<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>nuraminti vaiką | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/nuraminti-vaika/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Fri, 12 Mar 2021 08:28:57 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Koronavirusas vaikų akimis: psichologės patarimai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 01 Apr 2020 10:10:04 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Psichologija]]></category>
		<category><![CDATA[karantinas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[kovoti su nerimu]]></category>
		<category><![CDATA[nerimas]]></category>
		<category><![CDATA[nuraminti vaiką]]></category>
		<category><![CDATA[psichologės patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko baimės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko nerimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19005</guid>

					<description><![CDATA[<p>Koronaviruso grėsmė ir karantinas – dažniausiai nūdienoje aptariamos temos. Nežinomybė, kuo ir kada visa tai baigsis, kelia stresą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Nerimas ir baimė – šių dienų palydovai, kurie gali imti varginti vis labiau, turėti didelės&#160; įtakos mažųjų emocinei ir psichologinei savijautai. Kaip šiuo nelengvu laikotarpiu bendrauti su vaikais apie viruso keliamą&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai">Koronavirusas vaikų akimis: psichologės patarimai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19006" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-paaiškinti-vaikui-apie-koronavirusą.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-paaiškinti-vaikui-apie-koronavirusą.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-paaiškinti-vaikui-apie-koronavirusą-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Koronaviruso grėsmė ir karantinas – dažniausiai nūdienoje aptariamos temos. Nežinomybė, kuo ir kada visa tai baigsis, kelia stresą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Nerimas ir baimė – šių dienų palydovai, kurie gali imti varginti vis labiau, turėti didelės&nbsp; įtakos mažųjų emocinei ir psichologinei savijautai. Kaip šiuo nelengvu laikotarpiu bendrauti su vaikais apie viruso keliamą pavojų, kaip padėti jiems nusiraminti dėl girdimos bauginančios informacijos, o galiausiai – kaip šeimoje kovoti su baimėmis ir nepasiduoti užklupusiam nerimui, pataria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Brigita Ražinskaitė.</p>
<h4><strong>Ko bijo vaikai?</strong></h4>
<p>Nerimas ir baimė yra natūralios žmogaus organizmo reakcijos, kurios labai reikalingos mūsų kasdienybėje. Baimė padeda prisitaikyti bei įveikti įvairiausias sudėtingas gyvenimo situacijas, įspėja apie gresiantį pavojų ir laiku apsaugo. Baimė yra susijusi su konkrečiais, realiais dalykais, o nerimas neturi aiškios priežasties – dažnai tiesiog nerimaujama tiksliai negalint įvardinti nerimą keliančio objekto. Tai tarsi reakcija į kažką pavojingo ar bauginančio.</p>
<p>Kalbant apie vaikus ir jų baimes ir nerimą, reikėtų atsigręžti į vaikystės laikotarpį, kai ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams jau kyla aibė faktinių klausimų apie juos supantį pasaulį: kodėl, kaip, kada? Vaikai gali stipriai išgyventi tėvų išsiskyrimą, bijoti tamsos, griaustinio ar žaibo, pasilikti vienumoje, darbų mokykloje, jautriai išgyventi bendravimo sunkumus, baimintis dėl mirties ir t.t. Kai kurių vaikų baimių tėvai gali nesuprasti, manyti, kad tai kvaila ir išgalvota, tačiau kiekvienam vaikui jo baimės yra didelės ir rimtos, tad tėvai turėtų skirti tam dėmesį, o ne numoti į vaiko bėdas ranka, o tuo labiau, nebandyti jų sumenkinti.</p>
<h4><strong>Kas išduoda vaiko išgyvenamą baimę ar nerimą?</strong></h4>
<p>Kiekvienas vaikas šias emocijas išgyvena skirtingai. Baimę galima sieti su nesaugumo jausmu, bejėgiškumu, pažeidžiamumu. Depresinė nuotaika – taip pat atspindi baimės jausmą. Nerimą išduoda vaiko verksmas, irzlumas, baimingumas, vengimas bendravimo ir prisilietimų, sunkiai valdomas elgesys ar judrumas, greitai kintanti, iki galo nebaigiama veikla, negalėjimas nustygti vietoje.</p>
<p>Viduje „uždaromas“ nerimas gali pradėti reikštis per taip vadinamus psichosomatinius simptomus, kuomet vaikui be aiškios fiziologinės priežasties ima skaudėti pilvą, galvą, vargina lengvas galvos svaigimas, kyla permainingi, bet nuolatiniai nervingumo jausmai, apima drebulys, įsitempia raumenys, stipriau plaka širdis, tampa sunku susikaupti, atsiranda miego ir apetito sutrikimai, prakaitavimas. Todėl kiekvienu atveju tėvams reikia atidžiai stebėti vaiką, įvertinti jo emocinės savijautos ir elgesio pokyčius.&nbsp;</p>
<h4><strong>Kaip tėvams kalbėti koronaviruso ir karantino temomis bei padėti suvaldyti vaiko nerimą ?</strong></h4>
<p>Tėvai visada yra pirmas pavyzdys savo vaikams, kaip reikėtų susidoroti su nerimu. Bene svarbiausia (kartais, beje, sunkiausiai įgyvendinama) taisyklė tėvams – į stresą keliančias situcijas patiems reaguoti ramiai ir stengtis nuraminti vaiką. Apie tai, kas vaiką neramina, reikėtų kalbėtis atvirai ir jam suprantamai, neslepiant svarbių dalykų. Kai nerimą kelia koronaviruso grėsmė, suaugusiesiems reikėtų būti itin kantriems, stengtis bendraujant su vaikais nesusierzinti, jeigu atžaloms reikėtų kartoti tuos pačius atsakymus kelis kartus per dieną. Svarbiausia šiuo visiems įtemptu laikotarpiu kuo daugiau laiko būti su šeimos nariais, prasmingai drauge leisti laiką, bendrauti ir žaisti.</p>
<p>Neramiu metu fiziniai kontaktai, tokie kaip apkabinimas, pabučiavimas, yra labai svarbūs gerai vaiko savijautai. Moksliškai įrodyta, kad vaikui apkabinimų reikia bent 10 kartų per dieną. Apkabinimas – ne vien meilės išraiška, jis veikia ir kaip padrąsinimas, nuraminimas, skatina abipusį pasitikėjimą, stiprina tarpusavio emocinį ryšį. Jei tokiu sunkiu momentu tėvams pritrūktų kūrybiškumo ir vaizduotės, visada galima pasinaudoti kitų&nbsp; sukurtais ir taikomais metodais. Neseniai interneto platybėse pasirodė psichologės Manuela Molina Cruz kurta knygelė, kuri žaismingai ir suprantamai mažiesiems paaiškina apie naująjį koronavirusą.</p>
<h4><strong>Ko šiuo laikotarpiu tėvai turėtų mokyti vaikus, į ką atkreipti dėmesį?</strong></h4>
<p>Karantino metu įsigaliojo visuotinė drausmė ir reikalavimai, kaip turėtume elgtis, kad išvengtume ligos plitimo. Tėvai turėtų paaiškinti, kad norint neužsikrėsti koronovirusu reikia nusiplauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, ir tą reikėtų daryti kaip įmanoma dažniau. Svarbu, jog suaugusieji mažiesiems rodytų tinkamą pavyzdį šiuo metu patys vengdami susitikimų su draugais, neidami iš namų be reikalo. Matydami tėvų demonstruojamą elgesį, vaikai greičiau ims suvokti, jog ir jiems laikinai negalima matytis su klasės ar kiemo draugais, ir kad daugiau laiko reikėtų leisti namuose kartu su artimaisiais.</p>
<p>Vaikai turi suprasti, kad šiuo metu namai – jiems pati saugiausia vieta, nes lauke užkratas gali tykoti bet kur: kosintis, čiaudintis, sergantis žmogus, į orą kartu su seilių lašeliais skleidžia daugybę virusų, kuriuos gali įkvėpti šalia esantys sveiki žmonės ir užsikrėsti.</p>
<h4><strong>Kaip galima padėti vaikams kovoti su nerimu ir baimėmis?</strong></h4>
<p>Vienas iš pagrindinių ir natūralių būdų kovoti su nerimu ir baime, taip pat puiki galimybė išsaugoti tvirtesnius tarpusavio santykius šeimoje, yra aktyvi veikla ir judrūs žaidimai. Pagal vaiko amžių ir norus, būsto erdvę ir kitas sąlygas ar galimybes, yra nemažai puikių užsiėmimų: šokinėjimas per šokdynę, pratimai su lanku, slėpynės, landžiojimas pro sustatytas kėdes ar suolų tunelį, žaidimai su kamuoliu, žodžių estafetė, šokinėjimo žaidimai ir t.t. Tėvai, žaisdami ir džiaugdamiesi kartu su vaikais, mažiau nerimaus patys.</p>
<p>Kitos naudingos priemonės, kurios ugdo vaiko pažinimą apie pasaulį, yra filmai, knygos, pasakos. Galėčiau rekomenduoti autorės Karen Young knygas. Pirmoji – „Ei, šaunuoli. Knyga vaikams apie nerimą ir drąsą“. Ši knyga moko, kaip įveikti nerimą ir surasti savyje drąsos galių. Kitas minėtos autorės kūrinys – „Ei, karžygy. Knyga vaikams apie nerimą“ – padedantis išaiškinti vaikams, kas yra nerimas ir suteikiantis žinių, kaip iš jo išsivaduoti. Šios ir panašaus pobūdžio vaikiškos literatūros knygos skaitančiam vaikui atskleidžia, jog nerimą įmanoma įveikti bei supažindina, kokių yra sėkmingų ar netinkamų kelių su juo kovoti. Taip pat, knygų skaitymas lavina vaiko vaizduotę, ugdo jo asmenybę, moko vertybių.</p>
<h4><strong>Kur tėvai ir vaikai galėtų kreiptis pagalbos dėl apnikusių neigiamų jausmų?</strong></h4>
<p>Šiuo sunkiu ir sudėtingu etapu, natūralu, kad gali kilti neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Apie jas visada, ne tik karantino metu, būtina pasikalbėti su artimuoju ar draugu. Jei tokių žmonių šalia nėra, arba nesinori savo bėdų išsakyti pažįstamam asmeniui, visuomet galima kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus – kurie pasiruošę išklausyti kiekvieną žmogų bei padėti kartu įveikti užklupusias negandas. Karantino metu privatūs psichologai, psichoterapeutai teikia konsultacijas tik nuotoliniu būdu. Nemokamų pagalbos linijų darbas vyksta įprastai.</p>
<p><strong>Informacinė platforma</strong>&nbsp;<strong><span style="color: #c91212;"><a style="color: #c91212;" href="http://www.pagalbasau.lt/" target="_blank" rel="noopener">www.pagalbasau.lt</a></span></strong>, <strong>kurioje galima&nbsp; rasti rekomendacijas, kaip palaikyti gerą emocinę būseną koronaviruso pandemijos metu bei kur kreiptis pagalbos.</strong></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai">Koronavirusas vaikų akimis: psichologės patarimai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žindymas ir miegas naktį</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zindymas-ir-miegas-nakti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zindymas-ir-miegas-nakti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zindymas-ir-miegas-nakti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 09 Dec 2019 07:00:22 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[atsibudusį kūdikį]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio miegas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[maitinamas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[miegas]]></category>
		<category><![CDATA[migdymas]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[nuraminti vaiką]]></category>
		<category><![CDATA[prabudimai naktį]]></category>
		<category><![CDATA[prie krūties]]></category>
		<category><![CDATA[verkiantis kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[žindomas kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas naktį]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18570</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pagal gamtą Geriausias maistas kūdikiui – gamtos šiam tikslui išrastas – yra motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog yra labai lengvai (ir greitai) suvirškinamas ir labai lengvai (irgi greitai) įsisavinamas. Tada vėl reikia naujos maisto porcijos. Gamta jauniklius turi užauginti greitai. Todėl maži vaikai auga ne tik dieną, bet ir naktį. Sapnų specialistai jiems&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zindymas-ir-miegas-nakti">Žindymas ir miegas naktį</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18573 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Ar-žindyti-kūdikį-naktį-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></p>
