MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Normali mikrobiota – svarbi sveikatai

Apie 80 proc. visų žarnyno gyventojų sudaro vadinamosios gerosios bakterijos, didžiausia jų dalis yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Kitos yra sąlyginai patogeninės bakterijos, kurių ima sparčiai daugėti sumažėjus gerųjų, o tuomet sutrinka mikrobiotos pusiausvyra.

Nuo žarnyno mikrobiotos sudėties tiesiogiai priklauso virškinimas, taigi ir sveikata, nes be tinkamo maistinių medžiagų pasisavinimo organizmas negalės normaliai funkcionuoti.

Gerosios (probiotinės) bakterijos dalyvauja žarnyne vykstančiose cheminėse reakcijose, sintetina kai kuriuos vitaminus, padeda pasisavinti mineralus, organines rūgštis ir kitas medžiagas. Be to, žarnyno mikrobiota turi didelės įtakos cholesterolio balansui, imunitetui. Sveika mikrobiota prisideda prie baltymo imunoglobulino susidarymo, kuris yra būtinas stipriam vaikų ir suaugusiųjų imunitetui.

Naudingi mikroorganizmai neleidžia žarnyne daugintis įvairioms puvimo bakterijoms, neutralizuoja jų išskiriamus toksinus. Todėl, sumažėjus gerųjų bakterijų, ne tik sutrinka virškinimas, pradeda pūsti ir skaudėti pilvą, atsiranda viduriavimas, bet ir gali užpulti įvairios ligos.

Endokrininė sistema taip pat yra susijusi su mikrobiota. Tinkama bakterijų pusiausvyra gali padėti palaikyti ir hormonų pusiausvyrą. Žarnyno sveikata turi įtakos mėnesinėms, vaisingumui, padeda atsikratyti saldumynų potraukio, nuotaikos svyravimų.

Taigi, sveika mikrobiota turi didelės įtakos tinkamam visų organizmo sistemų darbui. Todėl svarbu ją tokią palaikyti.

Mityba žarnyno sveikatai

Puikiai žinome, kad sveikata labai priklauso nuo mitybos, maistas lemia ir mikrobiotos sudėtį. Jeigu su maistu gaunate mažai skaidulų, valgote perdirbtą maistą, kuriame yra daug cheminių priedų, tokia mityba sukels mikrobiotos disbalansą blogųjų bakterijų naudai.

Kad taip nenutiktų, mikrobiota turime nuolat rūpintis. Vienos svarbiausių medžiagų, būtinų normaliai mikrobiotai – probiotikai ir prebiotikai.

Bakterijų pusiausvyrai palaikyti patariama rinktis organizmui naudingą maistą. Iš maisto produktų sąrašo išbraukite perdirbtus maisto produktus, kiek galite sumažinkite cukraus kiekį.

Probiotinių baterijų galime gauti iš daugelio mums įprastų maisto produktų, jų yra visų rūšių fermentuoto pieno produktuose: kefyre, jogurte, rūgpienyje, sūryje; taip pat – raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Patariama kasdien suvalgyti indelį jogurto ar išgerti stiklinę kefyro. Gerųjų bakterijų turi iš fermentuotų sojų pupelių gaminama pasta – misas, natūraliai rauginta gira, obuolių sidro actas. Dar vienas būdas gauti organizmui reikalingų gerųjų bakterijų – maisto papildai.

Kita mikrobiotai svarbi maisto medžiaga – prebiotikai. Tai augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai, kurių organizmas nevirškina, juos skaido storosios žarnos mikroflora. Tai yra oligosacharidai, inulinas, pektinas, maistinės skaidulos ir kitos medžiagos. Prebiotikai – pagrindinis gerųjų žarnyno bakterijų maisto šaltinis, joms daugintis reikalinga terpė. Kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti.

Prebiotikų taip pat galime gauti iš maisto produktų. Jų gausu daržovėse, šviežiuose vaisiuose, pupelėse, įvairiose kruopose, neskaldytuose grūduose, visagrūdėje duonoje, jų turi riešutai ir uogos. Tokį gerosioms bakterijoms reikalingą prebiotinį maistą rekomenduojama valgyti kasdien. Tačiau saldumynų ir baltų miltų verčiau atsisakyti.

Vanduo ir fizinis aktyvumas

Taip pat svarbus ir kasdien išgeriamo vandens kiekis. Vanduo turi būti švarus, šviežias ir negazuotas. Atsisakykite saldžių ir energetinių gėrimų. Tokie gėrimai tampa tikru stresu organizmui ir neigiamai veikia ne tik žarnyno, bet ir daugelio kitų organų darbą.

Mikrobiotai naudingas ir fizinis aktyvumas, reikalingas darniam žarnyno darbui, nes skatina įvairius medžiagų apykaitos procesus. Mikrobiotos pusiausvyros sutrikimą gali paskatinti dažnai patiriamas stresas, prastos gyvenimo sąlygos, oro tarša. Netinkama aplinka šalia judrių gatvių, kelių ar netoli esančių gamyklų.

Pagalba žarnynui – probiotikų preparatai

Palaikyti tinkamą gerųjų žarnyno bakterijų kiekį padeda probiotikų preparatai. Ypatingai jie svarbūs esant nepalankiems veiksniams, galintiems sutrikdyti mikrobiotos pusiausvyrą. Taip gali nutikti sergant įvairiomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, kamuojant virusiniam viduriavimui, dirgliosios žarnos sindromui, vartojant antibiotikus. Dažna disbiozės priežastis vaikystėje rotavirusinė infekcija. Šie preparatai padės palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą esant netinkamai mitybai, vartojant vaistus, patiriant stresą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Disbiozė ir jos keliami pavojai

Didžiausią mikrobiotos (arba mikrofloros) dalį sudaro bakterijos, bet joje yra ir virusų, grybelių, mielių bei pirmuonių. Įvairių organų ir sistemų mikrobiotos sudėtis skirtinga. Žarnyno mikrobiota yra neabejotinai didžiausia, joje 100 trilijonų mikroorganizmų.

Sveikatai yra svarbi mikroorganizmų įvairovė (įvairių žmogaus organizme gyvenančių rūšių skaičius) ir kiekvienos jų kiekis (bendras mikroorganizmų kiekis). Kai esame sveiki, žarnyno mikroflorą (arba mikrobiotą) sudaro apie 100 000 milijardų bakterijų, kurios tarpusavyje sąveikaudamos veikia kaip stabili ekosistema.

Mikrobiotoje yra naudingųjų (probiotinių) bakterijų, dar vadinamų gerosiomis, ir patogeninių bei santykinai patogeninių mikroorganizmų, vadinamų blogaisiais. Nusilpus imuninei sistemai, esant disbiozei, pastarieji gali sukelti infekcines ligas. Pavojus kyla šių mikroorganizmų patekus į organus, kuriuose jų įprastinėmis sąlygomis nebūna. Pavyzdžiui, astma ir alerginis rinitas, susiję su disbioze dėl prastos žarnyno mikrobiotos sudėties ir, atvirkščiai, didele bakterijų įvairove ausų, gerklės ir nosies mikrobiotoje.

Mikrobiotos pusiausvyrą gali sutrikdyti tam tikri vaistai (ypač antibiotikai), įvairių organų ligos, bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos, stresas, alkoholis ir tabakas, staigūs aplinkos ar mitybos pokyčiai. Mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas gali būti susijęs su įvairiais sveikatos sutrikimais, priklausomai nuo paveiktos mikrobiotos vietos. Todėl mikrobiotos disbalansas gali turėti įtakos įvairioms virškinamojo trakto, lytinės sistemos, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligoms, depresijai, diabetui, alergijoms ir odos ligoms, tokioms kaip egzema. Mikrobiotos sudėtis veikia kaulus ir sąnarius bei nervų sistemą, su tam tikrais mikroorganizmais siejama net nutukimo rizika.

Ko reikia, kad mikrobiota būtų normali?

Žarnyno mikrobiota formuojasi pamažu nuo gimimo. Jos sudėtį veikia įvairūs veiksniai: genai, gyvenamoji aplinka, kūdikio mityba, t.y. kokių medžiagų jis gavo su motinos pienu ar mišiniais. Maisto įvairovė ir kokybė labai svarbi suaugusio žmogaus mikrobiotai: tiek maisto trūkumas, tiek jo sudėtis gali greitai pakeisti bakterijų įvairovę. Mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti svarbi subalansuota mityba: mažai riebalų ir angliavandenių, daug ląstelienos turinčių produktų.

Riebalų perteklius maiste mažina pagrindinių naudingųjų bakterijų – laktobakterijų ir bifidobakterijų, kiekį. Reikėtų vengti sočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip palmių aliejus, nes dėl jų bakterijų įvairovė mažėja. Naudingos mikrobiotos balansui yra omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys, randamos, pavyzdžiui, žuvų taukuose.

Dar viena maistinių medžiagų grupė, veikianti medžiagų apykaitos procesus – skaidulos, reikalingos išgyventi ir daugintis gerosioms bakterijoms. Tai augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai (polisacharidai). Maistinių skaidulų yra grūduose, šakniavaisiuose, riešutuose, sėklose, vaisiuose ir daržovėse.

Mikrobiota lemia žmogaus sveikatą: žarnyno bakterijos dalyvauja ląstelėse vykstančiuose cheminiuose procesuose. Žarnyno mikrobiota dalyvauja skaidant makroelementus, tokius kaip polisacharidai (cukrūs), taip pat riebalus ir baltymus.

Bakterijos sintetina trumposios grandinės riebalų rūgštis (SCFA), kurios yra mūsų ląstelių energijos šaltinis. SCFA dalyvauja reguliuojant apetitą, žarnyno darbą ir riebalų susidarymą. Šios rūgštys gali turėti įtakos insulino sintezei ir arteriniam kraujospūdžiui. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, sviesto rūgštis, apsaugo žarnyno ląsteles nuo uždegimo ir padeda kovoti su agresyviais mikrobais. Be to, bakterijos sintetina vitaminus (K, H ir B) ir skatina kalcio, magnio, vitamino D ir geležies absorbciją. Todėl netinkamos mitybos įpročių pokyčiai, jeigu jie yra ilgalaikiai, turi didelės reikšmės sveikatai.

Probiotikai – naudingos gyvosios bakterijos, seniai žinomi kaip svarbi pagalbos priemonė gydant virškinamojo trakto ligas ir apsisaugant nuo jų, kaip priemonė sumažinti viduriavimui, kurį sukėlė infekcija ar antibiotikai, bet jų nauda gerokai didesnė.

Probiotinės bakterijos imunitetui – nuo ligų

Nuo pat gimimo žmogaus imuninė sistema atlieka apsaugines funkcijas kartu su žarnyno mikrobiota. Pagrindinis žarnyno mikrofloros vaidmuo imuninės sistemos funkcionavimui yra visuotinai pripažintas. Tad gydytojai pataria pasirūpinti, kad nepritrūktų probiotinių bakterijų ne tik nusilpus imunitetui, bet ir profilaktiškai peršalimo ligų sezoną.

Bet koks į organizmą patekęs mikrobas – bakterija, virusas ar grybelis, kaip ir koronavirusas, yra potencialus pavojus. Svetimų mikrobų pašalinimui suaktyvinamos apsauginės funkcijos, kurias kruopščiai reguliuoja imuninės ląstelės ir žarnyno mikroflora.

Žarnyno mikrobiota, sintetindama specifines medžiagas, sukuria apsauginį barjerą, neleidžiantį patogeninėms bakterijoms įsivyrauti žarnyne. Savo ruožtu žarnyno ląstelės iš storo gleivių sluoksnio sudaro natūralų fizinį barjerą, kuris neleidžia bakterijoms, virusams ir grybeliams prasiskverbti pro virškinamąjį traktą ir patekti į kraują. Žarnyno ląstelių ir mikrofloros visuma sukuria palankias sąlygas naudingų bakterijų vystymuisi. Priešingai, bet koks šios ekosistemos pokytis susilpnina šią apsaugą. Atsiranda užburtas ratas: uždegimas skatina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi, o tai savo ruožtu stiprina uždegimą.

Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad gripas sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl susilpnėja plaučių imuninė gynyba ir padidėja bakterinės infekcijos tikimybė. Bet dėl to kaltas ne virusas. Manoma, kad tai lemia sumažėjęs maisto kiekis dėl dažno gripo simptomo – prarasto apetito.

Taigi, probiotikai gali būti viena iš prevencinių priemonių imuninei sistemai stiprinti. Šaltuoju sezonu sunku nesusirgti peršalimo liga, kuri dažniausiai yra virusinė, padaugėja kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų: bronchitų, ūminių tonzilitų. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad probiotikų vartojimas yra efektyvus gydant kvėpavimo takų ligas. Kelis mėnesius kasdien vartojant probiotikus susirgus mažesnis karščiavimas, sloga ir kosulys. Sumažėja ir antibiotikų poreikis bei ligos trukmė.

Kodėl vien probiotikų neužtenka?

Probiotikų, naudingų gerai savijautai ir sveikatai bakterijų, gauname su maistu: vartodami natūralius fermentuoto pieno produktus (jogurtą, sūrį, kefyrą), taip pat raugintas daržoves, pavyzdžiui, kopūstus, agurkus, ir daugelį kitų kasdienių maisto produktų.

Bet probiotinėms bakterijoms irgi reikia maisto, be kurio jos negali išgyventi, o jų maistas yra prebiotikai. Todėl, norint išlaikyti bakterijų pusiausvyrą, labai svarbūs daug skaidulų turintys maisto produktai: neskaldyti grūdai, švieži vaisiai ir daržovės, ypač pomidorai, pupelės, svogūnai, česnakai, cikorijos, artišokai.

Sutrikusiai mikrobiotos pusiausvyrai atkurti arba balansui palaikyti vartojami probiotikų preparatai, kuriuose yra gyvų naudingųjų bakterijų.  Bet vartodami vien tik probiotikus, galime gero rezultato nepasiekti, nes naudingosioms bakterijoms išlikti reikalinga mitybinė terpė, kurią suteikia prebiotikai. Tai nevirškinami sudėtingieji angliavandeniai, kurie nukeliauja iki storosios žarnos, o ten juos skaido storosios žarnos gerosios bakterijos. Todėl ir vartojant probiotikų preparatą mityba yra labai svarbi.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė