Galimybės

Pasitaiko darbų, kuriuos galima atlikti neišeinant iš namų ir kūdikį turint šalia savęs. Deja, daugumai tenka dirbti „pilnu etatu“, vaikelius trumpiau ar ilgiau paliekant kitų žmonių priežiūroje. Yra keli būdai, kaip žindymas galėtų būti tęsiamas mamai pradėjus dirbti. Iš jų geriausias būtų grįžti pažindyti kūdikį namie arba atnešti kūdikį pamaitinti mamai per darbo pertrauką. Dar galima kūdikį aprūpinti iš krūties rankomis ar pientraukiu nutrauktu motinos pienu. Pagaliau trečioji, kompromisinė, išeitis – kai Jūs namie – žindykite, o kai dirbsite, kūdikis bus maitinamas mišiniu. Tai – mišrus maitinimas, kuris kūdikiui vis dėlto yra daug geriau, negu visiškai netekti mamos pieno.

Įstatymai

1919m Tarptautinė Darbo Organizacija priėmė Motinystės Apsaugos Konvenciją dirbančioms moterims. Pagal ją žindančioms motinoms pripažįstama teisė į dvi pusės valandos pertraukas per dieną be darbo užmokesčio praradimo. Dabar ši nuostata turi įstatymo galią daugelyje valstybių. Ji yra ir Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse (278 straipsnio 8 dalis):“Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas tris valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moteriai pageidaujant pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ir pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį”..

Kai darbas toli…

Jeigu mama nespėtų sugrįžti namo pati pamaitinti savo kūdikį, o atvežti jį į darbovietę irgi nėra galimybių? Tuomet darbo pertraukas galima panaudoti pieno ištraukimui iš krūtų dirbtiniu būdu – rankomis arba pientraukiu. Tai daryti naudinga keliais požiūriais: (1) padeda išlaikyti laktaciją – tolesnę pieno gamybą krūtyse, (2) kūdikis gaus išsaugotą motinos pieną, kuris daug geriau negu mišiniai, (3) tai ir motinoms apsauga nuo pieno sąstovio problemų, (4) sumažina savaiminį pieno tekėjimą iš pritvinkusios krūties, (5) apsaugo nuo pieno latakėlių užsikimšimo ir krūties infekcijų dėl didelių pieno sankaupų.

Pieną ištraukti vertėtų bent kas 3 valandas (būnant darbe 6 valandas, pakaks 1-2 kartų). Pieno nutraukimas paprastai užtrunka nuo 15 iki 30 min., nes tai nėra paprastas mechaninis krūties ištuštinimas – turi suveikti pieno tekėjimo refleksas, išstumiantis pieną iš liaukos gelmių link spenelio. Jį skatina ir mintys apie kūdikį, todėl šalia verta turėti vaiko nuotrauką. Ir ko nors atsigerti. Nenusiminkite, jeigu pirmieji bandymai nebus labai sėkmingi. Su praktika ateis įgudimas. Todėl jau kokią savaitę prieš pradedant dirbti verta pasipraktikuoti, galbūt ir kaupti šaldiklyje motinos pieno atsargas, kurių gali prireikti ateityje.

Pieno laikymas

Motinos pienas yra gyva substancija, stabdanti bakterijų augimą ar net galinti jas sunaikinti. Šis gebėjimas yra stipriausias kelias pirmąsias valandas po pieno ištraukimo. Todėl net tropikų karštyje jis išbūna negesdamas 6 valandas, o mums įprastoje kambario temperatūroje (19 – 22 laipsnių) moters pieną galima laikyti 10 valandų. Šaldytuve – 5 dienas. Ilgesniam saugojimui pieną reikėtų užšaldyti. Šaldytuvo „ledainėje“ galima saugoti dvi savaites, o jeigu jos durelės atskiros, nors ir dažnokai darinėjamos – 3 – 4 mėnesius. Atskirame šaldiklyje, kuriame išlaikoma nuolatinė minusinė temperatūra, motinos pieną galima laikyti 6 mėnesius ir ilgiau.

Kiekvieną kartą (skirtingu laiku) ištrauktą pieną geriau supilti ir laikyti atskiruose indeliuose. Ant jų reikia užrašyti dieną, valandą, o jeigu laikysite ilgiau – tai ir mėnesį.

Atitirpinti reikia pamažu, įstačius indelį į šiltą vandenį ar laikant po srove. Nedarykite to ant ugnies ar mikrobanginėje krosnelėje – per daug įkaitinus suardomas vitaminas C ir kiti labai vertingi baltyminiai motinos pieno komponentai. Per laiką pienas nusistovi, todėl prieš vartojimą buteliuką reiktų pavartyti, kad susimaišytų pieno ir grietinės sluoksniai. Atitirpintą pieną šaldytuve galima laikyti 24 valandas.

Beje, nenorėčiau būti suprastas, kaip agituojantis Jus paversti savo butą užšaldyto pieno atsargų sandėliu. Tai tik truputis žinių apie galimybes. Juk į darbą išvyksite ne mėnesiams ir ne savaitėms. Pats vertingiausias yra šviežias motinos pienas.

Jei prireiktų buteliuko

Kartais mamos, planuojančios grįžti į darbą, kad kūdikis priprastų, linkusios pradėti maitinti jį iš buteliuko iš anksto, jau prieš kelias savaites ar mėnesius. Neverta šitaip skubėti. Viena – jūs abu su kūdikiu netektumėte to ypatingai artimo bendravimo ir ryšio valandėlių žindant. Antra – pirmosiomis savaitėmis, kol mamos laktacija ir kūdikio įgūdžiai dar neįsitvirtinę, girdymas iš buteliuko gali trikdyti žindymo mechanizmą ir pieno gamybą krūtyse.

Žindimas iš krūties reikalauja aktyvesnio paties kūdikio dalyvavimo, negu valgymas iš buteliuko. Pirmomis savaitėmis prie buteliuko pripratintas kūdikis ir krūtį gali pradėti čiulpti tarsi čiulptuką, apimdamas burna vien tik spenelį, o tuomet gresia ir vaiko neprivalgymas bei pieno krūtyse sumažėjimas, ir spenelio įtrūkimai. Čiulptuko-tuštuko poveikis panašus. Atminkite, jeigu greitai ir nepripratintumėte kūdikio prie buteliuko, pienas gali būti duodamas kitais būdais: įpilant į burną iš puodelio, šaukšteliu, pipete ar švirkštu. Vyresniems kaip 4 savaičių kūdikiams čiulptuko ir krūties painiojimo rizika jau mažesnė, o trijų mėnesių kūdikiams, girdomiems iš buteliuko tik kartą-kitą per dieną, jau beveik nepasitaiko.

 „Antroji mama“

Kol būsite darbe, jūsų kūdikį prižiūrės ir maitins kitas žmogus. Pati geriausia auklė, be abejo, būtų „jis“ – vaiko tėvas. Tuo atveju įvyksta mažiausiai pasikeitimų kūdikio aplinkoje, taigi ir stresų. Galbūt įmanoma suderinti abiejų darbus taip, jog vienam iš jūsų išėjus, kitas liktumėte namie su vaiku? Toliau kandidatų eilėn siūlyčiau statyti senelius, tetas, kitus Jums ir kūdikiui artimus giminaičius, o tik paskui – svetimus žmones. Žinoma, būna išimčių.

Samdomą auklę pasistenkite geriau pažinti – juk ne tas pats kam paliksite savo mylimą kūdikį. Stebėkite, kaip ji bendrauja su vaiku ir kaip vaikas jaučiasi jos draugijoje. Vertėtų juos supažindinti per kelis išankstinius vizitus, kad apsiprastų. Jeigu rinktumėtės auklę, kuri vaiką prižiūrės savo pačios namuose, tai vietos atžvilgiu labiau tiktų gyvenanti arčiau Jūsų darbovietės. Tuomet Jūs galėsite vaiką lankyti (ir pažindyti) darbo pertraukų metu, arba auklė galės kūdikį atnešti Jums pamaitinti. Bet gali būti ir taip, jog savo vaiko nematysite visą darbo dieną.

 Įsidėmėkite, tuo metu, kai dirbsite, Jūsų kūdikis pasiliks su svetimu žmogumi. Ilgas valandas vaiką prižiūrės kita moteris. Jeigu ji bus kūdikiui gera ir maloni (o būtent tokios ir reikia!), ji gali tapti Jūsų konkurente į Jūsų vaiko širdį ir jausmus, jo „antrąja mama“. Ypač didelė rizika pirmagimiams. Tai dar viena iš pačių rimčiausių priežasčių, kodėl aš patariu nenustoti žindyti. Būtent maitinimas krūtimi bus Jūsų „koziris“ išlaikant patį stipriausią ryšį su vaiku!

Kai būsite namie

Kuo daugiau bendraukite su vaiku. Fizinis ir emocinis artumas žindant kompensuos išsiskyrimų netektis. Pamaitinkite kūdikį iš krūties prieš išeidama į darbą. O sugrįžus, žindymas bus ir džiaugsmas abiem, ir poilsis Jums pačiai: patogiai atsisėskite, o gal ir prigulkite su vaikeliu. Jeigu galop ir nusnūsite valandėlę, tai bus „pokaitėlis“ po darbo dienos.

Žindymas namie po darbo ir poilsio dienomis padeda išlaikyti pakankamą pieno gamybą. Laktacijos – pieno susidarymo stabilumas yra individualus dalykas. Yra moterų, kurios gali susidoroti su kraštutiniais sunkumais ir išlaikyti gausią laktaciją. Kitoms pieno gaminimasis ir žindymas yra labai subtilus ir įnoringas procesas. Pieno susidarymą ypač žlugdo nuovargis. Jis yra ir didžiausias gerų santykių šeimoje priešas. Labai gerai, jei namiškiai supranta, jog svarbiausias Jūsų „etatas“ namie – būti vaiko mama, ir paliks Jums kuo mažiau namų ruošos problemų. Virti, skalbti, šluoti grindis ir šluostyti dulkes sugebėtų kiekvienas, o žindyti – tiktai motina!

Naktinis žindymas ypač skatina pieno gamybą krūtyse. Miegokite kartu su kūdikiu, ar bent pastatykite jo lovytę greta savosios. Kai mama pradeda dirbti, keičiasi ir vaiko miego pobūdis. Nesistebėkite, jeigu jūsų kūdikis taps „pelėda“ – daugiau miegos dieną. Gali būti, jog prie to pratina ir auklė, taip pasilengvindama tarnybą. Ir gerai! Išties verta, kad kūdikis daugiau miegotų tuo metu, kai Jūs pati būsite darbe. Tada jis ir valgyti prašys rečiau, o žvalesnis bus vakare, mamai sugrįžus – turėsite daugiau progų ir žindyti jį, taip pat ir bendrauti su vaiku (prisimenate savo „kozirį“?).

Neskubėkite į darželį

Nesižavėkite idėja kūdikį palikti lopšelyje-darželyje. Vaikai iki 3 metų dar nesubrendę grupinėms situacijoms ir jiems reikia individualios priežiūros. Dažnai būna apgaulingas įspūdis: vaikas nuvestas į darželį „apšilti“ būna smalsus ir atrodo drąsus, tačiau taip yra tik tol, kol jis nesupranta, jog yra paliktas. Be to, ligų ir infekcijų pavojus kolektyve daug didesnis. Lopšelinukai dažniau ir sunkiau serga kvėpavimo takų ir ausų infekcijomis, juos keliskart dažniau, negu savo pačių namuose prižiūrimus vaikus, kol motina dirba, tenka gydyti ligoninėse. Tuo įsitikinau ir per savo – vaikų gydytojo –daugelio metų praktiką.

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo