<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>perkaitimas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/perkaitimas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 05 Jun 2023 06:57:12 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Vasaros karščio pavojai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vasaros-karscio-pavojai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vasaros-karscio-pavojai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vasaros-karscio-pavojai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 10 Jun 2020 09:30:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaiko aplinka]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[karščio pavojai]]></category>
		<category><![CDATA[karštis]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimai saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[odos nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[Skysčių netekimas]]></category>
		<category><![CDATA[troškulį numalšins]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19138</guid>

					<description><![CDATA[<p>Karšta vasara kupina ne tik įvairių laisvalaikio ir atostogų džiaugsmų – saulės, lepinimosi paplūdimyje, maudynių ežere ar jūroje. Deja, mėgaudamiesi šiais malonumais neturime pamiršti karščio pavojų, tokių kaip dehidratacija, perkaitimas, saulės smūgis, odos nudegimai. Šie negalavimai ypač pavojingi vaikams. Maži vaikai daug sunkiau pakelia karštį ir saulė jiems pakenkia greičiau. Dehidratacija Vaikų medžiagų apykaita spartesnė&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-karscio-pavojai">Vasaros karščio pavojai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19140" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Kaip-apsaugoti-vaiką-nuo-karščio.jpg" alt="" width="1300" height="744" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Kaip-apsaugoti-vaiką-nuo-karščio.jpg 1300w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Kaip-apsaugoti-vaiką-nuo-karščio-768x440.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Kaip-apsaugoti-vaiką-nuo-karščio-840x480.jpg 840w" sizes="(max-width: 1300px) 100vw, 1300px" />Karšta vasara kupina ne tik įvairių laisvalaikio ir atostogų džiaugsmų – saulės, lepinimosi paplūdimyje, maudynių ežere ar jūroje. Deja, mėgaudamiesi šiais malonumais neturime pamiršti karščio pavojų, tokių kaip dehidratacija, perkaitimas, saulės smūgis, odos nudegimai. Šie negalavimai ypač pavojingi vaikams. Maži vaikai daug sunkiau pakelia karštį ir saulė jiems pakenkia greičiau.</p>
<h3><strong>Dehidratacija</strong></h3>
<p>Vaikų medžiagų apykaita spartesnė negu suaugusiųjų, be to, vanduo mažylių organizme sudaro didesnę kūno masės dalį, todėl jie ypatingai greitai netenka skysčių, o kartu su jais organizme mažėja ir būtinų mineralinių medžiagų kiekis. Skysčių netekimas ypač pavojingas kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, nes jie dėl mažos kūno masės gali prarasti pernelyg daug vandens.</p>
<p>Esant dehidratacijai, netenkama daugiau vandens, negu gaunama geriant, todėl sutrinka organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, o dėl ypatingai sunkios dehidratacijos gali kilti mirties pavojus.</p>
<h4><strong>Apie dehidrataciją įspėjantys simptomai:</strong></h4>
<p>• pirmieji dehidratacijos požymiai – išdžiūvusi burna ir troškulys;<br />
• vaikas tampa vangus, suprastėja reakcija į aplinką;<br />
• mažylis išblykšta ir mieguistas;<br />
• oda pasidaro vėsi, pilkšvo atspalvio, įdumba akys;<br />
• atšąla rankos ir kojos;<br />
• kūdikiams įdumba momenėlis;<br />
• vaikas mažai prakaituoja ir retai šlapinasi, verkia be ašarų;<br />
• sunkus požymis – sąmonės pritemimas ar net apalpimas.</p>
<p>Karštą dieną vaikas nuolat turi gurkšnoti skysčius. Neverskite jo iš karto išgerti daug vandens. Troškulį vaikas greičiau numalšins gerdamas pamažu – nedideliais gurkšneliais, bet dažniau. Geriausiai troškulį numalšins negazuotas mineralinis kambario temperatūros vanduo. Vasarą nedera duoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo vaikas gali susirgti peršalimo liga.</p>
<p>Pastebėję dehidratacijos požymius, mažyliui padėsite nunešę jį į vėsią patalpą, duokite atsigerti vandens. Rekomenduojama gerti specialų rehidracijos tirpalą, kuris padeda atkurti netektus mikroelementus ir skysčius. Jeigu tokio tirpalo neturite, galite duoti mineralinio vandens, įmaišę į jį druskos ir cukraus.</p>
<h4><strong>Kad vaikas išvengtų dehidratacijos, esant karštam orui, laikykitės šių patarimų:</strong></h4>
<p>• Renkite mažylį laisvais, šviesiais, orui pralaidžiais drabužiais iš natūralių audinių, galvą apsaugokite kepure.<br />
• Karščių metu su vaiku nebūkite saulėje, laiką leiskite šešėlyje ir vėjo prapučiamoje vietoje.<br />
• Jeigu karštis nepakeliamas, ant galvos ir pečių uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį, marškinėlius ar kitokį drabužį.<br />
• Apipurkškite vaiką drungnu vandeniu. Visą kūną gerai atvėsina dušas.<br />
• Ištisą dieną nuolat girdykite vaiką. Galite jam duoti negazuoto ir nevirinto vandens (galima šiek tiek sūraus mineralinio vandens), džiovintų vaisių kompoto, šviežių sulčių, praskiestų vandeniu, nesaldintos arbatos. Gėrimai turi būti vėsūs, bet ne lediniai.</p>
<p>Ar vaikas geria užtektinai, galite patikrinti pagal šlapinimąsi: tai daryti normalu ne rečiau kaip 6 kartus per parą, o šlapimas neturi būti tamsios spalvos.</p>
<h3><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19143" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Vaikas-perkaito-saulėje.jpg" alt="" width="450" height="674">Perkaitimas ir saulės smūgis</strong></h3>
<p>Lepintis saule ir šiluma turime su saiku, kad išvengtume perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio. Perkaistama, kai sutrinka šilumos apykaita, t. y. kai kūnas gamina daugiau šilumos, nei gali atiduoti. Jeigu vaiką pradėjo pykinti, jis vemia, mieguistas ir nusilpęs, kamuoja galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis, išblyško oda, gali būti, kad jis perkaito. Šiuo atveju gali padėti vėsus dušas (vonia netinka), duokite vaikui vėsaus gėrimo, geriausia ‒ mineralinio vandens.</p>
<p>Daug rimtesnė problema ‒ saulės (šilumos) smūgis, nes pažeidžia smegenis. Tai yra sunkiausias karščio sukeltas sutrikimas. Kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė už odos, šilumą atiduodame prakaituodami, t. y. garindami. O kai nebegalime prakaituoti, pavyzdžiui, dėl didelės oro drėgmės, tvankumo, kai nėra jokio vėjelio, prigludusių, oro nepraleidžiančių drabužių, gali pakilti temperatūra. Tai lemia šilumos smūgį, kuris kelia pavojų gyvybei, gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.</p>
<p>Vaikus karštis veikia stipriau, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išsivystę, mažyliai negali prisitaikyti prie karščio taip gerai kaip suaugusieji dar todėl, kad jie mažiau prakaituoja, o prakaitas natūraliai atvėsina. Todėl vaikai turi didesnę riziką perkaisti ir patirti su perkaitimu susijusius negalavimus.</p>
<h4><strong>Kada reikia gydytojo?</strong></h4>
<p>Saulės (šilumos) smūgis gali užklupti tiek būnant saulėje, tiek praėjus kelioms valandoms. <strong><em>Šį sveikatos sutrikimą galima įtarti, atsiradus kuriems nors iš šių požymių:</em></strong></p>
<p>• galvos skausmas, svaigimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse;<br />
• pykinimas ir vėmimas;<br />
• vangumas, silpnumas;<br />
• koordinacijos sutrikimas;<br />
• padažnėjusi širdies veikla ir pasunkėjęs kvėpavimas;<br />
• išbalusi oda;<br />
• kūno temperatūros pakilimas iki 40 laipsnių;<br />
• stipriausi šilumos smūgio požymiai – sąmonės pritemimas ir praradimas.</p>
<p>Pastebėję šilumos smūgio požymius, kvieskite medikus. Pirmoji pagalba perkaitus ar patyrus saulės smūgį yra vėsinimas. Greitai perkelkite vaiką į vėsią vietą – bent nuveskite į šešėlį, o geriausia į kambarį su oro kondicionieriumi, nurenkite vaiko drabužius. Jeigu nėra vėsios patalpos, bet kokiu būdu vėsinkite erdvę: vėdinkite laikraščiais, sudarykite šešėlį, uždenkite kūną vėsiais vystyklais ar rankšluosčiais, duokite vaikui atsigerti vandens. Jeigu patyręs saulės smūgį vaikas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėduokite ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą.</p>
<h4><strong>Patarimai, kaip išvengti perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio:</strong></h4>
<p>• Kuo aktyviau vaikas juda saulėje ar šilumoje, tuo didesnė saulės smūgio tikimybė, todėl neikite į paplūdimį pačiomis karščiausiomis valandomis.</p>
<p>• Perkaitimo ir šilumos smūgio riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas), nes vaikas neturi ko prakaituoti ir negali atsivėsinti. Taigi visą laiką duokite jam gerti šiek tiek vandens, įsitikinkite, kad vaiko drabužiai laisvi ir nepamirškite galvos apdangalo.</p>
<p>• Nebijokite oro kondicionierių. Jie yra daug naudingesni vaiko sveikatai nei tvankumas ir karštis. Vienintelis dalykas – nepamirškite, kad oro kondicionierius išsausina orą, ir būtent tai yra pavojinga vaikui. Raskite būdą sudrėkinti kambarį, kai veikia oro kondicionierius.</p>
<p>• Niekada nepalikite vaiko automobilyje, net trumpam. Nuo kaitros neišgelbės net atidarytas langas: karštą dieną net pavėsyje stovinčio automobilio viduje temperatūra greitai pakyla.</p>
<h3><strong>Nudegimai saulėje</strong></h3>
<p>Seniai žinome, kad degintis yra kenksminga, bet dauguma atostogautojų, pasiekę jūrą ir paplūdimį, kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio kepinasi saulėje ir dažnai drauge su jais būna vaikai, o jų oda yra daug jautresnė. Nuo 10 iki 16 valandos vaikui nedera būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kūdikiui iki vienerių iš viso negalima būti atviroje saulėje, nes nuo ultravioletinių spindulių apsaugančio melanino mažylių odoje nesigamina užtektinai, be to, kūdikio dar nepatariama tepti apsauginiais kremais.</p>
<p>Iki 11 ir po 16 valandos vyresni vaikai gali pabūti saulėje, bet būtinai su plačiabryliu šviesios spalvos galvos apdangalu, kad ausys ir visas veidukas būtų apsaugotas šešėlio. Atviras kūno vietas reikia tepti kremu nuo saulės keletą kartų per dieną, nes žaidžiant ir maudantis apsauginė plėvelė nusitrina. Geriausia, jei mažylis kapstosi smėlyje po paplūdimio skėčiu.</p>
<p>Taigi, norint kiek įmanoma labiau apsaugoti vaiką nuo šilumos smūgio, nudegimo saulėje ir dehidratacijos, geriausia, kad jis būtų atokiau nuo atvirų saulės spindulių.</p>
<p>Deja, ne visada pavyksta apsaugoti vaiką ir saulė nudegina odą. Nudegimo saulėje požymiai dažnai išryškėja ne iškart, juos galime pastebėti jau sugrįžę iš lauko. Oda nudegimo vietoje parausta, dažnai patinsta, skauda, gali būti nusėta pūslelių, gali pašiurpti kūnas, krėsti drebulys.</p>
<h4><strong>Pagalba nusideginusiam vaikui</strong></h4>
<p>Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti nudegimų, greitai palikite paplūdimį ir duokite vaikui gerti kambario temperatūros negazuoto mineralinio vandens. Ant nedidelių nudegusių odos plotelių dedami šalti kompresai, pavyzdžiui, šaltame vandenyje suvilgytos audinio skiautės arba nosinės. Tokį kompresą laikykite, kol jis sušils, ir dėkite kas 2–3 valandas.</p>
<p>Jeigu saulė nudegino didesnius odos plotus, uždėkite vėsiame vandenyje suvilgytą rankšluostį, drėgną paklodę arba aprenkite vaiką drėgnais marškinėliais. Atvėsti padės ir vėsi vonia arba dušas. Šlapios odos nesausinkite, o leiskite jai nudžiūti: garuodamas vanduo vėsins įkaitusį vaiką.</p>
<p>Nudegintą odą patepkite specialiu kremu ar losjonu, skirtu naudoti po nudegimo. Tokių preparatų gausu bet kurioje vaistinėje, jie padeda nuo saulės nudegimo daug efektyviau nei kefyras ar grietinė, dar ir vėsina bei numalšina skausmą.</p>
<p>Kol nudegimai neišnyks, saugokite vaiką nuo tiesioginių saulės spindulių, renkite jį tik lengvais medvilniniais drabužiais, kurie netrins odos.</p>
<p>Prisiminkite, kad būnant ant paplūdimio smėlio ir upės, ežero, jūros vandenyje būtinos stiprios apsauginės priemonės, nes ultravioletiniai spinduliai atsispindi ir yra daug intensyvesni.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-karscio-pavojai">Vasaros karščio pavojai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vasaros-karscio-pavojai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didelis karštos vasaros pavojus – šilumos smūgis</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/didelis-karstos-vasaros-pavojus-silumos-smugis?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didelis-karstos-vasaros-pavojus-silumos-smugis</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/didelis-karstos-vasaros-pavojus-silumos-smugis#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 07 Jun 2019 04:25:20 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgio požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas perkaito]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18264</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kai oras įkaista tiek, kad, atrodo, nėra kuo kvėpuoti, reikia būti itin atsargiems, nes dėl didelio karščio vaikas gali perkaisti net pavėsyje. Jeigu patalpoje ar lauke tvanku, o vaikas mažai geria skysčių ir daug juda, organizmas nebesugeba atsivėsinti prakaituodamas ir galima ne tik perkaisti, daug didesnė bėda – šilumos smūgis. Kodėl vaikai greitai perkaista? Vaiko&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/didelis-karstos-vasaros-pavojus-silumos-smugis">Didelis karštos vasaros pavojus – šilumos smūgis</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18265 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/06/Perkaitimas-ir-šilumos-smūgis-660x365.jpg" alt="Šilumos smūgis" width="660" height="365"></p>
<p>Kai oras įkaista tiek, kad, atrodo, nėra kuo kvėpuoti, reikia būti itin atsargiems, nes dėl didelio karščio vaikas gali perkaisti net pavėsyje. Jeigu patalpoje ar lauke tvanku, o vaikas mažai geria skysčių ir daug juda, organizmas nebesugeba atsivėsinti prakaituodamas ir galima ne tik perkaisti, daug didesnė bėda – šilumos smūgis.</p>
<h4><strong>Kodėl vaikai greitai perkaista?</strong></h4>
<p>Vaiko organizmas dar negali taip gerai prisitaikyti prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl greitai perkaista. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis sukaista, o pasekmės gali būti pavojingos gyvybei.</p>
<p>Iki 3 metų mažyliui nedera būti karštoje atviroje saulėje nuo 10 iki 16 val., kai jos aktyvumas didžiausias. Kad saulė nudegins odelę dar nėra didžiausia bėda – žalingi ultravioletiniai spinduliai gali paveikti sveikatą. Greitai perkaista visas vaiko organizmas, nes jo šilumos reguliavimo mechanizmai dar silpni. Perkaisti labiausiai rizikuoja naujagimiai ir kūdikiai iki vienerių metų.</p>
<h4>Kur galima perkaisti greičiausiai?</h4>
<p>Šilumos smūgis – bendro perkaitimo ilgai būnant karštyje pasekmė. Perkaistama ne tik būnant saulėje, bet ir tvankioje, nevėdinamoje patalpoje. Pavyzdžiui, vaikas daug greičiau perkais uždarame automobilyje be kondicionieriaus, stovint spūstyje, negu gryname ore – eidamas gatve ar žaisdamas kieme. Vaikas gali gerai jaustis vėjo prapučiamoje vietoje, aprengtas lengvais medvilniniais marškinėliais ir trumpomis kelnėmis. Bet tas pats vaikas tomis pačiomis oro sąlygomis, būdamas uždaroje patalpoje, apsirengęs sintetinį megztinį gali perkaisti ir patirti šilumos smūgį.</p>
<h4><strong>Pirmieji perkaitimo požymiai</strong></h4>
<p>Vaiko veidukas išblykšta, pradeda skaudėti galvą, gali pykinti, apima silpnumas, temperatūra pakyla iki 38 laipsnių.</p>
<p>Delsti negalima, nes vaiko būklė ims blogėti ir jį gali ištikti šilumos smūgis. Tuomet pasidaro silpna, vaikas mieguistas, skundžiasi galvos skausmu ar svaigimu, padažnėja širdies plakimas, netekęs daug skysčių mažylis nustoja šlapintis. Šilumos smūgį patyrusiam vaikui būdingi požymiai – ir pykinimas ar viduriavimas. Vaiko temperatūra pakyla ir daugiau negu iki 40 laipsnių, todėl gali sutrikti mąstymas, atsirasti traukulių, mažylis gali nualpti.</p>
<h4><strong>Ką daryti, jeigu vaikas perkaito?</strong></h4>
<p>Pastebėję pirmuosius perkaitimo požymius,<br />
• nuveskite mažylį į pavėsį, vėsią vėdinamą vietą, patalpos temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip 20 laipsnių;<br />
• jeigu namuose neturite kondicionieriaus, atidarykite langus, kad cirkuliuotų oras;<br />
• duokite vaikui vandens, apipurkškite vėsiu vandeniu, išmaudykite vėsioje vonioje ar po dušu.</p>
<h4><strong>Jeigu pastebėjote šilumos smūgio požymius, skubiai kvieskite medikus ir suteikite pirmąją pagalbą.</strong></h4>
<p>• Nurenkite visus drabužius, taip pat ir sauskelnes.<br />
• Kuo dažniau duokite mažyliui atsigerti vandens.<br />
• Kūną aptrinkite vandeniu sušlapintu rankšluosčiu, ant kaktos, kaklo uždėkite vėsų kompresą, kuriam tinka ir tas pats šlapias rankšluostis, galite užkloti šlapia paklode.<br />
• Jeigu esate lauke ir neturite kitų priemonių, galite aplieti šaltu vandeniu.</p>
<p>Kad išvengtumėte perkaitimo, karštą dieną neleiskite vaikui būti saulės atokaitoje, galvą pridenkite kepure ir nuolat siūlykite vandens. Renkite mažylį šviesiais lengvais medvilniniais drabužėliais, galvą apsaugokite kepure.</p>
<p>Parengė Dalia Petrutytė</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/didelis-karstos-vasaros-pavojus-silumos-smugis">Didelis karštos vasaros pavojus – šilumos smūgis</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/didelis-karstos-vasaros-pavojus-silumos-smugis/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Saulės ir karščio pavojai: pagalba ir apsauga</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/saules-ir-karscio-pavojai-pagalba-ir-apsauga?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=saules-ir-karscio-pavojai-pagalba-ir-apsauga</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/saules-ir-karscio-pavojai-pagalba-ir-apsauga#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 10 Jun 2014 05:31:58 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo perkaitimo]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12080</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vasarą vaikas daug laiko praleidžia lauke, o karštą dieną saulės ir šilumos gali būti per daug. Taigi nedera pamiršti, kad nuo saulės spindulių ir karščio vaikus turime apsaugoti. Nudegimas saulėje Vienas iš vasaros pavojų – nudegimai, kuriuos sukelia ultravioletiniai saulės spinduliai. Nudeginta oda parausta, gali iškilti pūslės. Gali svaigti ir skaudėti galva, krėsti drebulys, pašiurpti&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/saules-ir-karscio-pavojai-pagalba-ir-apsauga">Saulės ir karščio pavojai: pagalba ir apsauga</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/saules-ir-karscio-pavojai-pagalba-ir-apsauga/silumos-ir-saules-smugis" rel="attachment wp-att-12084"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12084" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Šilumos-ir-saulės-smūgis-250x212.jpg" alt="Šilumos ir saulės smūgis" width="250" height="212" /></a>Vasarą <i>vaikas</i> daug laiko praleidžia lauke, o karštą dieną saulės ir šilumos gali būti per daug.  Taigi nedera pamiršti, kad nuo saulės spindulių ir karščio vaikus turime apsaugoti.</p>
<p><strong>Nudegimas saulėje</strong></p>
<p>Vienas iš vasaros pavojų – <i>nudegimai</i>, kuriuos sukelia ultravioletiniai <i>saulės spinduliai</i>. <i>Nudeginta oda </i>parausta, gali iškilti pūslės. Gali svaigti ir skaudėti galva, krėsti drebulys, pašiurpti kūnas. <i>Nudegimai saulėje</i> nėra paprasta problemėlė: jie gali sukelti fotodermatitą (alergiją saulės spinduliams), regėjimo sutrikimą, net vėžį. Nudegęs saulės spinduliais <i>vaikas</i> gali gauti ir <em>šilumos smūgį</em>.</p>
<p>Labiausiai <i>saulė</i> odai kenkia nuo 10 iki 15 valandos, todėl šiuo laiku <i>vaikas</i> neturi žaisti <em>saulėje</em>. Dar namuose atviras vaiko kūno vietas reikia ištepti apsauginiu kremu, kurio apsaugos faktorius  (SPF) didžiausias –50. Nepamirškite, kad kremas pradeda veikti po pusvalandžio. Vaiko galvą geriausiai apsaugos plačiabrylė skrybėlaitė, kurios šešėlis nuo spindulių pridengs ir veidą, ir ausis.</p>
<p><b></b><strong><i>Pirmoji pagalba nusideginus</i></strong></p>
<p><i>Nudegintą saulėje odą</i> galima atvėsinti šaltu vandeniu ir patepti kremu arba losjonu <i>nuo nudegimų</i>. Ant nudegusių vietų galima uždėti šaltame vandenyje suvilgyto audinio kompresus. Kompresas laikomas kol, kol sušyla. Duokite vaikui gerti paprasto negazuoto vandens arba vandeniu atskiestų natūralių sulčių.</p>
<p><b></b><strong>Perkaitimas<i>, </i>šilumos ir saulės smūgis</strong></p>
<p>Ilgai būdamas karštyje ar saulėje <i>vaikas</i> gali <b><i>perkaisti</i></b>.<b> </b>Jeigu vaiko oda išbalo, jis skundžiasi  silpnumu, troškuliu, galvos skausmu, prakaituoja, vemia, susirūpinkite. Tai <i>perkaitimo požymiai</i>.</p>
<p>Kai <em>vaikas</em> ilgai būna karštame, tvankiame, drėgname ore, jo kūne susikaupia daug šilumos. Prakaituodamas <i>vaikas</i> netenka daug skysčių, todėl oda praranda gebėjimą prakaituoti. Garuodamas prakaitas vėsina kūną, o kai <i>vaikas</i> nebegali prakaituoti, jį ištinka <strong><i>šilumos smūgis</i></strong>.</p>
<p><em>Perkaitimo požymiai</em>: aukšta kūno temperatūra, karšta, paraudusi, sausa oda, pabrinkęs veidas, vaikas tampa neramus ir gali netekti sąmonės.</p>
<p><strong><i>Saulės smūgis</i></strong> ištinka dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio neuždengtai galvai. Jo požymiai panašūs į šilumos smūgio, bet <i>vaikas</i> gali dar ir vemti, jo oda vėsi, o sąmonė pritemusi.</p>
<p><b></b><strong><i>Pirmoji pagalba</i></strong></p>
<p>Perkaitusį vaiką reikia paguldyti pavėsyje, nurengti. Jam duokite mažais gurkšneliais gerti vėsių gėrimų, kūną aptrinkite šaltu vandeniu, o ant kaktos uždėkite šaltą kompresą. Jeigu vaiko būklė pablogėja: sutrinka nuovoka arba atsiranda traukuliai, skubiai kvieskite medicinos pagalbą.</p>
<p>Jei įtariate, kad vaiką ištiko šilumos ar <i>saulės smūgis</i>, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, nurengtą vaiką paguldykite pavėsyje kiek pakeltomis kojomis. Kaktą, sprandą ir krūtinę vėsinkite drėgnais rankšluosčiais ir kas 15 minučių duokite vėsių gėrimų.</p>
<p><strong>Kaip apsaugoti vaiką nuo perkaitimo</strong></p>
<p>– Stenkitės nebūti saulėje ypač 10 – 15 val., kai ultravioletiniai spinduliai aktyviausi. Šiuo metu geriausia vaikui žaisti pavėsyje.</p>
<p>– Vaiko galvą  lauke būtinai uždenkite kepure.</p>
<p>–  Tinkamiausi lengvi, laisvi šviesių spalvų ir natūralių audinių vasariniai drabužiai.</p>
<p>– Apsaugokite nuo tiesioginių saulės spindulių kūdikį. Prieš eidami į lauką nepamirškite patepti vaiko apsauginiu kremu.</p>
<p>– Nuo karščio gelbsti <em>vandens procedūros</em>: dušas, apipylimai ir aptrynimai vandeniu.</p>
<p>– Vasarą gerkite daugiau vandens. Visada turėkite paprasto arba mineralinio vandens butelį. Nepamirškite nuolat siūlyti atsigerti vaikui.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/saules-ir-karscio-pavojai-pagalba-ir-apsauga">Saulės ir karščio pavojai: pagalba ir apsauga</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/saules-ir-karscio-pavojai-pagalba-ir-apsauga/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