<h4><strong>Pagal gamtą</strong></h4>
<p>Geriausias maistas kūdikiui – gamtos šiam tikslui išrastas – yra motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog yra labai lengvai (ir greitai) suvirškinamas ir labai lengvai (irgi greitai) įsisavinamas. Tada vėl reikia naujos maisto porcijos. Gamta jauniklius turi užauginti greitai. Todėl maži vaikai auga ne tik dieną, bet ir naktį. Sapnų specialistai jiems aiškina: „jei sapnuoji, kad skrendi – augi labai greitai“. Tik didesni vaikai auga iš per dieną suvalgyto maisto. O pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, ir ypač savaitėmis, kūdikiai „skrenda“ visą laiką. Todėl dienos maistas nesukaupia kūno statybos ir energijos atsargų visai nakčiai. Ir tuomet reikia jų papildymo.</p>
<p>Kol gyveno mamos gimdoje, vaikelis visas jam reikalingas medžiagas gaudavo per placentą iš pro ją tekančio kraujo nuolat, be sustojimo. Ten jis buvo maitinamas be pertraukų. Po gimimo estafetę iš placentinio maitinimo perima žindymas. Jau nėštumo pabaigoje motinos krūtyse būna priešpienio, tačiau nedaug. Naujagimis taip pat dar nėra stiprus valgytojas ir virškintojas, jo skrandukas mažas, todėl ir maistą gali įsisavinti nedidelėmis porcijomis. Taigi valgyti labai dažnai jam yra natūralu visą parą, taip pat ir naktį.</p>
<h4><strong>Miego ciklai</strong></h4>
<p>Žindomų kūdikių miego pobūdis skiriasi nuo dirbtinai maitinamų. Žindomi kūdikiai dažniau prašosi maitinami, nes motinos pienas greičiau suvirškinamas ir lengviau įsisavinamas negu mišiniai. Paprastai jie miega trumpais epizodais, dažnai prabusdami. Bet nereikia to vadinti miego sutrikimais – tai normalu.</p>
<p>Miegas yra cikliškai banguojantis procesas, kurio metu kaitaliojasi gilaus (ramaus) ir paviršutiniško (jautraus) miego fazės. Vienas kūdikio miego ciklas trunka maždaug 60 minučių, ir pusė to laiko tenka paviršutiniškam miegui. Šioje jautriojoje miego fazėje kūdikiai lengvai prabunda nuo menko dirgiklio. Jeigu tuo metu vaikas nejaus šalia savęs, neužuos, negirdės, nematys artimo žmogaus, jis gali išsigąsti, jog yra paliktas vienas ir nesaugus.</p>
<p>Kūdikiui ir mamai miegant greta, jų abiejų miego ciklai keičiasi darniai. Mama taip pat lengviau atsibunda kūdikiui sunerimus, nes jos jautriojo miego fazė sutampa su kūdikio paviršutiniškojo miego faze, o kūdikio gilaus miego fazės metu ir mamos miegas būna ramesnis. Jeigu išalkęs kūdikis sukruta, mama, gulėdama šalia, tai pajaučia ir kūdikį priglaudžia prie krūties, pati visiškai neišsibudindama. O jeigu ir atsitiktų taip – nieko baisaus: žindymo metu mamos kraujyje pagausėja „motinystės“ hormonų prolaktino ir oksitocino, kurie veikia raminančiai, o naktį – ir migdančiai.</p>
<p>Beje, smulkios liaukutės, esančios tamsesniajame laukelyje aplink spenelį, išskiria sekretą, turintį būdingą kvapą, kuris padeda kūdikiui pačiam susirasti motinos krūtį tamsoje. Po kiek laiko tai pasidaro taip natūralu, kad mamos net neprisimena, kiek kartų per naktį žindė. Miegoti kartu su kūdikiu yra saugu, nes mama jį instinktyviai jaučia. Žindymas – tai bene vienintelis darbas, kurį galima dirbti miegant.</p>
<h4><strong>Saugumo garantija</strong></h4>
<p>Žmonės pasižymi išradingumu, ne veltui ir savo rūšį jie pavadino homo sapiens – protingasis žmogus. Viena iš mūsų protėvių sugalvotų gudrybių buvo standus naujagimio vystymas – susukimas lyg į kokoną. Taip kūdikiui sukuriama iliuzija, jog jis yra apglėbtas, tarsi laikomas, taigi turėtų jaustis saugus ir nerėkti. Deja, apgaulės nėra geri dalykai. Suspaustas ilgai vienoje padėtyje gulintis kūdikis negali judėti: lėtėja kraujotaka, silpni lieka raumenys ir kaulai, vystosi rachitas – pradėjus vaikščioti iškrypsta kojos. Kokia iš to laimė dėl savo ramybės taip vaiką apgavusiems tėvams?</p>
