Šalčio dilgėlinės priežastis ne tik minusinė temperatūra

Išsiaiškinti šios pseudoalergijos priežastis ne visada paprasta, o kartais jos lieka nežinomos. Genetiniais tyrimais nustatyta, kad, kaip ir visų alerginių reakcijų, viena iš šalčio dilgėlinės priežasčių yra genetinis polinkis. Ligą vaikui gali išprovokuoti įvairios virusinės infekcijos, virškinimo sistemos ligos, autoimuninės priežastys, kai organizme pradeda gamintis antikūnai. Šalčio dilgėlinė dažnesnė žmonėms, kamuojamiems alerginių ligų, pavyzdžiui, maisto alergijos, alerginės astmos.

Ligos sezoniškumą lemia tik tai, kad žiemą atšąla oras, bet šalčio dilgėlinę išprovokuoja ne tik šaltis. Todėl saugantis būtina atsižvelgti ne tik į oro temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo stiprumą. Iš tikrųjų šalčio dilgėlinė gali atsirasti ir esant aukštesnei temperatūrai – rudenį ar pavasarį, taip pat dėl šalto lietaus ir vėjo. Liga gali užklupti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius vėsiame vandenyje, palietus šaltą daiktą, išgėrus šalto gėrimo arba suvalgius ledų.

Alergijos ir šalčio dilgėlinės mechanizmai panašūs – šalčio, kaip ir alergeno, veikiamas organizmas išskiria histaminą – hormoną, padedantį imuninei sistemai kovoti su grėsme. Tai ir sukelia nemalonius odos pokyčius. Histaminas išplečia kraujagyslių sieneles ir veikia nervų ląstelių receptorius, todėl oda parausta ir niežti.

Odos pažeidimų atsiranda ant atvirų kūno vietų (rankų, veido), kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu oru, skysčiu ar daiktu, arba ten, kur yra mažai riebalų ir prakaito liaukų – blauzdų, kelių, dilbių, sunkesniu atveju bėrimai gali išplisti visame kūne. Reakcija į šaltį tampa pavojinga, jeigu atsiranda dusulys, drebulys, nukrenta kraujospūdis, gali ištikti net anafilaksinis šokas. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai sušąla visas kūnas, pavyzdžiui, maudantis.

Šaltis gali paveikti ne tik odą – kai kuriems paburksta gerklos, liežuvis ir burnos gleivinė. Tuomet prireikia skubiai kviesti medicininę pagalbą, nes tokie paburkimai užblokuoja kvėpavimo takus. 

Požymiai gali būti panašūs kaip ir kitų ligų

Pleiskanojanti ir paraudusi oda gali būti ne šalčio dilgėlinės, o jautrios odos požymis. Šalčio dilgėlinė panaši į nušalimą, nes abiem atvejais oda pabąla, o sušilus parausta, patinsta ir niežti.

Bet šalčio sukelti odos paraudimai ir bėrimai praeina sušilus patalpoje.

Liga pridaro didelių rūpesčių ir tėvai nerimauja kaskart išleisdami vaiką į lauką. Didelį diskomfortą sukeliantis šalčio dilgėlinės požymis – bronchų obstrukcija – laimei vaikams pasitaiko rečiau. Atsiradus šiam negalavimui, dėl bronchų spindžio susiaurėjimo šaltame ore (bronchų obstrukcija) darosi sunku kvėpuoti.

Kiti šalčio pseudoalergijos simptomai yra sloga ir čiaudulys, primenantys kvėpavimo takų infekciją arba alerginį rinitą. Todėl, kai vaikas grįžta iš lauko bėgančia nosimi, šalčio dilgėlinę lengva supainioti su peršalimu. Šios dilgėlinės simptomai skiriasi tuo, kad išnyksta šiltoje patalpoje ir vėl pasirodo šaltyje.

Rečiau dėl reakcijos į šaltį pasitaiko konjunktyvitas. Tokiu atveju vaikas skundžiasi deginimu ir skausmu akyse, padidėja jautrumas ryškiai šviesai, ašaroja akys. Šie simptomai gali atsirasti ne tik išėjus į lauką, bet ir grįžus namo.

Paprastas būdas šalčio alergijai nustatyti yra ledo mėginys. Mažas ledo gabalėlis uždedamas ant vidinės dilbio dalies ir palaikomas 3 minutes. Testas laikomas teigiamu, jei toje vietoje, kur buvo uždėtas ledas, iškyla rožinė pūkšlė, oda parausta ir ima niežėti. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją, nes dilgėlinė gali atsirasti nebūtinai dėl šalčio. Diagnozę patvirtina kraujo tyrimai ir kiti metodai.

Svarbiausia – apsisaugoti nuo šalčio

Sergant šalčio dilgėline iš pradžių geriami antihistamininiai vaistai, alergologas gali skirti kitus gydymo būdus, bet išsigydyti ligą nėra paprasta. Tačiau patys galime palengvinti jos simptomus – svarbu kiek įmanoma vengti šalčio ir tinkamai prižiūrėti pažeistą odą.

Prieš eidami į lauką, ypač jei termometras rodo mažiau kaip nulį, pasistenkite šilčiau apsirengti, kuo labiau apsaugoti atviras kūno vietas – rankas ir veidą. Šaltu oru derėtų trumpiau būti lauke.

• Būtinai mūvėkite pirštines ir kepurę. Šaltis kenkia ne tik veido ir rankų odai, bet ir plaukų svogūnėliams.
• Likus maždaug pusvalandžiui ar valandai prieš išeinant iš namų, veidą ir rankas patepkite apsauginiu maitinamuoju kremu.
• Valgykite šiltą maistą, atsisakykite ledų ir negerkite šaltų gėrimų.
• Prauskitės tik šiltu vandeniu, nesigrūdinkite kontrastiniu dušu.
• Šaltyje stenkitės kvėpuoti ne burna, o nosimi.
• Pažeistą odą kuo mažiau lieskite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Atopiniu dermatitu serga 15–20 proc. vaikų

ir tik 1–3 proc. suaugusiųjų. Dažniausiai atopinis dermatitas nustatomas 2–4 mėnesių mažyliams. Liga 45 proc. mažylių nustatoma iki 6 mėnesių, 60 proc. – per pirmus metus. Atopinis dermatitas gali išsivystyti ir paūmėti dėl maisto ir aplinkos alergenų, cheminių ir fizinių dirgiklių, odos infekcijų, streso ir nervinės įtampos.

Atopinio dermatito priežastys

nėra tiksliai (iki galo) žinomos. Ligos atsiradimui didžiausią įtaką turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 30 proc. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 proc. Paveldimumas lemia imuninės sistemos sutrikimą ir odos barjerinės funkcijos nepakankamumą (…).

Sergančiųjų atopiniu dermatitu imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į aplinkos dirgiklius. Ji nėra nusilpusi, t.y. jos stiprinimas nesumažina atopinio dermatito atsiradimo rizikos ir neveikia ligos eigos bei jos sunkumo. Dėl sutrikusios odos barjerinės funkcijos alergenas lengviau patenka į odą, todėl ji labiau dirginama ir kyla uždegimas. Aplinkos veiksniai, pvz., prausimas netinkamu muilu ir / ar prausikliais, t.y. kurių pH yra daugiau 5,5, odą trinantys ar prakaitavimą skatinantys drabužėliai toliau žeidžia apsauginę odos funkciją.

Vaikams iki vienerių metų liga dažniausiai prasideda nuo ryškiai raudonų, „degančių” skruostų. Jų oda sausa, skilinėja, niežti. Gali būti išbertos ir kitos vietos: kakta, ausų kaušeliai, liemuo, rankų, kojų tiesiamieji paviršiai.

Dėl niežulio ligoniukas tampa neramus, irzlus, sutrinka miegas. Niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare ir naktį. Niežėjimo metu kasymasis (trauma) skatina medžiagų, kurios dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingas ratas: kasosi, nes niežti, o niežti, nes kasosi. Nukasyta oda šlapiuoja. Ją pažeidžia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, grybeliai, virusai.

Atopinis dermatitas dažnai paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja. Ji gauna mažiau saulės, ją daugiau trina drabužiai, dažniau ir gausiau prakaituojama.

Mokslininkai nuolat tyrinėja atopinį dermatitą. Yra paskelbta naujų žinių. Anksčiau buvo teigiama, kad namų gyvūnas (šuo) ir alergiškas vaikas yra nesuderinamas duetas, o dabar tvirtinama, kad šuns turėjimas namuose gali apsaugoti mažylį nuo atopinio dermatito, jei mažylis turės kontaktą su šuniu tik gimęs ir pirmuosius metus. Taigi tėvai neturėtų baimintis, jei augina naminį gyvūną ir pradeda lauktis.

Ankstyvas naminio gyvūno turėjimas dažniausiai nesukelia įsijautrinimo, o atvirkščiai, gali ir apsaugoti. Jeigu mažylis jau serga atopiniu dermatitu ir tik tada bus įsigytas šuo, situacijos tai nepakeis. Taip pat paskelbta studijų duomenų, kad kai mažylis turi kontaktą su naminiais gyvūnais būdamas naujagimiu, mažėja rizika ne tik alergijai gyvūnams, bet ir namų dulkių erkėms bei žiedadulkėms.

Atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas.

Odos bėrimus gali sukelti alergija maistui (…). Padėti atskirti padeda alergologiniai tyrimai. Tada ligos eiga kontroliuojama reguliuojant mitybą. Sergančio vaiko priežiūra reikalauja daug kantrybės, todėl:

• atsiradus pirmiems ligos požymiams, pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ir, jo patarti, su vaikų alergologu;
• atidžiai rašykite mažylio ligos dienyną: kada ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti ir kt. Rašant dienyną daug dėmesio skiriama maitinimui: pažymėti maitinimo valandas, duotą maistą, savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienynas pradedamas rašyti, kai mažylio būklė pagerėja ir jis negauna jokių vaistų. Dienynas, parodytas gydytojams, padeda išsiaiškinti ligos priežastį ir spręsti, kaip padėti konkrečiam mažyliui;
• trumpai nukirpti nagus, per dieną juos kelis kartus valyti, nakčiai užmauti medvilnines pirštines, suvystyti taip, kad rankutės nebūtų laisvos. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcinis uždegimas, atsiranda pūlinukų;
• odą 5–6 kartus per parą tepti tik gydytojo parinktais odos sausumą mažinančiais kremais, tepalais – emolientais. Emolientai parenkami individualiai. Jie atkuria sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerina medžiagų apykaitą odoje, sumažina odos niežėjimą. Ne iš karto pavyksta parinkti kiekvienam mažyliui tinkamą emolientą. Jei parinktasis nepadeda per 10–1 4 dienų tinkamai juo naudojantis, į gydytoją dera kreiptis pakartotinai;
• kuo mažiau odą liesite, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja;
• mažylį maudyti 2 kartus per savaitę, nes sausa oda bijo vandens. Vandens temperatūra turi būti maloniai šilta. Maudynių trukmė ne ilgesnė kaip 5 minutės. Po maudymo oda nusausinama rankšluosčiu tik priliečiant ir tuojau pat švelniai sutepama emolientu;
• maudant naudojami tik tie prausikliai, kurie nepažeidžia apsauginio odos barjero ir nepakeičia odos bei rūgščių šarmų pusiausvyros, tai yra tokie, kurių pH yra 5,5;
• drabužėliai skalbiami tik su nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis;
• apatiniai drabužėliai turi būti švelnūs, pagal tėvų galimybes iš bambuko, šilko ar ekologiškos medvilnės;
• nuolat kruopščiai valykite kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylis turi būti kitame kambaryje. Bute neturi būti kilimų ir medžiaga aptrauktų baldų;
• patalpose stenkitės palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę (…);
• mažylio lovos nestatykite prie radiatoriaus arba elektrinių šildytuvų;
• yra duomenų, kad vasaros saulė teigiamai veikia atopinę odą, tačiau jos spinduliai neturi suerzinti mažylio odos (…).

Vaikui augant, liga retėja, keičiasi jos eiga, tačiau gali išlikti dažna.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojo pediatro Algimanto Vingro patarimai)