MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kada dėl kosulio reikia kreiptis į gydytoją?

Susirgus ūmia kvėpavimo takų infekcija iš pradžių kamuojantį sausą kosulį keičia drėgnas, kurio metu atkosėjami skrepliai.

Drėgnas kosulys dažniausiai atsiranda sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (vadinamosiomis peršalimo ligomis ir gripu), bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu. Sergant peršalimo liga ar gripu, prie kosulio prisideda karščiavimas, sloga, bendras silpnumas, sąnarių ir raumenų skausmas. Jei simptomai nėra stiprūs, paprastą peršalimą galime nesunkiai išsigydyti, bet savijautai pablogėjus ar įtarus gripą reikės kreiptis į gydytoją.

Jeigu kosulį sukėlė ūminis bronchitas ar plaučių uždegimas, nustatyti šių ligų sukėlėjus ir skirti vaistus gali tik gydytojas. Ūminį bronchitą – bronchų gleivinės uždegimą dažniausiai sukelia virusinė infekcija, bet prie jos gali prisijungti ir bakterinė. Sergant bronchitu kosulys gali liautis per 2 savaites, bet gali tęstis ir ilgiau negu mėnesį. Sergant obstrukciniu bronchitu atsiranda dusulys, triukšmingai iškvepiamas oras, padidėja bronchų sekrecija, jie kemšasi ir dėl sunkaus kvėpavimo atsiranda gargaliavimas.

Įvairių kvėpavimo takų ligų sukeltas kosulys gali tęstis iki 3 savaičių. Užsitęsęs kosulys trunka 3–8 savaites. Lėtinis kosulys kamuoja ilgiau nei 8 savaites, o jo priežastis gali būti bronchitas, plaučių uždegimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sinusitas bei kitos ligos.

Į nosiaryklę patekę virusai ir bakterijos dėl silpnos imuninės sistemos gali prasiskverbti ne tik į bronchus, bet ir į plaučius, ir sukelti jų uždegimą. Apie plaučių uždegimą (pneumoniją) praneša intensyvus drėgnas kosulys, skrepliuose atsiranda kraujo. Išryškėja kiti simptomai: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, oro trūkumas, padažnėja kvėpavimas. Plaučių uždegimu gali komplikuotis peršalimo ligos, bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Pneumonija sunki liga, kuri gali būti net mirtinai pavojinga.

 Ką daryti užpuolus kosuliui?

Infekcinės ligos pradžioje atsiradusio erzinančio sauso kosulio, nors jis ir nėra produktyvus, slopinti dažniausiai nepatariama, nes po kelių dienų toks kosulys dažnai virsta drėgnu, t. y. produktyviu. Be to, jo pokyčiai padeda nustatyti ligą. Sausas kosulys slopinamas tik tada, kai jis labai vargina, trukdo miegoti. Svarbu žinoti, kad sauso kosulio gydymui netinka atsikosėjimą skatinantys vaistai, nes tuomet kosulys kamuos dažniau ir dar labiau dirgins kvėpavimo takus.

Esant sausam kosuliui padeda vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, šalpusnio, vaistinių svilarožių šaknų, paprastųjų saldymedžių šaknų. Svarbu drėkinti kvėpavimo takus, todėl vartokite daug skysčių, darykite inhaliacijas, drėkinkite kambarius.

Esant drėgnam kosuliui, išsiskiria skrepliai – sekretas, kurį gamina bronchų liaukos. Drėgno kosulio negalima gydyti jį slopinančiais vaistais, nes bronchų sekretas kaupsis kvėpavimo takuose, todėl gali atsirasti dusulys, pakilti temperatūra ir rizikuosite susirgti plaučių uždegimu.

Kvėpavimo takuose besikaupiančiose gleivėse sparčiai dauginasi mikroorganizmai, todėl infekcija išplinta ir ją gydyti sunkiau. Drėgnas kosulys padeda, nes atkosėjant skreplius iš organizmo pašalinami virusai ir bakterijos, todėl pasidaro lengviau kvėpuoti ir pagerėja savijauta. Taigi, labai svarbu neleisti situacijai įsibėgėti ir padėti organizmui greičiau atsikratyti susikaupusių gleivių, kad greičiau pasveiktume. Skatinant skreplių atkosėjimą kosulys lengviau praeina, be to, taip galime išvengti rimtesnių jį sukėlusios ligos komplikacijų. 

