Žiemą oda dėl sauso patalpų oro išsausėja, o nuo šalčio ji gali parausti, niežėti ir paburkti. Šiuos į alergiją panašius simptomus šalčiui jautriems žmonėms sukelia žema temperatūra, bet tokia reakcija į šaltį laikoma pseudoalergija, nes šaltis nėra alergenas. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos į šaltį: stiprus odos niežėjimas ir bėrimai pūkšlėmis, lyg nusidilginus; panašios į alergenų sukeltos dilgėlinės požymius. Tokia reakcija į šaltį ir vadinama šalčio dilgėline. Ūmi liga, kuria dažnai serga vaikai ir paaugliai, trunka iki 6 savaičių, lėtinė gali užsitęsti gerokai ilgiau – net keletą metų.
Šalčio dilgėlinės priežastis ne tik minusinė temperatūra
Išsiaiškinti šios pseudoalergijos priežastis ne visada paprasta, o kartais jos lieka nežinomos. Genetiniais tyrimais nustatyta, kad, kaip ir visų alerginių reakcijų, viena iš šalčio dilgėlinės priežasčių yra genetinis polinkis. Ligą vaikui gali išprovokuoti įvairios virusinės infekcijos, virškinimo sistemos ligos, autoimuninės priežastys, kai organizme pradeda gamintis antikūnai. Šalčio dilgėlinė dažnesnė žmonėms, kamuojamiems alerginių ligų, pavyzdžiui, maisto alergijos, alerginės astmos.
Ligos sezoniškumą lemia tik tai, kad žiemą atšąla oras, bet šalčio dilgėlinę išprovokuoja ne tik šaltis. Todėl saugantis būtina atsižvelgti ne tik į oro temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo stiprumą. Iš tikrųjų šalčio dilgėlinė gali atsirasti ir esant aukštesnei temperatūrai – rudenį ar pavasarį, taip pat dėl šalto lietaus ir vėjo. Liga gali užklupti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius vėsiame vandenyje, palietus šaltą daiktą, išgėrus šalto gėrimo arba suvalgius ledų.
Alergijos ir šalčio dilgėlinės mechanizmai panašūs – šalčio, kaip ir alergeno, veikiamas organizmas išskiria histaminą – hormoną, padedantį imuninei sistemai kovoti su grėsme. Tai ir sukelia nemalonius odos pokyčius. Histaminas išplečia kraujagyslių sieneles ir veikia nervų ląstelių receptorius, todėl oda parausta ir niežti.
Odos pažeidimų atsiranda ant atvirų kūno vietų (rankų, veido), kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu oru, skysčiu ar daiktu, arba ten, kur yra mažai riebalų ir prakaito liaukų – blauzdų, kelių, dilbių, sunkesniu atveju bėrimai gali išplisti visame kūne. Reakcija į šaltį tampa pavojinga, jeigu atsiranda dusulys, drebulys, nukrenta kraujospūdis, gali ištikti net anafilaksinis šokas. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai sušąla visas kūnas, pavyzdžiui, maudantis.
Šaltis gali paveikti ne tik odą – kai kuriems paburksta gerklos, liežuvis ir burnos gleivinė. Tuomet prireikia skubiai kviesti medicininę pagalbą, nes tokie paburkimai užblokuoja kvėpavimo takus.
Požymiai gali būti panašūs kaip ir kitų ligų
Pleiskanojanti ir paraudusi oda gali būti ne šalčio dilgėlinės, o jautrios odos požymis. Šalčio dilgėlinė panaši į nušalimą, nes abiem atvejais oda pabąla, o sušilus parausta, patinsta ir niežti.
Bet šalčio sukelti odos paraudimai ir bėrimai praeina sušilus patalpoje.
Liga pridaro didelių rūpesčių ir tėvai nerimauja kaskart išleisdami vaiką į lauką. Didelį diskomfortą sukeliantis šalčio dilgėlinės požymis – bronchų obstrukcija – laimei vaikams pasitaiko rečiau. Atsiradus šiam negalavimui, dėl bronchų spindžio susiaurėjimo šaltame ore (bronchų obstrukcija) darosi sunku kvėpuoti.
Kiti šalčio pseudoalergijos simptomai yra sloga ir čiaudulys, primenantys kvėpavimo takų infekciją arba alerginį rinitą. Todėl, kai vaikas grįžta iš lauko bėgančia nosimi, šalčio dilgėlinę lengva supainioti su peršalimu. Šios dilgėlinės simptomai skiriasi tuo, kad išnyksta šiltoje patalpoje ir vėl pasirodo šaltyje.
Rečiau dėl reakcijos į šaltį pasitaiko konjunktyvitas. Tokiu atveju vaikas skundžiasi deginimu ir skausmu akyse, padidėja jautrumas ryškiai šviesai, ašaroja akys. Šie simptomai gali atsirasti ne tik išėjus į lauką, bet ir grįžus namo.
Paprastas būdas šalčio alergijai nustatyti yra ledo mėginys. Mažas ledo gabalėlis uždedamas ant vidinės dilbio dalies ir palaikomas 3 minutes. Testas laikomas teigiamu, jei toje vietoje, kur buvo uždėtas ledas, iškyla rožinė pūkšlė, oda parausta ir ima niežėti. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją, nes dilgėlinė gali atsirasti nebūtinai dėl šalčio. Diagnozę patvirtina kraujo tyrimai ir kiti metodai.
Svarbiausia – apsisaugoti nuo šalčio
Sergant šalčio dilgėline iš pradžių geriami antihistamininiai vaistai, alergologas gali skirti kitus gydymo būdus, bet išsigydyti ligą nėra paprasta. Tačiau patys galime palengvinti jos simptomus – svarbu kiek įmanoma vengti šalčio ir tinkamai prižiūrėti pažeistą odą.
Prieš eidami į lauką, ypač jei termometras rodo mažiau kaip nulį, pasistenkite šilčiau apsirengti, kuo labiau apsaugoti atviras kūno vietas – rankas ir veidą. Šaltu oru derėtų trumpiau būti lauke.
- Būtinai mūvėkite pirštines ir kepurę. Šaltis kenkia ne tik veido ir rankų odai, bet ir plaukų svogūnėliams.
- Likus maždaug pusvalandžiui ar valandai prieš išeinant iš namų, veidą ir rankas patepkite apsauginiu maitinamuoju kremu.
- Valgykite šiltą maistą, atsisakykite ledų ir negerkite šaltų gėrimų.
- Prauskitės tik šiltu vandeniu, nesigrūdinkite kontrastiniu dušu.
- Šaltyje stenkitės kvėpuoti ne burna, o nosimi.
- Pažeistą odą kuo mažiau lieskite.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