<p>Augant kūdikiui vystosi jo psichika, domėjimasis pasauliu ir jis ima pastebėti ne tik vis daugiau jį supančių daiktų, bet ir gyvosios aplinkos pokyčius, reiškinius, pradeda atskirti savus ir svetimus veidus, balsų intonacijas ir nuotaikas. Galėjo atsitikti ir taip, jog ne viskas mažojo žmogaus orbitoje vyko absoliučiai tobulai, gal jį patį kažkas nustebino, ir gal net (jo suvokimo masteliu) ganėtinai gąsdinančiai. Ir jūsų vaikeliui dabar tai naktimis sapnuojasi.</p>
<p>Tamsoje prabudęs kūdikis nesijaučia saugus. Gi pats tikriausias saugumo užsitikrinimas jam yra betarpiškas prisiglaudimas, o pats tikriausias prisiglaudimas kūdikiui yra žindymas. Tačiau jeigu jūsų motiniška intuicija sako, jog taip yra būtent dėl kūdikio noro pavalgyti, ką gi, tikriausiai esate teisi. Abiem atvejais adresas tas pats – prie krūties: verkiantį kūdikį priglausti, alkaną – pamaitinti. O kas galėtų būti geriau?</p>
<h4><strong>Ar taip būtų geriau?</strong></h4>
<p>Jeigu mama ir kūdikis miega atskirai, toli vienas nuo kito, jų miego ciklai nesusiderina ir kūdikiui gali ne iš karto pavykti pažadinti savo verksmu giliai miegančią mamą. Kol ji atsikels ir prieis, abu jau bus visiškai išsibudinę, ir paskui abiem bus sunkiau užmigti. Mama labiau pavargsta, ir visa šeima kenčia nuo neišsimiegojimo, kai kūdikio riksmo būna pažadinama po kelis kartus per naktį.</p>
<p>Aišku, jei atskirai migdomas žindomas kūdikis, tokių atsibudimų būna daugiau, nes motinos pienas lengvai ir greitai virškinamas. Todėl ir vaikas vėl išalksta greičiau negu dirbtinai maitinamas kūdikis – karvės pieno mišinių virškinimas mažylio pilvelyje vyksta sunkiau ir ilgiau užtrunka. Kaip žinoma, sunkus virškinimas nebūtinai reiškia lengvą gyvenimą. Dirbtinai maitinamiems kūdikiams dažniau pučia vidurius ir skauda pilvelį, o tada bemiegės tėvų naktys garantuotos.</p>
<p>Gamtos saugumo programa yra užkoduota ir visų motinų genuose! Todėl net ir atskirai gulinčiam kūdikiui ilgai neprabundant, mama vis tiek laikas nuo laiko, o praktiškai kiekvienos savojo miego ciklo paviršutiniškosios fazės jautriausiame taške, pabunda (kelia galvą arba keliasi ir eina) pasižiūrėti ir įsitikinti, ar jos vaikui viskas gerai.</p>
<p>Ir dar – patyrę tėvai žino, jog kūdikio nepaguldysi tuoj pat į lovelę ar vežimėlį, vos tik jis užsimerkė – jis turi visiškai įmigti – pasiekti giliojo miego fazę. Kol kūdikis yra paviršutiniško miego fazėje, jis vėl lengvai prabunda dėl menko dirgiklio ir migdymą tenka pradėti iš naujo. O paviršutiniško jautraus miego požymiai yra vis dar sulenktos vaikelio rankytės ir sugniaužti kumšteliai, veido grimasos ir krutančios blakstienos. Toks migdymas užtrunka apie 20 minučių, ir tai būtų laikas, atimtas iš mamos ar net visos šeimos naktinio poilsio „biudžeto“. O jeigu kūdikis dar ir maitinamas dirbtinai, iš buteliuko, tai jau tikrai mažiausiai du žmonės turėtų nemiegoti: vienam teks raminti verkiantį kūdikį, kol kitas paruoš ir šildys jam mišinuką.</p>
<h4><strong>Vaikas – ne lėlė</strong></h4>
<p>Nenustebkite, būna kūdikių, kurie dieną prie krūties prašosi rečiau negu naktį. Šviesa, daugiau įvairių garsų ir įvykių aplinkui veikia ne raminančiai (kaip tai būna žindant tamsoje ir tyloje naktį), o dirgina jutimus ir dėmesį, neleidžia įmigti dar kaip reikiant nepasisotinus. Be to, ir mama, savo elgesiu savotiškai paragina, skatina kūdikį suvalgyti daugiau.</p>
<p>Daugiau suvalgius, ir išalkstama vėliau. Be to, dieną atsibudusį kūdikį galima nuraminti ir pratempti laiką iki kito maitinimo kitomis veiklomis: pamankštinimu, pakutenimu, panešiojimu su pašokinėjimais ir padainavimais, ko juk paprastai nedarote naktį. O jeigu ir darytumėte, vargu ar labiau pailsėtumėte, negu paprasčiausiai priglausdama prabudusį šalia gulintį kūdikį prie savo krūties. Tiesiog taip darykite ir įsitikinsite, jog žindydama ir pati vėl užmigsite greičiau.</p>
<p>Dieną vaikas ir turi būti reiklus, nerimstantis. Labai ramiais ir daug bei ilgų pokaitėlių dieną išmiegančiais kūdikiais besidžiaugiančios mamos neretai turi atidirbti naktį (kaip, beje, ir patys dieną pramiegoję vaikai), nes augantis vaikas nėra tik valgymui ir miegojimui sukurta gyva lėlė. Žmogaus protas vystosi ne ilsėdamasis, o veikdamas. Tam vien sapnų neužtenka. Kita vertus, per daug emocinga ir intensyvi veikla per dieną gali per daug įaudrinti kūdikį ir naktį jam bus sunku ramiai miegoti. Nereikėtų mamai prieš naktį gerti stiprios kavos, nes kofeinas, patekęs su pienu, gali dirginti kūdikio smegenis ir neleisti jam giliai įmigti.</p>
<h4><strong>Naktibaldos metinukai</strong></h4>
<p>Dieniniai metinuko ar vyrėlesnio vaiko pažindymai paprastai būna neilgi, labiau dėl sunerimusio vaiko paguodimo negu dėl jo alkio pasotinimo. Ilgiausiai tęsiasi žindymai vaiką užmigdant nakčiai. Motinos pienas ir tada nebūna pavirtęs į baltą vandenį, jame yra visos maistinės ir apsauginės medžiagos. Tik, aišku, šio pieno antraisiais ar trečiaisiais metais nebereikia tiek daug kaip pirmaisiais ir ypač pirmąjį pusmetį, kai jis buvo vienintelis kūdikio maistas ir gėrimas. Net ir dvejų-trejų metų vaikas gali pabusti naktį išalkęs, tačiau dažnesnė neramaus miego priežastis yra vienumos baimė, jei mažylis guldomas atskirai. Aišku, gali būti ir kitų priežasčių: dantų dygimas, tvankus oras nevėdintame kambaryje ir t. t.</p>
<p>Dažniausiai pasitvirtina taisyklė – kuo ramesnis vaikutis užmigs, tuo ramiau ir naktį išmiegos. Pravartu susikurti savotiškus ritualus, kurie tolygiai įvestų vaikutį į užmigdymo nakties miegui procesą. Gal paliūliuokite, švelniai pakalbinkite, paniūniuokite lopšinę&#8230;</p>
<p>Mamai dera įsiklausyti ir į save: ar neslegia kažkokie įsisenėję rūpesčiai, problemos, konfliktai su jai svarbiais žmonėmis. Kartais šie dalykai tūno kažkur giliai ir mama lyg susigyvena su jais, užgniauždama savyje nuolatinę vidinę įtampą. Tačiau ją jaučia vaikelis ir tai gali kelti jam nesaugumo jausmą, kuris, savo ruožtu, trikdo mažojo naktinę ramybę, blaško miegelį.</p>
<p>Na, o jei jokie būdai nepadeda, tada belieka mamai pasirūpinti savo poilsiu dienos metu, nes kitaip dažni prabudimai naktį, negilus miegas gali lemti įsisenėjusį ilgalaikį nuovargį, kuris galiausiai perauga į perdegimą – tada ir fiziškai, ir psichologiškai mama jaučiasi blogai, o tai vėlgi atsiliepia ir vaikeliui. Taip užsisuka užburtas ratas.</p>
<h4><strong>Ar verta skubėti?</strong></h4>
<p>Geriausia kūdikio nujunkymo nuo krūties taktika yra „sąžiningų mainų“ metodas, kai žindymas pamažu pakeičiamas kita veikla, o motinos pienas – kitu maistu ir gėrimu. Vaiko glaudimasis prie krūties naktį, savo esme pirmiausia yra saugaus artumo su patikimu žmogumi siekimas. Vaikai paprastai siekia maksimumo, todėl nurimdami pas mamą jie siekia krūties. Jeigu antrojo patikimo žmogaus statusą vaiko akyse yra pelnęs tėvelis, šis taip pat gali nuraminti vaiką naktį, užtikrinti jo saugumą užmigdydamas jį naktį. Tėvelio maksimumas yra vaikui ištiesta ranka, nugarytės pakasymas&#8230; Dar vėliau vaikas persikels nakvoti ir į kitą kambarį, jeigu ten greta miegos patikimas vyresnis broliukas ar sesutė, arba vaikui patikima močiutė. Ir ateis diena, kai pasiilgsite to šilto šnopavimo&#8230;</p>
<p>* * *<br />
<em>Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zindymas-ir-miegas-nakti">Žindymas ir miegas naktį</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zindymas-ir-miegas-nakti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
