Būtina laiku pasiskiepyti

Vaiko sveikatai svarbūs skiepai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, pavyzdžiui, nuo B tipo meningokokinės infekcijos, taip pat – pneumokokinės ir rotavirusinės infekcijos. Rekomenduojama nedelsti pasiskiepyti nuo gripo: nors šia liga labiausiai sergama žiemą, ji gali užklupti ir ankstyvą spalį.

Gyvename pagal dienotvarkę, sportuojame ir nepamirštame higienos

Kiekvienam vaikui turime suplanuoti dienos darbus ir poilsį. Vaikai turėtų užmigti ne vėliau kaip 21 val., darželinukui reikia miegoti 10–13, o pradinukui 9–11 valandų. Pakankamas ir kokybiškas miegas yra svarbus sveikam augimui. Prieš einant miegoti vaikams nepatariama žiūrėti televizorių, užmigti trukdys ir žaidimai išmaniaisiais įrenginiais. Verčiau pavartyti knygelę, papiešti arba pasivaikščioti gryname ore.

Grynas oras ir fizinis aktyvumas padeda išlaikyti stiprų imunitetą. Judėjimas suteikia energijos, pagerina apetitą ir nuotaiką.

Išmokykite vaiką reguliariai plauti rankas, neliesti veido ir nosies, nekramtyti rašiklių ir pieštukų. Tai aktualu saugantis ir nuo gripo, ir nuo COVID-19.

Valgome naudingus maisto produktus

Vaiko sveikatos pagrindas yra visavertė mityba, suteikianti maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Taip pat – energijos, reikalingos fiziniam ir protiniam darbui mokykloje, užsiėmimams darželyje.

Jeigu vaiko mitybos racione pritrūks maistinių medžiagų, gali sulėtėti fizinė, protinė ir emocinė raida, kamuoja nuovargis ir didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Ilgalaikis tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti negrįžtamus pokyčius organizme. Subalansuota mityba ypatingai svarbi vaikystėje ir paauglystėje, nes šiems laikotarpiams būdingi intensyvūs augimo ir vystymosi tempai.

Pirmiausia, kiekvienas vaikas neturi praleisti pusryčių. Svarbu, kad jie būtų sotūs ir naudingi: netinka greitas maistas, keptas ir riebus maistas, daug angliavandenių turinčios bandelės. Virškinamojo trakto ligomis, alergijomis sergantiems vaikams labai svarbu laikytis specialios mitybos ir laiko intervalų tarp valgymų.

Maistą, kurį vaikui įdėsite į mokyklą, reikia ruošti kasdien, kartu apgalvojant meniu. Kiek įmanoma sumažinkite saldumynų – piktnaudžiavimas jais gali sutrikdyti medžiagų apykaitą ir priauginti antsvorį.

Medžiagų apykaitos procesams nepaprastai svarbūs vitaminai ir mineralai. Nepakankamas jų kiekis sumažina imuninės sistemos aktyvumą, dėl to padažnėja infekcinės kvėpavimo takų ligos.

Vienas iš itin svarbių vaikui mikroelementų – kalcis, kuris, kaip ir B grupės bei C vitaminai, lemia kaulų masę, jo reikia sveikiems dantims. Vitamino D trūkumas vaikams gali lemti rachitą, šio vitamino reikia nervų sistemai, vitaminas D ir cinkas svarbūs imunitetui.

Jodas  turi didelės įtakos fizinei ir psichinei būklei, dėl jo trūkumo susergama skydliaukės ligomis, gali nukentėti vaiko intelekto raida.

Jeigu trūksta geležies, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), nes sumažėja hemoglobino kiekis. Užsitęsusi mažakraujystė gali sąlygoti sulėtėjusią fizinę ir protinę vaiko raidą, sutrikdo širdies ir kraujagyslių sistemas, silpnina imuninę sistemą. Sergant šia liga gali kamuoti nuolatinis nuovargis, todėl vaikas prasčiau mokosi.

Vaikams augant, padidėja krūvis akims ir jos greičiau pavargsta, ypač tai aktualu pradėjus lankyti mokyklą. Jei vaikas turi regėjimo problemų, jam itin svarbus vitaminas A, kurio gausu morkose, raudonosiose paprikose, abrikosuose. Geram regėjimui, smegenims, vaiko augimui būtinos omega-3 riebalų rūgštys, kuriomis racioną papildysite duodami riebios žuvies.

Kai reikia, pasistipriname vitaminais

Prasta mityba, kaip ir pervargimas bei netinkamas gyvenimo būdas, dažnai lemia silpnumą, vangumą ir prastą nuotaiką. Pavyzdžiui, dėl magnio stokos vaikui sunku sutelkti dėmesį, jis gali pasidaryti dirglus. Be to, trūkstant magnio sutrinka kai kurių kitų mikroelementų apykaita, ir jų taip pat neužtenka.

Net sveikai valgantiems vaikams gali pritrūkti vitaminų ir mikroelementų, pavyzdžiui, alergiškam mažyliui, arba turinčiam prastą apetitą. Be to, ne visi tėvai suranda kasdien laiko vaikui pagaminti šviežią maistą. Todėl prireikia maisto papildų.

Sveika mityba kartu su vitaminų ir mineralų kompleksais padės vaikui rudenį išlikti stipriam, žvaliam ir darbingam. Stiprios sveikatos vaikas bus atsparesnis infekcijoms, lengviau persirgs sezoninėmis ligomis ir gali išvengti sunkių jų komplikacijų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl pavargę nebepailsime?

Lėtinio nuovargio sindromą skatina šiandieninis pašėlęs gyvenimo ritmas ir informacijos gausa, kuri mus vejasi visur. Internete informacija pateikiama dinamiškai ir smegenys nuolatos įsitempusios, kad galėtų ją apdoroti.

Siekdami materialinės gerovės, imamės įvairiausių darbų, prisideda namų ruoša ir kiti asmeniniai rūpesčiai. Dėl to patiriame nuolatinę emocinę įtampą, o tada gali nutikti taip, kad nuvargins net menkas darbelis.

Tarp veiksnių, turinčių įtakos lėtiniam nuovargio sindromui, yra mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, kalio, trūkumas, B grupės vitaminų stoka. Šis sindromas gali atsirasti kaip kitų ligų pasekmė, pavyzdžiui, po infekcijų, tokių kaip pneumonija, gripas. Manoma, kad lėtiniam nuovargiui didelės įtakos turi herpeso virusas.

Ligą gali paskatinti persirgtos nervų sistemos ligos, nepalankios aplinkos sąlygos, stresas, paveldimumas, tai pat – imuninės, endokrininės ir nervų sistemos sutrikimai. Nuovargis silpnina imuniteto gebėjimą apsiginti nuo infekcijų, o sutrikus imuninei sistemai gali atsirasti alerginės reakcijos.

Jei užklupo nuovargis, pabandykite racionaliai įvertinti savo gyvenimo būdą. Pagalvokite, kada šie nemalonumai prasidėjo? Objektyviai įvertinkite savo galimybes: gal jūs prisiėmėte per didelį krūvį ir dėl to nuleidote rankas? Jei suprantate, kad jo nebeįveikiate, sulėtinkite tempą.

Kaip atpažinti lėtinio nuovargio sindromą?

Atpažinti šį negalavimą nėra paprasta, nes aktyviai gyvenantis žmogus gali nuvargti dažnai. Ligą galima įtarti, kai alinantis nuovargis, kuris nepraeina net po ilgo poilsio, trunka ilgiau kaip 6 mėnesius.

Lėtinio nuovargio simptomai gana įvairūs – gali kamuoti silpnumas, dirglumas, nuotaikų kaita ir užsitęsusi prasta nuotaika, nesinori eiti į darbą, užsiimti buities darbais, sutrinka miegas – tiesiog dingsta gyvenimo džiaugsmas. Tokia būsena, kai neužtenka jėgų niekam. Tuomet svarbiausia yra pripažinti problemą, o ne kaltinti tinginystę ir iš paskutinių jėgų stengtis save nugalėti. Juk gyvenimas pasidaro nebepakeliamas: sunku sutelkti dėmesį, suprastėja atmintis, greitai nuvargstama, žmogus tampa neatidus, užmaršus.

Kamuojant lėtinio nuovargio sindromui, dažniau sergama virusinėmis ligomis, peršti gerklę, padidėja ir pasidaro skausmingi limfmazgiai, pakyla kūno temperatūra (iki 37,5 °C), užsitęsia galvos skausmai, kamuoja nepaaiškinamas raumenų silpnumas. Kiti ligos požymiai: naujai atsiradęs jautrumas vaistams, kvapams, maistui, prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies permušimai, pasunkėjęs kvėpavimas.

Dažniausiai pakerta 25 – 45 metų moteris

Moteris yra priklausoma nuo hormonų. Menstruacinis ciklas daro didelę įtaką išvaizdai, nervų sistemai, taigi ir emocinei būklei. Jėgų antplūdžio ir darbingumo, ramybės ir atsipalaidavimo periodai kaitaliojasi su padidėjusio dirglumo, irzlumo laikotarpiais. Labiausiai nuotaika suprastėja ir moteris tampa itin jautri dėl vadinamojo priešmenstruacinio sindromo. Moteriai tenka didelis darbų krūvis: ji yra darbuotoja, namų šeimininkė ir mama. Taigi, moterys yra apkrautos emociškai, fiziškai ir fiziologiškai, todėl 2–3 kartus dažniau nei vyrai kenčia nuo lėtinio nuovargio sindromo.

Ligos gydymas

Daugelis dėl lėtinio nuovargio sindromo net nesikreipia į gydytojus, todėl neretai liga lieka negydoma. Lėtinis nuovargis sunkiai nustatomas, gydymas taip pat nėra paprastas ir greitai nepasveikstama. Panašius simptomus sukelia nemažai ligų ir reikia išsiaiškinti, ar kuria nors žmogus neserga. Nustatyti nuovargio priežastis padeda duomenys apie simptomus ir gydytojo skiriami tyrimai pagal individualų poreikį.

Gydytojas paskiria bendrąjį kraujo tyrimą, taip pat – skydliaukės hormonų, biocheminius, uždegiminius kraujo rodiklių, geležies atsargų (feritino) ir kitus tyrimus.

Liga gydoma kompleksiškai. Stengiamasi pašalinti ją skatinančius veiksnius, patariama laikytis dienotvarkės, padeda tinkama aktyvumo ir poilsio, mitybos programa, pakankamas miegas, patariama apriboti darbo krūvį, skatinamas fizinis aktyvumas, gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Stengiantis įveikti lėtinį nuovargį taip pat svarbi stabili psichologinė pusiausvyra.

Parengė Undinė Gilė

Staiga atsiradęs vaiko nuovargis paprastai reiškia, kad jis pradeda sirgti, pavyzdžiui, peršalimu. Dėl nuovargio, atsiradusio po ligos gali atrodyti, kad vaikas tebeserga. Pasveikęs vaikas vėl bus toks pat aktyvus, bet persirgus kai kuriomis infekcijomis vaikas atsigauna tik po kelių savaičių.

Staigus vaiko nuovargis, jeigu vaiką dar ir nuolat kankina troškulys, jis daugiau negu įprasta

geria ir šlapinasi, gali būti diabeto požymis. Ypač, jeigu vaikui skauda pilvą ir krenta svoris. Pastebėjus šiuos simptomus, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Daugiau kaip 3 savaites besitęsiantis nuolatinis vaiko nuovargis gali būti virusinės infekcijos pasekmė. Paprastai gydyti šio negalavimo nereikia. Per daug vaiko nevarginkite, leiskite jam daryti tiek, kiek jis gali. Nuovargis praeis savaime.

Vaikai ne mažiau negu suaugusieji patiria emocinių problemų ir jos sukelia daug požymių, tarp kurių ir didelis nuovargis. Vaikas gali būti susijaudinęs, jį gali kankinti miego problemos, jis gali prarasti norą eiti į darželį arba mokyklą. Greitą nuovargį gali sukelti vien tik miego trūkumas. (Miego sutrikimai).

Jei vaikas greitai nuvargsta dėl to, kad nesugeba prisitaikyti prie pakitusios aplinkos, jis ima miegoti ilgiau už bendraamžius, atsikelia prastas nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, būna apsnūdęs, jam sunku susikaupti. Kad už bendraamžius silpnesnis vaikas nepervargtų, reikia riboti jo fizinius ir psichologinius krūvius, pasitarti su psichologu.

Kai kurio amžiaus vaikams nuovargis – natūralus reiškinys. Ikimokyklinukų labai aktyvios veiklos periodai dažnai kaitaliojasi su prislopintos būklės laikotarpiais. Pernelyg energingi vaikai dažnai praranda labai didelį energijos užtaisą, sulaukę tam tikro amžiaus.

Greitas nuovargis gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Todėl reikia pasikonsultuoti su gydytoju dėl vaiko vartojamų vaistų.

Greitą nuovargį kartais sukelia anemija (raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas). Jeigu įtariate vaikui anemiją, kreipkitės į gydytoją, kuris pagal kraujo tyrimą nustatys, ar vaikas serga šia liga. ( Odos blyškumas).

Greito nuovargio drauge su augimo sumažėjimu priežastis gali būti nuolatinės silpnos infekcijos, kurių šie  požymiai – gali būti vieninteliai. Greitai nuvargsta kai kuriomis inkstų ir plaučių ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, sergantis vaikas.

Kada reikia būtinai kreiptis į gydytoją?

–Greitai nuvargstančio vaiko po apatiniu voku esanti junginė –balta (ji tūri būti raudona).

–Yra kitų ligos simptomų: karščiavimas, padažnėjęs kvėpavimas, dingęs apetitas, nebedidėja svoris ir t.t.

-Vaikas labai nuvargsta palyginti su bendraamžiais.