti kitus tik jau sergantieji.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos gydytojos Galinos Zagrebnevienės teigimu, medicininės kaukės, kai nėra ligos požymių, sukelia klaidingą saugumo jausmą, kai gali būti pamirštos kitos svarbios prevencijos priemonės, tokios kaip rankų higiena.

Medicininės kaukės veiksmingos tik tada, kai jos tinkamai naudojamos kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis: dažnu rankų plovimu su muilu ir vandeniu ar rankų dezinfekavimu alkoholiniu antiseptiku.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, didesnę apsaugą už medicinines kaukes suteikia respiratoriai.

ULAC atstovai taip pat pataria naudoti hipochloritą, nors nėra duomenų, ar ši medžiaga veikia koronavirusą. Paviršiams dezinfekuoti patariama naudoti 0,1 proc. natrio hipochloritą, o jei ši medžiaga netinka, –  70 proc. koncentracijos etanolį. 

Specialistai rekomenduoja nesilankyti didesniuose renginiuose, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.