Pirmiausia – įvertinkite vaiko ar suaugusiojo būklę. Tam reikia atlikti tris pirminės apžiūros veiksmus –įsitikinkite, ar jis kvėpuoja ir stabilizuokite kaklo srities stuburo dalį; imkitės veiksmų, kad vaikas kvėpuotų; sustabdykite kraujavimą.

Pulsą nukentėjusiajam reikia tikrinti miego arterijos projekcijoje, o ne rieše. Klinikinė mirtis yra ta fazė, kai per 4 minutes mes dar galime padėti nukentėjusiajam.

Pradinis gaivinimas

Pradinis gaivinimas tai – dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas. Pirmiausia reikia: užspausti nosį, sandariai apžioti burną, gaivintojas pats turi įkvėpti, įpūsti oro 2 kartus ir 30 kartų paspausti krūtinės ląstą.

Dirbtinį širdies masažą reikia daryti su apatine delnų dalimi, rankos turi būti ištiestos, per minutę laiko 2 įkvėpimai ir 30 paspaudimų turi būti pakartoti 5 kartus, o jau tada tikrinama ar žmogus pradėjo kvėpuoti ir atsirado pulsas. Pradėjusį kvėpuoti žmogų reikia stabiliai paguldyti ant šono.

Kūdikiui iki 1 metukų dirbtinis kvėpavimas daromas dviem pirštais arba nykščiais. Taip pat 2 kartus įpučiama oro (kūdikiams nosytė apžiojama su burna) ir su dviem pirštais spaudžiama 30 kartų, bet paspaudimo gylis yra jau tik 4 cm.

Vaikas susižeidė

Labai judriems mažyliams dažnai nutinka nelaimių. Vaikas nesmarkiai susižeidė ir atsirado nedidelė žaizda. Ką daryt?

1.Kruopščiai nuplaukite žaizdą muilu ir tekančiu vandeniu.

2. Užsimaukite vienkartines pirštines ir ant žaizdos uždėkite švarų tvarstį. Negalima ant žaizdos dėti vatos, bei pūkuotų audinių.

3. Jeigu reikia sumažinti kraujavimą, užspauskite žaizdą ir palaikykite kelias
minutes.

Užspringo

Šiaulių Visuomenės sveikatos biuro specialistė Karolina Rušinskienė teigė, kad lietuviai dažniausiai springsta sezoniškai: vasarą nuo šašlykų, žiemą nuo kepsnių. Dalinis užspringimas gali virsti visišku užspringimu. Tuomet gali tekti 5 kartus suduoti tarp menčių, o jei svetimkūnis nepasišalino, taikyti Heimlicho metodą.

Jei moteris nėščia reikia spausti pilvo apačioje, po bamba. Jei kūdikis yra dalinai užspringo ir kosti, leiskite jam iškosėti svetimkūnį pačiam. Jei kūdikis svetimkūnio pats neiškosti ir ima dūsti, paguldykite jį ant rankos galva žemyn kniūbsčią. Galvytę pirštais prilaikykite už apatinio žandikaulio, kad kvėpavimo takai būtų atviri. Penkis kartus stuktelkite delnu tarp menčių. Jei svetimkūnis neiškrito, ant savo rankos paguldykite kūdikį veiduku aukštyn ir penkis kartus pirštais staigiai spustelkite krūtinę. Patikrinkite, ar burnoje nėra svetimkūnio. Atlikdami minėtus veiksmus ir nepaleisdami kūdikio iš rankų, skubėkite kviesti greitąją
medicinos pagalbą.

Nudegimai

Nudegus pirmiausia reikia įvertinti situaciją: ar mes patys galime suteikti pirmąją pagalbą, ar vis dėlto reikia kviesti greitąją. Nudegusią vietą reikia skubiai ne ilgiau 10 min šaldyti., drabužių nutraukti nereikia. Negalima nudegimų tepti kremais. Nudegus suaugusiajam rankas būtina nusiimti visus žiedus, laikrodžius, apyrankes, kadangi nudegusios vietos tinsta.

Atnaujinti gaivinimo standartus buvo būtina, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. įsakymu patvirtintuose standartuose numatytas rekomendacijas reikėjo tobulinti pagal pažangiausias Europos gaivinimo tarybos, Tarptautinės gaivinimo tarybos ir Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas. Nauja poįstatyminio teisės akto redakcija numato suaugusiojo žmogaus, vaiko (įskaitant ir kūdikius) ir naujagimio gaivinimo standartus, kurių kiekvienas susideda iš pradinio ir specialaus gaivinimo standarto skirsnių. Specialus gaivinimo standartas svarbus medikams, pradinis – kiekvienam, teikiančiam pirmąją pagalbą.

„Gyvenimas rodo, kad nelaimės vietoje ar šalia apalpusio, skęstančio, užspringusio žmogaus galime atsidurti kiekvienas. Net nebūdamas mediku žinantis kaip gaivinti nekvėpuojantį, užspringusį žmogų asmuo gali išgelbėti gyvybę, – sako viceministrė Nora Ribokienė. – Toks ir yra šių standartų tikslas – ne tik nustatyti medikų darbo standartus,bet ir suteikti žinias šalia gyvybinius požymius praradusio asmensesantiems žmonėms, siekiant išgelbėti kitų žmonių gyvybes. Tokiose situacijose gali atsidurti ir apsaugos darbuotojai, ir vairuotojai, ir kitų profesijų atstovai. Todėl manome, kad su pradiniais gaivinimo standartais būtų naudinga susipažinti kiekvienam gyventojui”.

Nauji gaivinimo standartai pakeičia krūtinės ląstos paspaudimų ir dirbtinio kvėpavimo (įpūtimų) santykį gaivinimo metu. Dabar nustatyta, kad po 30 krūtinės ląstos paspaudimų daromi 2 įpūtimai. Paspaudimų greitis – mažiausiai apie 100 kartų per minutę, bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę, paspaudimų gylis – ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm; du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sekundes. Vaikams ir naujagimiams svarbu gaivinimo pradžioje atlikti įputimus, nes jie dažniau miršta ne dėl širdies veiklos, o dėl kvėpavimo sutrikimo.

Gaivinimo standartuose numatyta ir rekomendacija viešose vietose naudoti automatinius defibriliatorius. Užsienio šalyse, siekiant vykdyti staigių mirčių prevenciją, jie yra išdėstyti viešose vietose (metro, gyvenamuosiuose rajonuose, darbo vietose, traukiniuose ir t.t.). ES nuo 2000 m. pradėjo diegti automatinių defibriliatorių naudojimą viešose vietose. Nuo šiol jų naudojimas rekomenduojamas ir Lietuvoje.

SAM Ryšių su visuomene skyrius