Koronaviruso grėsmė ir karantinas – dažniausiai nūdienoje aptariamos temos. Nežinomybė, kuo ir kada visa tai baigsis, kelia stresą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Nerimas ir baimė – šių dienų palydovai, kurie gali imti varginti vis labiau, turėti didelės įtakos mažųjų emocinei ir psichologinei savijautai. Kaip šiuo nelengvu laikotarpiu bendrauti su vaikais apie viruso keliamą pavojų, kaip padėti jiems nusiraminti dėl girdimos bauginančios informacijos, o galiausiai – kaip šeimoje kovoti su baimėmis ir nepasiduoti užklupusiam nerimui, pataria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Brigita Ražinskaitė.
Ko bijo vaikai?
Nerimas ir baimė yra natūralios žmogaus organizmo reakcijos, kurios labai reikalingos mūsų kasdienybėje. Baimė padeda prisitaikyti bei įveikti įvairiausias sudėtingas gyvenimo situacijas, įspėja apie gresiantį pavojų ir laiku apsaugo. Baimė yra susijusi su konkrečiais, realiais dalykais, o nerimas neturi aiškios priežasties – dažnai tiesiog nerimaujama tiksliai negalint įvardinti nerimą keliančio objekto. Tai tarsi reakcija į kažką pavojingo ar bauginančio.
Kalbant apie vaikus ir jų baimes ir nerimą, reikėtų atsigręžti į vaikystės laikotarpį, kai ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams jau kyla aibė faktinių klausimų apie juos supantį pasaulį: kodėl, kaip, kada? Vaikai gali stipriai išgyventi tėvų išsiskyrimą, bijoti tamsos, griaustinio ar žaibo, pasilikti vienumoje, darbų mokykloje, jautriai išgyventi bendravimo sunkumus, baimintis dėl mirties ir t.t. Kai kurių vaikų baimių tėvai gali nesuprasti, manyti, kad tai kvaila ir išgalvota, tačiau kiekvienam vaikui jo baimės yra didelės ir rimtos, tad tėvai turėtų skirti tam dėmesį, o ne numoti į vaiko bėdas ranka, o tuo labiau, nebandyti jų sumenkinti.
Kas išduoda vaiko išgyvenamą baimę ar nerimą?
Kiekvienas vaikas šias emocijas išgyvena skirtingai. Baimę galima sieti su nesaugumo jausmu, bejėgiškumu, pažeidžiamumu. Depresinė nuotaika – taip pat atspindi baimės jausmą. Nerimą išduoda vaiko verksmas, irzlumas, baimingumas, vengimas bendravimo ir prisilietimų, sunkiai valdomas elgesys ar judrumas, greitai kintanti, iki galo nebaigiama veikla, negalėjimas nustygti vietoje.
Viduje „uždaromas“ nerimas gali pradėti reikštis per taip vadinamus psichosomatinius simptomus, kuomet vaikui be aiškios fiziologinės priežasties ima skaudėti pilvą, galvą, vargina lengvas galvos svaigimas, kyla permainingi, bet nuolatiniai nervingumo jausmai, apima drebulys, įsitempia raumenys, stipriau plaka širdis, tampa sunku susikaupti, atsiranda miego ir apetito sutrikimai, prakaitavimas. Todėl kiekvienu atveju tėvams reikia atidžiai stebėti vaiką, įvertinti jo emocinės savijautos ir elgesio pokyčius.
Kaip tėvams kalbėti koronaviruso ir karantino temomis bei padėti suvaldyti vaiko nerimą ?
Tėvai visada yra pirmas pavyzdys savo vaikams, kaip reikėtų susidoroti su nerimu. Bene svarbiausia (kartais, beje, sunkiausiai įgyvendinama) taisyklė tėvams – į stresą keliančias situcijas patiems reaguoti ramiai ir stengtis nuraminti vaiką. Apie tai, kas vaiką neramina, reikėtų kalbėtis atvirai ir jam suprantamai, neslepiant svarbių dalykų. Kai nerimą kelia koronaviruso grėsmė, suaugusiesiems reikėtų būti itin kantriems, stengtis bendraujant su vaikais nesusierzinti, jeigu atžaloms reikėtų kartoti tuos pačius atsakymus kelis kartus per dieną. Svarbiausia šiuo visiems įtemptu laikotarpiu kuo daugiau laiko būti su šeimos nariais, prasmingai drauge leisti laiką, bendrauti ir žaisti.
Neramiu metu fiziniai kontaktai, tokie kaip apkabinimas, pabučiavimas, yra labai svarbūs gerai vaiko savijautai. Moksliškai įrodyta, kad vaikui apkabinimų reikia bent 10 kartų per dieną. Apkabinimas – ne vien meilės išraiška, jis veikia ir kaip padrąsinimas, nuraminimas, skatina abipusį pasitikėjimą, stiprina tarpusavio emocinį ryšį. Jei tokiu sunkiu momentu tėvams pritrūktų kūrybiškumo ir vaizduotės, visada galima pasinaudoti kitų sukurtais ir taikomais metodais. Neseniai interneto platybėse pasirodė psichologės Manuela Molina Cruz kurta knygelė, kuri žaismingai ir suprantamai mažiesiems paaiškina apie naująjį koronavirusą.
Ko šiuo laikotarpiu tėvai turėtų mokyti vaikus, į ką atkreipti dėmesį?
Karantino metu įsigaliojo visuotinė drausmė ir reikalavimai, kaip turėtume elgtis, kad išvengtume ligos plitimo. Tėvai turėtų paaiškinti, kad norint neužsikrėsti koronovirusu reikia nusiplauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, ir tą reikėtų daryti kaip įmanoma dažniau. Svarbu, jog suaugusieji mažiesiems rodytų tinkamą pavyzdį šiuo metu patys vengdami susitikimų su draugais, neidami iš namų be reikalo. Matydami tėvų demonstruojamą elgesį, vaikai greičiau ims suvokti, jog ir jiems laikinai negalima matytis su klasės ar kiemo draugais, ir kad daugiau laiko reikėtų leisti namuose kartu su artimaisiais.
Vaikai turi suprasti, kad šiuo metu namai – jiems pati saugiausia vieta, nes lauke užkratas gali tykoti bet kur: kosintis, čiaudintis, sergantis žmogus, į orą kartu su seilių lašeliais skleidžia daugybę virusų, kuriuos gali įkvėpti šalia esantys sveiki žmonės ir užsikrėsti.
Kaip galima padėti vaikams kovoti su nerimu ir baimėmis?
Vienas iš pagrindinių ir natūralių būdų kovoti su nerimu ir baime, taip pat puiki galimybė išsaugoti tvirtesnius tarpusavio santykius šeimoje, yra aktyvi veikla ir judrūs žaidimai. Pagal vaiko amžių ir norus, būsto erdvę ir kitas sąlygas ar galimybes, yra nemažai puikių užsiėmimų: šokinėjimas per šokdynę, pratimai su lanku, slėpynės, landžiojimas pro sustatytas kėdes ar suolų tunelį, žaidimai su kamuoliu, žodžių estafetė, šokinėjimo žaidimai ir t.t. Tėvai, žaisdami ir džiaugdamiesi kartu su vaikais, mažiau nerimaus patys.
Kitos naudingos priemonės, kurios ugdo vaiko pažinimą apie pasaulį, yra filmai, knygos, pasakos. Galėčiau rekomenduoti autorės Karen Young knygas. Pirmoji – „Ei, šaunuoli. Knyga vaikams apie nerimą ir drąsą“. Ši knyga moko, kaip įveikti nerimą ir surasti savyje drąsos galių. Kitas minėtos autorės kūrinys – „Ei, karžygy. Knyga vaikams apie nerimą“ – padedantis išaiškinti vaikams, kas yra nerimas ir suteikiantis žinių, kaip iš jo išsivaduoti. Šios ir panašaus pobūdžio vaikiškos literatūros knygos skaitančiam vaikui atskleidžia, jog nerimą įmanoma įveikti bei supažindina, kokių yra sėkmingų ar netinkamų kelių su juo kovoti. Taip pat, knygų skaitymas lavina vaiko vaizduotę, ugdo jo asmenybę, moko vertybių.
Kur tėvai ir vaikai galėtų kreiptis pagalbos dėl apnikusių neigiamų jausmų?
Šiuo sunkiu ir sudėtingu etapu, natūralu, kad gali kilti neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Apie jas visada, ne tik karantino metu, būtina pasikalbėti su artimuoju ar draugu. Jei tokių žmonių šalia nėra, arba nesinori savo bėdų išsakyti pažįstamam asmeniui, visuomet galima kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus – kurie pasiruošę išklausyti kiekvieną žmogų bei padėti kartu įveikti užklupusias negandas. Karantino metu privatūs psichologai, psichoterapeutai teikia konsultacijas tik nuotoliniu būdu. Nemokamų pagalbos linijų darbas vyksta įprastai.
Informacinė platforma www.pagalbasau.lt, kurioje galima rasti rekomendacijas, kaip palaikyti gerą emocinę būseną koronaviruso pandemijos metu bei kur kreiptis pagalbos.
