<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>paplūdimyje | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/papludimyje/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:48:58 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 09 Jun 2024 05:00:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alerginis rinitas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginis kremas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[batutas]]></category>
		<category><![CDATA[bitė]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[erkė]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[geluonis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozės netoleravimas]]></category>
		<category><![CDATA[langai]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėsa]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje]]></category>
		<category><![CDATA[peršalus]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[saldumynai]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[traumos]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų rega]]></category>
		<category><![CDATA[vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vapsva]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinis peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti viešai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22908</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas VASAROS VAISTINĖLĖ Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&#160; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai PATARIA GYDYTOJAS Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22924" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS </strong></h4>
<p>Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas</p>
<h4><strong>VASAROS VAISTINĖLĖ</strong></h4>
<p>Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&nbsp; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai</p>
<h4><strong>PATARIA GYDYTOJAS</strong></h4>
<p><em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie pilvuko pūtimą&nbsp;</p>
<h4><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI </strong></h4>
<p>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?</p>
<h4><strong>VERTA ŽINOTI</strong></h4>
<p>Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai</p>
<h4><strong>KŪDIKIS</strong></h4>
<p>Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</p>
<h4><strong>MAMYTĖ</strong></h4>
<p><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Ar man žindyti viešai?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong></p>
<p><span style="color: #c70c0c;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-vasara" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #2b56d6;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #cf0e0e;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_59/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/tevu-namu-darbai-pries-vaiko-vasaros-atostogas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=tevu-namu-darbai-pries-vaiko-vasaros-atostogas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/tevu-namu-darbai-pries-vaiko-vasaros-atostogas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 06 Jun 2024 15:44:26 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaiko aplinka]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[batutas]]></category>
		<category><![CDATA[langai]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje]]></category>
		<category><![CDATA[traumos]]></category>
		<category><![CDATA[vandens]]></category>
		<category><![CDATA[vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22863</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vaikų vasaros atostogos – problemiškas metas tėvams. Žaidimai lauke, važinėjimas dviračiu, riedlente, riedučiais, šokinėjimas ant batuto, plaukiojimas vandens telkiniuose – visa tai tėvams asocijuojasi ne tik su teigiamomis emocijomis, bet ir su grėsmėmis. Įvertinkite grėsmes Žinoma, džiugu, kad vaikai visą vasarą nesėdi žiūrėdami į kompiuterių ar telefonų ekranus, o mieliau laiką leidžia gryname ore. Tik&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/tevu-namu-darbai-pries-vaiko-vasaros-atostogas">Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22865" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Vasaros-atostogu-pavojai.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Vasaros-atostogu-pavojai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Vasaros-atostogu-pavojai-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Vaikų vasaros atostogos – problemiškas metas tėvams. Žaidimai lauke, važinėjimas dviračiu, riedlente, riedučiais, šokinėjimas ant batuto, plaukiojimas vandens telkiniuose – visa tai tėvams asocijuojasi ne tik su teigiamomis emocijomis, bet ir su grėsmėmis.</p>
<h4><strong>Įvertinkite grėsmes</strong></h4>
<p>Žinoma, džiugu, kad vaikai visą vasarą nesėdi žiūrėdami į kompiuterių ar telefonų ekranus, o mieliau laiką leidžia gryname ore. Tik tėvams prireikia daugiau laiko skirti mažų vaikų priežiūrai, o vyresniems svarbu paaiškinti, kaip išvengti rizikos. Visada reikia apgalvoti situacijas, kuriose vaikas gali atsidurti. Įdėmiai apsižvalgykite bute ar name, kieme, kad numatytumėte ten slypinčius pavojus ir susitvarkytumėte aplinką taip, kad ji būtų saugesnė.</p>
<h4><strong>Nepalikite atidarytų langų </strong></h4>
<p>Nerūpestingas atostogas dažnai aptemdo kai kurios tipiškos vasaros traumos. Neretai vaikai susižaloja krisdami iš didesnio aukščio – pavyzdžiui, nuo tvorų, medžių, nebaigtų statyti pastatų, sūpynių.</p>
<p>Vaikus tarsi magnetas traukia atidaryti langai ir balkono durys. Dažniausiai jie iškrenta pro atvirus langus. Ypač pavojinga, jeigu lengva užsiropšti ant palangės, pavyzdžiui, palypėjus ant šalia pristumtų baldų. Todėl kambaryje, kuriame žaidžia maži vaikai, niekada nepalikite atidarytų langų ir balkono durų. Galite praverti tik langų viršų ir būtinai pritvirtinkite jų atvėrimo ribotuvus, kurie neleistų atidaryti plačiau. Įrenkite balkono durų ir langų užraktus, kad vaikas pats negalėtų jų atsidaryti.</p>
<h4><strong>Šokinėjimas ant batuto – tik prižiūrint tėvams</strong></h4>
<p>Labai dažna traumų priežastis privačių namų kiemuose – batutas. Neatsargiai ant jo elgdamiesi vaikai gali susilaužyti ar išsinarinti rankas ir kojas, susitrenkti galvą, patirti galvos smegenų sukrėtimą.</p>
<p>Pirkdami batutą, įsitikinkite, kad jis atitinka tarptautinius Europos Sąjungos reikalavimus. Apžiūrėkite, ar batute nėra skylių ar kitokių pažeidimų. Tinkamesni vaikams batutai su apsauginiais tinklais, padedančiais išvengti kritimo. Geriausia, jei metalo rėmas ir stulpai yra su paminkštinimu.</p>
<p>Pirkite tokį batutą, kuris atitinka vaiko amžių.&nbsp;</p>
<p>Neleiskite vaikui išdykauti ant batuto ir bandyti atlikti įvairius triukus. Šokinėti ant jo vienu metu gali tik vienas vaikas ir tik prižiūrimas suaugusiojo.</p>
<h4><strong>Neleiskite vaiko į vandenį neįsitikinę saugumu</strong></h4>
<p>Svarbi užduotis tėvams – pasirūpinti vaikų saugumu prie vandens telkinių. Reikia pasiruošti, kad paplūdimio smėlyje gali būti stiklo šukių ir kitų aštrių daiktų, o po vandeniu gali tykoti stiprios srovės ar duobės.</p>
<p>Šuoliai į vandenį ir nardymas gali sukelti galvos ir stuburo traumas, kurios lemia rimtesnes pasekmes. Susitrenkus galvą į dugną, vandenyje esantį akmenį, kuolą, galima susižaloti kaklo slankstelius ir stuburo smegenis.</p>
<p>Todėl, prieš leisdami vaiką į vandenį, turite įbristi į upę ar ežerą pirmieji ir įvertinti gylį bei dugną. Apribokite mažų vaikų prieigą prie tvenkinių, šulinių ir vaikiškų baseinų. Būtinai prižiūrėkite pripučiamame baseine besipliuškenantį mažylį. Mažas vaikas gali nuskęsti net baloje.</p>
<h4><strong>Venkite karščio ir saulės</strong></h4>
<p>Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau laiko jis turėtų praleisti karštu oru paplūdimyje. Mėgautis saulės voniomis geriausia iki 11 val. ir po 16 val. Patys mažiausi vaikai iš viso neturi būti paplūdimyje, vyresni gali praleisti saulėje 1,5–2 val.</p>
<p>Vaiko medžiagų apykaita spartesnė, todėl dehidratacija atsiranda greičiau. Taigi, nuolat pasiūlykite vaikui vandens. Vaikiški drabužiai turi būti laisvi ir ploni, o atviras kūno vietas būtina patepti apsauginiu kremu. Lauke vaikas turi dėvėti kepurę, su savimi turėti buteliuką vandens.</p>
<p>Kūdikiui nupirkite vasarai pritaikytą, gerai ventiliuojamą <a href="https://www.tavovaikas.lt/lt/temos/vezimelis">vežimėlį</a>. Jį pastatykite pavėsyje ir nuolat tikrinkite, ar mažyliui ne per karšta. Kai kurie tėvai, bandydami apsaugoti kūdikį nuo saulės spindulių, uždengia vežimėlį marliniu vystyklu ar kitu audeklu, tačiau tuomet oras vežimėlyje dar labiau įkaista. Taip pat verta prisiminti, kad negalima net trumpam palikti vaikų užrakintų automobilyje.</p>
<h4><strong>Būtinas šalmas </strong></h4>
<p>Važiuodami dviračiu, riedučiais ar riedlente, vaikai turėtų dėvėti šalmą. Ypač pavojinga vaikui važinėti netoli važiuojamosios dalies, nes jis gali netyčia įvažiuoti į kelią. Todėl dviračiu važinėjančių mažų vaikų nereikėtų palikti be priežiūros, o vyresnius mokykite kelių eismo taisyklių. Važiuoti važiuojamąja dalimi galima tik nuo 14 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/tevu-namu-darbai-pries-vaiko-vasaros-atostogas">Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/tevu-namu-darbai-pries-vaiko-vasaros-atostogas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kad grožio nenublukintų saulė</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kad-grozio-nenublukintu-saule?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kad-grozio-nenublukintu-saule</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kad-grozio-nenublukintu-saule#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 17 Jun 2016 04:42:41 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Grožis ir dietos]]></category>
		<category><![CDATA[aknė]]></category>
		<category><![CDATA[dažyti plaukai]]></category>
		<category><![CDATA[emulsija]]></category>
		<category><![CDATA[jautriai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kosmetika]]></category>
		<category><![CDATA[kremai]]></category>
		<category><![CDATA[mišri oda]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[odos priežiūra]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje]]></category>
		<category><![CDATA[plaukai]]></category>
		<category><![CDATA[plaukai saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[prie jūros]]></category>
		<category><![CDATA[prižiūrėti odą ir plaukus]]></category>
		<category><![CDATA[riebiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[SPF]]></category>
		<category><![CDATA[spuogai]]></category>
		<category><![CDATA[tonizuoja odą]]></category>
		<category><![CDATA[ultravioletiniai saulės spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros karštis]]></category>
		<category><![CDATA[veido valymas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14904</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vasaros karštis ir saulė vargina ne tik mus, bet ir mūsų odą bei plaukus. Drauge su prakaitu tekantis makiažas, blizganti nosis, sulipę plaukai – karštojo meto bėdos, kurios gadina šio sezono teikiamus malonumus. Mūsų laukia išvykos į sodybą, prie jūros, iškylos gamtoje, pagaliau – atostogos kurorte. Kaip prižiūrėti odą ir plaukus, kad visur būtume patrauklios&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kad-grozio-nenublukintu-saule">Kad grožio nenublukintų saulė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><em><a href="https://mamairvaikas.lt/kad-grozio-nenublukintu-saule/odos-prieziura-vasara" rel="attachment wp-att-15165"><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-15165" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/06/Odos-priežiūra-vasarą.jpg" alt="Odos priežiūra vasarą" width="800" height="666" /></a>Vasaros karštis</em> ir <em>saulė</em> vargina ne tik mus, bet ir mūsų <em>odą</em> bei plaukus. Drauge su prakaitu tekantis <em>makiažas</em>, blizganti nosis, sulipę plaukai – karštojo meto bėdos, kurios gadina šio sezono teikiamus malonumus. Mūsų laukia išvykos į sodybą, prie jūros, iškylos gamtoje, pagaliau – <em>atostogos </em>kurorte. Kaip prižiūrėti <em>odą</em> ir plaukus, kad visur būtume patrauklios kitiems ir pačios savimi patenkintos.</p>
<p><strong>Kaip odą veikia vasara?</strong></p>
<p><em>Vasara </em>– aktyvios saulės, šiltų vėjų, maudynių jūroje metas, bet šie malonumai, kurių taip laukiame, <em>kenkia odai</em>.  Alina ją ir <em>karštis</em>, ir dulkėtas miesto oras, ir oro kondicionieriai, be kurių tiesiog neįmanoma ištverti automobilyje, biure ar namuose. Miesto dulkės nusėda ant suprakaitavusios <em>veido odos</em>, o tokia oda nėra sudrėkinta, kaip galėtų atrodyti. Karštis sausina <em>odą</em>, o jam dar padeda <em>ultravioletiniai saulės spinduliai</em>. Jie dar skatina susidaryti laisvuosius radikalus, kurie yra dideli <em>odos jaunystės</em> ir <em>grožio</em> priešai. Besimarkstydamos prieš <em>saulę </em>pačios skatiname raukšleles aplink <em>akis</em>. Todėl nepamirškite akinių, kurie apsaugos ne tik <em>akis</em>, bet ir <em>odą </em>aplink jas – nuo mimikos raukšlių. Vasarą kenčia visų tipų <em>oda</em> – ir sausa, ir mišri, ir riebi.</p>
<p>Gindamasi nuo pernelyg ryškios saulės, <em>oda</em> sustorėja, tampa šiurkštesnė, išskiria daugiau riebalų, o dėl jų pertekliaus netenka dar daugiau vandens. <em>Karštis</em> ir dulkės skatina greičiau daugintis bakterijas – tai idealios sąlygos atsirasti spuogams ar <em>odos uždegimui</em>. Kaip padėti <em>odai</em>, kad <em>vasaros </em>gamtos reiškiniai jos nesugadintų?</p>
<p><strong>Pirmiausia </strong>– <strong>veido valymas</strong></p>
<p><em>Vasarą</em> prakaituojanti <em>oda</em> labiau užsiteršia, todėl pirmiausia ją turime kruopščiai valyti. Persistengti nereikia – užteks du kartus per dieną nusiprausti su specialiomis putomis arba geliu. Įpratusios <em>odą valyti </em>pieneliu ir toniku gali šias priemones naudoti ir <em>vasarą</em>. Tik nenaudokite daug cheminių komponentų ir alkoholio turinčių valiklių, nes sudirginsite <em>odą</em> ir užkimšite poras. Puikiai <em>tonizuoja odą </em>ledukai. Užšaldykite žolelių arbatos kubelių ir atgaivinkite bei sustiprinkite <em>odą</em>. Atlikę procedūrą, neskubėkite jos nusausinti – tegu drėgmė gerai įsigeria.</p>
<p>Saulei suaktyvinus riebalines liaukas, <em>veidas</em> atrodo lipnus ir grįžus namo norisi greičiau atsikratyti tokio pojūčio – nusiprausti su paprasčiausiu muilu. Taip geriau nesielkite, nes <em>muilas</em> dar labiau išsausins ir taip nuo saulės ir karščio drėgmės netekusią <em>odą</em>. Susikaupusį negyvą raginį epidermio sluoksnį lengvai nuvalysite <em>šveitikliu</em>, kurio šiuo sezonu nederėtų naudoti dažniau kaip kartą per savaitę. Labai <em>jautriai odai</em> švelnesnis gelinis prausiklis su abrazyvinėmis dalelėmis.</p>
<p><strong>Vasarinė odos priežiūra</strong></p>
<p>Odos būklė keičiasi kiekvieną naują sezoną, todėl turime keisti ir <em>kosmetiką</em>. Žiemą naudojame riebesnius tirštesnės konsistencijos kremus, kuriais saugomės nuo šalčio ir vėjo. Jeigu tais pačiais <em>kremais</em> tepsimės ir <em>vasarą</em>, užkimšime odos poras. Todėl atėjus šiltajam sezonui juos keičiame į lengvesnę, intensyviai drėkinančią <em>kosmetiką</em>, geriau renkamės ne kremą, o emulsiją.</p>
<p><em>Mišri oda </em>– populiarus jos tipas. Žiemą ji linkusi sausėti, o <em>vasarą</em> pasidaro riebesnė. Pagrindinė vasaros <em>kosmetikos priemonė</em> tokiai <em>odai </em>– lengva <em>drėkinamoji</em> <em>emulsija</em>, turinti nuo saulės saugantį filtrą. Atostogaujant kurorte <em>prie jūros</em>, nusiprausus užtenka pasitepti specialiu apsisaugoti <em>nuo ultravioletinių spindulių</em> skirtu kremu. Kokybiški tokie <em>kremai</em> turi ir drėkinamųjų komponentų. Mieste užteks 8-12 <em>apsaugos</em> <em>nuo saulės</em> faktorių (SPF) turinčio kremo, o <em>paplūdimyje</em> prireiks daug stipresnio filtro.</p>
<p>Vakare <em>odą</em> reikėtų ne tik drėkinti, bet ir raminti bei maitinti, todėl tepame ją lengvu naktiniu kremu, kurį renkamės pagal <em>odos tipą</em>. <em>Dermatologai pataria</em> pirkti kremus su antioksidantais, vitaminais C ir E bei izoflavonais. Šios medžiagos sušvelnina <em>ultravioletinių spindulių</em> poveikį odai. <em>Sausą ir</em> <em>jautrią odą</em> siūloma pamaitinti kosmetiniu aliejumi.</p>
<p>Sudėtingiau veido priežiūros <em>kosmetiką</em> išrinkti <em>riebiai odai</em>, nes ją reikia ne tik drėkinti, bet ir mažinti riebalų išsiskyrimą. Riebalų perteklius ir nepuošia, ir trukdo išsilaikyti <em>makiažui</em>. Ką daryti? Tikrai nereikia tepti veido trimis sluoksniais – drėkinamuoju, apsauginiu ir matinį efektą suteikiančiu kremu, sutraukiančiu išsiplėtusias poras. Rasite <em>kremą</em>, kuris atliks visas šias funkcijas. <em>Riebią odą</em> vasarą patariama prausti sutraukiančiu poras geliu bei naudoti toniką.</p>
<p>Ypatingai rūpintis reikia <em>aknės pažeista oda</em>. Saulė spuogų negydo, tiesa, dezinfekuoja, bet tai trumpalaikis poveikis, o <em>oda</em> sustorėja ir todėl užsikemša poros. Vasaros pabaigoje saulės nualintoje odoje <em>spuogai</em> dar labiau išryškėja ir liga paaštrėja. Todėl saulėje bet kurio tipo odai būtinas neriebus <em>apsauginis kremas</em>.</p>
<p><strong>Plaukai saulėje</strong></p>
<p><em>Saulė</em> išdžiovina plaukus ir jie tampa šiurkštūs, veliasi, dingsta blizgesys. <em>Vasarą</em> nublunka ir natūralūs, ir <em>dažyti plaukai</em>. Spinduliai ir jūros vanduo naikina plaukuose esantį keratiną, o susilpnėjęs plaukas greitai iškrenta – nuo mažiausio timptelėjimo. Baisu ir pagalvoti!  Bet išvengti šių vasaros nemalonumų padės <em>apsauganti plaukus kosmetika</em> ir tinkama priežiūra. Nuo karščio galvos oda prakaituoja, tampa riebesnė, ima niežėti, todėl vasarą <em>plaukus</em> turime plauti dažniau. Medžiagos, esančios šampūnuose ir balzamuose, kuriuos naudojate prieš eidama į paplūdimį, gerai neapsaugos. Prireiks specialių <em>paplūdimiui</em> skirtų priemonių. Tai gali būti, pavyzdžiui, purškiamieji losjonai, neleidžiantys pažeisti plaukų <em>jūros vandeniui</em> ir <em>ultravioletiniams saulės spinduliams</em>.</p>
<p>Parėjusi iš paplūdimio arba baseino plaukus būtinai išskalaukite, kad pasišalintų druskos, smėlis ir chloras. Tada vėl papurkškite apsaugine priemone. Galvą plaukite švelniu šampūnu ir atgaivinkite atkuriamąja ir <em>maitinamąja kauke</em>, aliejumi arba serumu, naudokite specialias ampules, padedančias išsaugoti drėgmę ir atnaujinančias pažeistą plauką.</p>
<p>Stenkitės trumpiau <em>sausinti plaukus</em> džiovintuvu, nes <em>karštas oras</em> juos dar labiau pažeis. Dažniau leiskite jiems išdžiūti natūraliai, tik ne <em>saulėje</em>. Šukuokite plaukus atsargiai retomis šukomis, pradėdamos nuo galiukų, po to kildamos aukščiau. Ilgi plaukai lengviau išsišukuoja šepečiu su natūraliais šereliais.</p>
<p>Nuo karštos saulės būtinai apsaugokite galvą apdangalu, maudykitės su kepuraite, užsidėkite apsauginius akinius ir nepamirškite, kad <em>odą bei plaukus</em> reikia drėkinti ir iš vidaus – todėl gerkite daug vandens. Tegu <em>vasaros saulė</em> teikia tik malonumus ir nenublukina jūsų grožio.</p>
<p><em>Parengė Dalia Petrutytė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kad-grozio-nenublukintu-saule">Kad grožio nenublukintų saulė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kad-grozio-nenublukintu-saule/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