Jeigu skrepliai skysti ir gausūs, juos lengviau atkosėti. Sunkiau, kai jie klampūs ir negausūs, tada jie kaupiasi giliau kvėpavimo takuose, kamuoja gilus kosulys. Esant tokiam kosuliui reikėtų kreiptis į gydytoją, nes tai rodo, kad liga slypi gilesniuose kvėpavimo takuose. Taip kosėjama sergant bronchų ir plaučių ligomis, taip pat – sinusitu. Ypač sunkiai atkosėja susikaupusį sekretą vaikai.

Gydant įvairias bronchų ir plaučių ligas padeda ambroksolio hidrochloridas, kuris efektyviai skystina gleives ir skatina sekreto pasišalinimą. Tuomet palengvėja atsikosėjimas, geriau išsivalo kvėpavimo takai ir greičiau pasveikstama. Ligonio būklę palengvina šilti gėrimai, pavyzdžiui, raudonėlių, čiobrelių, šeivamedžio žiedų, liepžiedžių, aviečių arbatos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Peršalimas ir COVID-19

Koronavirusinė infekcija, kaip ir peršalimas bei gripas, priskiriama ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms. Bet ši liga gali būti daug sunkesnė, dažniau sukelia komplikacijas ir net mirtį. COVID-19 infekcijos inkubacinis laikotarpis yra ilgesnis – gali tęstis iki 2 savaičių, o peršalus jis trunka 2–3 dienas, kol pajuntame pirmuosius simptomus. Užkrėsti pavojinga liga gali ir dar nejaučiantis jokių simptomų žmogus, todėl koronavirusinę infekciją svarbu atskirti nuo kitų ligų ir laiku diagnozuoti.

Peršalimas paprastai išgydomas per savaitę, o nuo COVID-19, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visiškai pasveikstama maždaug per 2 savaites, bet sunkesniais atvejais liga gali labai užsitęsti. Sunkesni simptomai, t. y. dusulys ir kvėpavimo nepakankamumas, gali atsirasti per 10 dienų nuo ligos pradžios.

Bendrų peršalimo ligų ir koronaviruso simptomų netrūksta: gerklės perštėjimas ir skausmas, kosulys, galvos skausmas. Kuo skiriasi koronavirusas ir peršalimas?

• Kosulys, sergant koronavirusine infekcija, dažnai būna sausas, kankinantis, prisideda apsunkintas kvėpavimas ir krūtinės skausmas, o taip nebūna sergant peršalimo liga, nors sausas kosulys taip pat atsiranda.
• Sloga retai pasitaiko užsikrėtus COVID-19, tai vienas iš pagrindinių peršalimo simptomų.
• Būdingas peršalimui simptomas yra čiaudulys, kurio nebūna sergant COVID-19 infekcija.
• Karščiavimas yra dažnas COVID-19 simptomas, o sergant peršalimo liga temperatūra paprastai pakyla nedaug ir retai, arba yra normali.
• Koronavirusas gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą, o segant peršalimo liga taip nenutinka.
• Sergantį koronavirusine infekcija kamuoja silpnumas ir nuovargis, bet šie simptomai kai kuriems atsiranda ir peršalus.
• Uoslės ir skonio praradimas gali būti ir COVID-19, ir slogos padarinys.

Gripas ar koronavirusinė infekcija?

Prasidėjus gripo sezonui, svarbu žinoti COVID-19 infekcijos ir gripo skirtumus. Atskirti patiems, kuria iš šių ligų susirgome, dar sunkiau ir jas dar lengviau supainioti. Abu virusai perduodami oru ir labai užkrečiami. Panašūs simptomai trukdo nuspėti ligą, tad reikėtų įvertinti jų visumą ir, žinoma, kreiptis į gydytoją.

• Ir gripui, ir COVID-19 infekcijai būdingas simptomas yra pakilusi temperatūra ir sausas kosulys.
• Oro trūkumas, dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas gali būti koronavirusinės infekcijos požymiai. Tačiau dusulys gali atsirasti ir dėl gripo komplikacijos – plaučių uždegimo.
• Maudžia kūną ir skauda galvą tiek sergant gripu, tiek koronavirusine infekcija.
• Abiems ligoms galime priskirti silpnumą ir nuovargį.
• Sloga sergant gripu pasitaiko retai, dar rečiau užsikrėtus COVID-19. Abiems ligoms nebūdingas čiaudulys.
• COVID-19 infekcijos požymiai vėmimas ir viduriavimas sergant gripu nėra dažni.

Svarbu, kad gydytojas nustatytų, kuria liga susirgome, nes gripu sergančiam žmogui taip pat reikia gydymo. Be to, abi ligos gali sukelti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.

Kitos ligos

Taip pat svarbu atskirti koronavirusinę infekciją ir jos komplikacijas nuo kitų ligų. Pavyzdžiui, plaučių uždegimas, gali būti ir COVID-19 infekcijos, ir gripo komplikacija, ligą gali sukelti kitos priežastys. Plaučių uždegimo priežastis gali būti peršalimas, ligą sukelia ir virusai, ir bakterinė infekcija.

Stiprus kosulys, karščiavimas, padažnėjęs kvėpavimas, dusulys ir silpnumas – tai plaučių uždegimo požymiai, kurie gali atsirasti ir sergant koronavirusine infekcija. Spausti ir skaudėti krūtinę gali ne tik užsikrėtus COVID-19, bet ir sergant plaučių uždegimu. Nustatyti ligą gali tik gydytojas, apžiūrėjęs ligonį ir atlikęs tyrimus.

COVID-19 infekcijai būdingas dusulys ir uoslės problemos – simptomai, kurie gali atsirasti ir dėl alergenų: dulkių, maisto produktų ir kt. Alergijos gydomos antihistamininiais vaistais, kurie neefektyvūs esant virusinei infekcijai.

Koronaviruso sukeltas padažnėjęs kvėpavimas, dusulys, sausas kosulys taip pat būdingas bronchinei astmai.  Dažna astmos priežastis – alergija įkvepiamiesiems alergenams (žiedadulkėms, gyvūnų plaukams, namų dulkių erkutėms, pelėsiui ir kt).

Kaip apsisaugoti nuo virusų?

Labiausiai COVID-19 plinta per orą, sklidiną kvėpavimo takų sekreto lašelių, kuriuos sergantis žmogus išskiria kosėdamas, čiaudėdamas, net kvėpuodamas. Užsikrėsti galima ir palietus virusais užterštus daiktus ir po to nešvariomis rankomis – akis arba nosį. Užkrėsti kitus gali ir nežinantis, kad serga žmogus, todėl apsaugos priemonės yra būtinos kiekvienam.

Pagrindinė priemonė, apsauganti nuo koronavirusinės infekcijos, kaip ir nuo kitų kvėpavimo takų ligų, medicininė kaukė. Bet ją svarbu tinkamai užsidėti, kitaip veiksmingumas bus mažesnis.

• Medicininė kaukė turi gerai priglusti prie veido iš visų pusių, uždengti burną ir nosį, surišama taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų, viršutinė dalis priglaudžiama metaliniu nosies spaustuku.
• Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis, o nusiimkite laikydami už raištelių.
• Palietę kaukę, nusiplaukite rankas.
• Jeigu kaukė sudrėko, pakeiskite nauja.
• Vienkartinių kaukių negalima užsidėti dar sykį – panaudotas išmeskite.

Kai tokią kaukę dėvi sergantis žmogus, ji sulaiko kvėpavimo takų sekreto lašelius ir gali apsaugoti nuo užkrato šalia esančius žmones. Bet yra pavojus užsikrėsti artimai kontaktuojant. Saugus kontaktas yra didesniu nei 2 metrų atstumu ir trumpesnis nei 15 minučių pokalbis.

Taigi, vien tik medicininė kaukė nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. Efektyviau apsaugo nuo virusų respiratoriai. Tačiau bet kuriuo atveju nedera pamiršti kitų svarbių infekcijos prevencijos priemonių – rankų plovimo, kosėjant ir čiaudint prisidengti veidą alkūne ar vienkartine servetėle, mūvėti pirštines.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė