Kodėl stresas sukelia pilvo skausmą?

Funkciniai pilvo skausmai – dažna lėtinių pilvo skausmų vaikams priežastis. Juos patiria vaikai, kurie nuolat išgyvena stresą, sunkiau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių, kamuojami iškilusių sunkumų.

Vaikų ir paauglių nervų sistema labai pažeidžiama, o tai neigiamai veikia visą organizmą, ypač – virškinamojo trakto veiklą. Pilvo skausmai gali atsirasti prasidėjus naujam gyvenimo etapui – pradėjus lankyti darželį, pasikeitus gyvenamajai vietai. Sujaudinti vaiką gali sesutės ar broliuko gimimas, konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, mokykloje ar darželyje patiriamos patyčios. Vaiką gali stipriai paveikti sunki artimo žmogaus liga ar mirtis.  

Virškinamajame trakte yra daug nervinių ląstelių, o jos susietos su smegenimis. Todėl susinervinus ima skaudėti pilvą. Be pilvo skausmo gali varginti kiti nemalonūs virškinimo sutrikimo požymiai: pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, meteorizmas.

Vaiką gali pakamuoti tik retkarčiais atsirandantis nestiprus pilvo skausmas, bet skausmas gali būti didelis, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Vieniems vaikams pilvą paskauda keliskart per savaitę, kiti kenčia keletą kartų per parą. Skausmas užeina priepuoliais, tačiau jiems praėjus vaikas jaučiasi gerai. Šie pilvo skausmai gali tęstis 3–6 mėnesius, tačiau jie netrukdo vaiko vystymuisi ir augimui.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Atsiradus pilvo skausmams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tyrimus. Lėtinį pilvo skausmą gali sukelti daug ligų, todėl visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar vaikas neserga. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei išmatose pastebėjote kraujo, vaikas karščiuoja, išbertas, nepraeina vėmimas, krenta svoris, pilve apčiuopiate gumbą.

Jei tyrimų rezultatai geri, vaikui labai nekrenta svoris, didelė tikimybė, kad jį kamuoja funkcinis pilvo skausmas. Kai kurie tėvai gali klaidingai interpretuoti šią problemą. Pavyzdžiui, kad vaikas išsigalvoja ar apsimeta. Nors skausmą gali sukelti psichoemociniai veiksniai, tai nereiškia, kad jis yra įsivaizduojamas. Tai yra sudėtingas procesas, kuris formuojasi smegenyse. Funkciniai pilvo skausmai – nėra vaiko išmonė.

Kiti tėvai, atvirkščiai, gali būti pernelyg susirūpinę ir labai jaudintis dėl vaiko savijautos. Tokia tėvų reakcija padidina vaiko nerimą ir įtampą, todėl skausmas vargina dažniau. Susidaro užburtas ratas, kuris vis stiprina problemą.

Tačiau gera žinia ta, kad vaikas neserga jokia liga ir yra veiksmingų būdų kovoti su funkciniu skausmu. O vienas svarbių faktorių – tėvų požiūris į problemą.

Kodėl reikia gerųjų bakterijų?

Pagrindinės priemonės, padedančios atsikratyti funkcinio pilvo skausmo, probiotikai, tinkama mityba ir palanki psichologinė atmosfera.

Stenkitės atpažinti vaiko emocines problemas ir padėti jam susidoroti su stresu. Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, išklausykite, kurkite saugią ir ramią atmosferą namuose, kad jis nepatirtų neigiamų emocijų. Vaikas neturi pervargti, nusiraminti padeda ir geras poilsis.

Į vaiko racioną įtraukite daugiau skaidulų turinčio maisto: daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų. Mažiau duokite cukraus, perdirbtų maisto produktų, gazuotų gėrimų, skatinkite gerti pakankamai vandens.

Sumažinti stresą ir pagerinti virškinimą padeda judėjimas. Naudingi kasdieniai pasivaikščiojimai, bėgiojimas, smagūs žaidimai lauke.

Kadangi tarp žarnyno ir smegenų egzistuoja ryšys ir šios dvi organizmo sistemos veikia viena kitą, esant streso nulemtiems funkciniams pilvo skausmams, paprastai sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tuomet sparčiau ima daugintis blogosios bakterijos, galinčios sukelti įvairius negalavimus, ir sumažėja gerųjų, pagrindinės iš kurių yra bifidobakterijos ir laktobakterijos.

Gerosios žarnyno bakterijos pagamina 90 % serotonino – laimės hormono, kuris lemia nuotaiką, miegą ir apetitą. Stresas stipriai veikia žarnyno mikrobiotą. Jis skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis gali sumažinti gerųjų bakterijų kiekį. Sukasi užburtas ratas: stresas trikdo žarnyno sveikatą, o žarnyno mikrobiotos disbalansas dar labiau skatina stresą.

Pablogina situaciją prasta mityba, kai gauname per mažai skaidulų ir gerųjų bakterijų. Todėl esant funkciniams pilvo skausmams rekomenduojama papildyti vaiko mitybą probiotikais – gerosiomis bakterijomis, kurios padeda atkurti žarnyno mikrobiotą.

Gerosios bakterijos padeda stiprinti žarnyno gleivinę, skatina virškinimo fermentų veiklą. Probiotinių bakterijų galima rasti natūraliuose produktuose, tokiuose kaip kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai, arba vartoti jų preparatą.

Bifidobakterijų ir laktobakterijų padermių yra nemažai. Vienos iš jų tinkamesnės, pavyzdžiui, esant infekciniam viduriavimui, kitos – kamuojant dirgliosios žarnos sindromui, o dar kitos – varginant funkciniams pilvo skausmams. Todėl, renkantis probiotinių bakterijų preparatą, vertėtų atkreipti dėmesį į jo paskirtį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Diskomfortas pilve kartojasi pavalgius

Dažniausi šio sindromo požymiai – pilvo pūtimas, gausus dujų išsiskyrimas, skausmas ir spazmai, raižymas pilvo apačioje, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, gali atsirasti pykinimas ir šleikštulys, rėmuo, gleivės išmatose. Esant šiam negalavimui dažnai kamuoja galvos, skrandžio, raumenų skausmai. Nemalonūs pojūčiai pilve dažniausiai apninka iškart pavalgius, vėliau tampa silpnesni, sumažėja pasituštinus. Visi šie simptomai gali nuolat kartotis arba išnykti ir vėliau vėl atsirasti.

Dirgliosios žarnos sindromas – tai virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, o jo požymiai yra sutrikusios žarnyno motorikos pasekmė. Žarnų sienelių raumenys susitraukinėdami stumia maistą virškinamuoju traktu, o išsiderinus šiam procesui maistas žarnyne pradeda slinkti per greitai arba per lėtai. Jeigu susitraukimai sustiprėja ir trunka ilgiau nei įprasta, atsiranda skausmas, vidurių pūtimas bei viduriavimas. Susilpnėjus arba esant netolygiems šių raumenų susitraukimams apsunkinamas maisto slinkimas žarnynu ir užkietėja viduriai. Tuomet kamuoja ne visiško pasituštinimo pojūčiai, pučia pilvą.

Priežastys nėra iki galo aiškios

Šis sindromas nėra liga, greičiau simptomų rinkinys, dažnai atsirandantis dėl iki galo neaiškių priežasčių. Nustatyta, kad DŽS daugiausia serga 25–50 metų žmonės, o jis susijęs su dažnai užklumpančia įtampa ir stresu. Šį sindromą gali lemti pokyčiai darbe ar šeimoje, psichologinis diskomfortas, depresija, net vaikystėje patirtos psichologinės traumos. Stresas sukelia virškinamojo trakto uždegimą, dėl kurio padidėja žarnyno jautrumas, sutrinka motorika.

DŽS būdingesnis moterims nei vyrams, manoma, jog dėl hormoninių svyravimų. Šiam negalavimui turi įtakos genetinis polinkis, netinkama mityba. Pastebėta, kad DŽS dažnai atsiranda persirgus žarnyno infekcija, kuri sukelia mikrobiotos disbalansą.

Nors šis sindromas gali žymiai pabloginti gyvenimą, paprastai jis nėra pavojingas. Tačiau, net jeigu simptomai nėra dažni, verta nueiti pas gydytoją, nes tokius pačius negalavimus sukelia kai kurios ligos, o diagnozė nustatoma jas atmetus. Pažeisti virškinamąjį traktą gali maisto alergija, žarnyno uždegimai, celiakija, piktybiniai augliai, įvairūs vaistai.  

Kovojant su DŽS svarbu atkurti žarnyno mikrobiotą

Dirgliosios žarnos sindromas gydomas simptomus šalinančiomis priemonėmis, palengvinančiomis skausmą, tuštinimosi sutrikimus ir pagerinančiomis virškinimą. Gydymas parenkamas kiekvienam individualiai.

Kadangi šio sindromo atsiradimas yra susijęs su neurologiniais sutrikimais, skiriami nervų sistemą stiprinantys vaistai, relaksacinė terapija. Taip pat – skausmą malšinantys ir žarnyno spazmus slopinantys vaistai, viduriavimą mažinantys vaistai, probiotikai.

Gydant šį sindromą atkreipiamas dėmesys į žarnyno mikroflorą, nes pastebėta, kad sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu mikrobiota yra pakitusi, t. y. skiriasi žarnyno bakterijų sudėtis, palyginti su sveikais žmonėmis. Klinikiniais  tyrimais nustatyta, kad kokybiniai ir kiekybiniai mikrofloros pokyčiai veikia žarnyno darbą, sutrikdo jo motoriką.

Žarnyne esančios gerosios bakterijos padeda virškinti maistą ir apsaugo žarnų sieneles. Sutrikus bakterijų pusiausvyrai, sumažėjus apsauginę funkciją atliekančių mikroorganizmų ir padaugėjus potencialiai žalingų mikroorganizmų, sutrinka ir virškinimo sistemos darbas. Šis disbalansas gali lemti dirgliosios žarnos sindromą, kuris, be to, yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių.

Antra vertus, vaistai (ypač antibiotikai), stresas, įvairios infekcijos, prasta mityba yra susiję su žarnyno mikrofloros pokyčiais. Kuris iš šių veiksnių yra DŽS priežastis, kuris – pasekmė, kol kas nėra išsiaiškinta.

 JAV gastroenterologų asociacijos žurnale „Gastroenterologija“ 2013 m. kovo mėn. paskelbtame straipsnyje, aprašančiame streso poveikį žarnyno sutrikimams, taip pat ir DŽS, mokslininkai atskleidė, kad eksperimentais nustatyta, jog dėl streso sukeliamo dirgliosios žarnos sindromo pakinta žarnyno bakterijų sudėtis ir kyla virškinamojo trakto uždegimas.

Mokslininkai pastebėjo netikėtą kovos su DŽS efektyvumą pacientams, vartojantiems probiotikus – gyvąsias naudingas bakterijas, kurios slopina patogenus ir padeda virškinimui. Nustatyta, kad atsikūrus žarnyno mikroflorai sumažėja uždegimas. 

Taigi, esant dirgliosios žarnos sindromui svarbūs probiotikai normaliai žarnyno mikroflorai atkurti. Kartu su probiotikais taip pat svarbu, kad netruktų maistinių skaidulų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, grūduose, sėlenose, ankštiniuose produktuose, riešutuose.

Padeda tinkama mityba ir fizinis aktyvumas

Kovojant su šiuo sindromu svarbu rinktis tinkamą maistą: prasta mityba ir nuolatinis chaotiškas užkandžiavimas gali paskatinti arba sustiprinti simptomus. Derėtų vengti riebių, daug cheminių priedų turinčių maisto produktų, pridėtinio cukraus, baltųjų miltų, atsisakyti gazuotų gėrimų, alkoholio, aštraus maisto, mažiau valgyti produktų, sukeliančių pilvo pūtimą – kopūstų, pupelių, žirnių. Palankiai virškinimą veikia skaidulų turintys maisto produktai: visagrūdžiai dribsniai, vaisiai ir daržovės, pakankamas skysčių kiekis. Valgyti reikėtų nedidelėmis porcijomis, bet dažniau, reguliariai ir tuo pačiu laiku, gerai sukramtant.

Atsikratyti streso ir pagerinti virškinimą padeda fizinis aktyvumas: joga, važiavimas dviračiu, plaukimas, fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai gryname ore.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė