Streso padariniai – rimčiausios ligos

Posakis „visos ligos nuo nervų“ nėra iš piršto laužtas. Stresas veikia ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą. Jo pasekmės – daugybė negalavimų: ir virškinamojo trakto ligos, ir širdies priepuoliai. Ypatingai jautriai į stresą reaguoja moterys.

Moterims stresas pavojingesnis

Moterų smegenys veikia kitaip negu vyrų – dailiosios lyties atstovės emocingesnės, į stresą reaguoja stipriau ir ilgiau dėl jo sielojasi.

Natūralus su stresu kovojantis hormonas oksitocinas, vadinamas meilės hormonu, gaminamas moters organizme gimdymo metu, žindymo periodu, taip pat abiejų lyčių organizmuose lytinio suartėjimo metu. Šis hormonas išsiskiria ir po nemažo sukrėtimo, turi raminamąjį, laimės suteikiantį poveikį. Emocinei sveikatai palaikyti moterims reikia daugiau oksitocino nei vyrams, todėl įvairiose gyvenimo situacijose, taip pat ir tarpusavio santykiuose, jos patiria didesnį stresą nei vyrai.

Stresas yra natūralus savisaugos instinktas, skatinantis atsiradus pavojui priimti sprendimus, bet pernelyg dažnas ir užsitęsęs stresas pavojingas sveikatai.

Organizmo signalai, perspėjantys apie stresą

Kiekvienam žmogui streso pasekmės gali būti skirtingos, nes pirmiausia nukenčia silpniausia organizmo sistema. Streso poveikis gali pasireikšti įvairiai: ir galvos skausmu, ir dirgliosios žarnos sindromu.

Stresą galima patirti dėl įvairių gyvenimo situacijų, tačiau jei tuo pačiu metu nerimaujate dėl darbo, vaikų, kaimynų ir savo santuokos, tai labai rimta. Moterims stiprus stresas gali sukelti menstruacijų sutrikimus. Streso pasekmė gali būti plaukų slinkimas, nuovargis, aukštas kraujospūdis, virškinimo ir tuštinimosi sutrikimai.

Štai keletas organizmo reakcijų į stresą.

  • Valgymo sutrikimai. Anoreksija ir bulimija moterims yra 10 kartų dažnesnė nei vyrams, ir yra siejama su stresu. Kaip ir depresija, šie sutrikimai atsiranda dėl serotonino trūkumo ir dažnai gydomi antidepresantais, kurie padidina šio hormono gamybą.
  • Žarnyno problemos. Stresas verčia valgyti nesveiką, lengvai paruošiamą maistą, kuriame yra daug kalorijų. Gali būti taip, kad dėl streso visiškai negalite valgyti. Pagrindiniai su stresu susiję sutrikimai yra pilvo pūtimas, rėmuo, skrandžio skausmas, šleikštulys. Priklausomai nuo to, ar persivalgote, ar, priešingai, badaujate, priaugate arba numetate svorio.
  • Odos reakcijos. Stresas gali sukelti niežtinčius bėrimus ar spuogus, pabloginti esamas odos ligas.
  • Emociniai sutrikimai. Patiriant stresą gali apnikti bloga nuotaika, dirglumas ar rimtesnės psichinės problemos, tokios kaip depresija. Smegenų struktūros skirtumai lemia tai, kad moterys geriau slepia pyktį nei vyrai, tačiau dailiosios lyties atstovės yra dvigubai labiau linkusios į depresiją.
  • Miego problemos. Patiriančios stresą moterys sunkiai užmiega ir naktį dažnai nubunda. Tai pablogina savijautą, o sveikas gilus miegas, atvirkščiai, padeda sumažinti neigiamą streso poveikį.
  • Dėmesio koncentracijos problema. Stresas trukdo susikaupti ir veiksmingai susidoroti su darbu ir namų ruoša. Jei stresą sukelia problemos darbe ir jis trukdo dirbti, atsiranda užburtas ratas.
  • Susilpnėjęs imunitetas. Viena iš sunkiausių streso padarinių yra sumažėjęs organizmo gebėjimas kovoti su ligomis, nesvarbu, ar tai būtų peršalimas, ar lėtinės ligos.

Nuolatinė įtampa skatina oksidacinį stresą – laisvųjų radikalų susidarymą. Tai gali lemti širdies ir kraujagyslių ligas, padidinti kraujospūdį, sukelti infarktą ir insultą. Tyrimai parodė, kad yra ryšys tarp streso ir krūties bei kiaušidžių vėžio. Nustatyta, kad krūties vėžio rizika buvo 62 % didesnė moterims, kurios patyrė daugiau nei vieną svarbų įvykį, tokį kaip skyrybos ar sutuoktinio mirtis.

Kaip sumažinti stresą?

Svarbiausia numatyti, kas jus gali sutrikdyti, ir pasitelkti stresą malšinančius metodus. O jie yra gana paprasti.

  • Tinkama mityba. Venkite nesveiko maisto, maitinkitės subalansuotai. Taip pagerinsite savo fizinę būklę, o vėliau ir emocinę.
  • Raskite laiko fiziniams pratimams. Sportas yra vienas paprasčiausių būdų įveikti stresą. Tyrimai rodo, kad mankšta gerina nuotaiką ir skatina gaminti endorfinus – natūralias medžiagas, gerinančias emocinę būklę.
  • Raskite atsipalaidavimo būdus. Susitikite su šeima ir draugais, su kuriais malonu bendrauti. Prisiminkite ankstesnius savo pomėgius. Atsikratyti streso gali padėti, pavyzdžiui, mezgimas ir nėrimas, joga ir meditacija.

Jei nuolat patiriate stresą, būtinai išmokite jį valdyti. Mokykitės slopinti savo reakcijas į stresą, pasitarkite su gydytoju, nepalikite visko likimo valiai, kol nuolatiniai išgyvenimai per stipriai nesutrikdė sveikatos.

Parengė Undinė Gilė

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook