Pasiruošimas nėštumui. Išvalykite organizmą

Tinkamiausias būdas sumažinti toksinų kiekį organizme – subalansuoti mitybą. Geriausia pradėti nuo natūralaus valgiaraščio, kuriame gausu maistinių medžiagų (plačiau apie tai skaitykite Antroje dalyje „Geresnis nėštumo valgiaraštis“). Į savo racioną įtraukę kai kurių produktų, galite paspartinti detoksikaciją.

– Kalcis ir fosforas yra švino priešai. Jų randama sėklose, riešutuose, žalialapėse daržovėse ir pieno produktuose (rinkitės ekologiškus).

– Algino rūgštis – vienas pagrindinių priešininkų – randama jūržolėse (jeigu šios auga neužterštuose vandenyje). Jeigu jūržolės nekelia apetito, pamėginkite džiovintų jūrinių dumblių lakštus – jie parduodami prekybos centruose ir visose sveiko maisto parduotuvėse; dešimt sekundžių pakepinę lakštus smarkiai įkaitusioje keptuvėje be aliejaus, galėsite naudoti kaip traškų pagardą sriuboms ir salotoms.

– Pektinas taip pat šalina šviną. Jo randama obuolių sėklose, bananuose, citrusiniuose vaisiuose ir morkose.

– Sieros turinčių aminorūgščių randama česnakuose, svogūnuose ir kiaušiniuose; jos apsaugo organizmą nuo gyvsidabrio, kadmio ir švino.

(…) Kadangi ištaisyti bet kokį maistinių medžiagų stygių organizme ir sukaupti reikiamą jų kiekį užtrunka šiek tiek laiko, būtų išmintinga pradėti atitaisyti polinesočiųjų riebalų rūgščių pusiausvyrą dar prieš pastojant, nes šių rūgščių reikia sveikai hormonų veiklai (visų pirma, kad galėtumėte pradėti vaikelį). Kai tik pastojate, kūdikiui taip pat reikia didelio polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio, ypač lemiamais pirmaisiais vystymosi mėnesiais, kai smegenys, nervų ir širdies sistemos dar tik formuojasi.

(…) Norėdami apsirūpinti reikiamu tinkamų riebalų kiekiu:

•• Suvalgykite per dieną du šaukštus šviežiai maltų sėklų (sezamų, saulėgrąžų, moliūgų ir linų sėmenų) arba vieną šaukštą maltų sėklų ir vieną šaukštą šaltai spausto sėklų aliejaus.

•• Valgykite riebios žuvies: sardinių, ekologiškų lašišų, skumbrių arba silkių, kurios buvo sugautos neužterštuose vandenyse, vieną, geriausia tris kartus per savaitę; arba kasdien išgerkite žuvų taukų papildų.

•• Venkite keptų, sudegintų ar parudavusių riebalų, sočiųjų ir hidrintų riebalų.

•• Jeigu ką nors kepate, naudokite alyvuogių aliejų ar sviestą, kepkite kaip galima trumpiau ir rečiau.

••Norėdami padidinti fosfolipidų kiekį, per savaitę suvalgykite 5–7 ekologiškus

kiaušinius arba kiekvieną dieną į rytinę košę įmaišykite šaukštą lecitino granulių.

Ištrauka iš knygos: P. Holford, S. Lawson „Pilnavertė moters mityba: prieš pastojant, nėštumo metu ir po gimdymo“, 256 psl., minkšti viršeliai

Vaikelio gimimas – nuostabiausias dalykas pasaulyje. Norint džiaugtis sveiku, laimingu ir protingu kūdikiu, reikia ne vien sėkmės ir gerų genų. Labai svarbu, ką darote, o ypač ką valgote prieš pastojant, nėštumo metu ir kūdikiui gimus. Mityba ir suvartojamos maistinės medžiagos gali padidinti vaisingumą, padėti pastoti pageidaujamu metu, nesvarbu, ketinate gimdyti pirmą kartą ar jums jau per keturiasdešimt.

Šioje knygoje autoriai pataria, kaip nėštumo metu išlikti sveikoms ir energingoms, išvengti įprastai pasitaikančių problemų, tokių kaip anemija, rytinis pykinimas ir strijos. Knygos idėjos neabejotinai padės jums pasirūpinti, kad kūdikis gautų visko, ko reikia pilnaverčiam vystymuisi, pateikiant išsamias studijas apie maisto produktus ir papildus, gali padėti didinti vaisiaus protinio lavėjimo koeficientą (IQ) ir sumažinti riziką paveldėti alergiją, egzemą, astmą ar kitas ligas.

Atskiras knygos skyrius yra patarimai, kaip atkurti moters organizmo pusiausvyrą po gimdymo, siekiant išvengti nutukimo, strijų, anemijos ir kitų nėštumo nulemtų sveikatos sutrikimų. Vaiko vystymasis nesibaigia gimimu, knygoje aptariama maitinimo krūtimi svarba, daug dėmesio skiriama aktualiai skiepų temai. Aibė praktinių patarimų leis užtikrinti subalansuotą jūsų mažylio mitybą: kada ir nuo ko pradėti duoti kietą maistą, kaip formuoti valgymo įpročius, apsaugoti vaiką nuo neapgeidaujamų cheminių medžiagų ar išspręsti tokias dažnai iškylančias problemas kaip sauskelnių sukeliami bėrimai, prastas miegas, mitybos įnoriai, dažnos infekcijos. Knygoje gausu receptų ir pasiūlymų, kaip sveikai ir gardžiai maitintis. Patys įsitikinsite, kad pilnavertis valgiaraštis – ne tik moksliškai pagrįstas, bet ir gardus!

Patrikas Holfordas – Didžiojoje Britanijoje vienas populiariausių apie sveiką mitybą rašančių specialistų, išspausdinęs daugiau nei dvidešimt populiarių knygų, kurios išverstos į septyniolika kalbų. Remdamasis daugiau nei dvidešimt penkerių metų tyrimais ir klinikine patirtimi, P. Holfordas teigia, kad kūdikio sveikata prasideda dar prieš pastojant gimdoje. Autorius savo knygose pateikia moksliniais faktais pagrįstą inovatyvų požiūrį į kasdienę mitybą.

Ką apie knygą sako Lietuvos specialistai:

Knyga įkvepia iš naujo atrasti tai, kas natūralu. Patarimai pravers ne tik ruošiantis motinystei – išlikę sveiki įpročiai ir toliau lems jūsų sveikatą, išvaizdą bei energijos lygį.

Aistė Gustė–Jančiukienė, kalanetikos mokytoja, pirmosios Lietuvoje treniruočių studijos „Stimulus“ įkūrėja.

Ši knyga paprastai ir patraukliai bando nubrėžti pilnavertės mitybos gaires, padėsiančias jaustis kuo geriau ir susilaukti sveikesnio vaikelio.

Dr. Eglė Markūnienė, gydytoja neonatologė, LSMU Neonatologijos klinikos docentė, dirbanti Kauno klinikų Naujagimių ligų skyriuje bei šeimos klinikoje „Sveika pradžia“.

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas

Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20–50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis: 120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.

Nėščiosios kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.

Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės

Geležies reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti geležies trūkumas planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas geležies atsargas moteris turėtų kaupti dar iki nėštumo, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.

Kalcis būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas magnio kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma – 350 mg. Varis – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks seleno, nusilps imunitetas.

Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus cinko trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko nėščiajai reikia 15 mg per dieną.

Vitaminas E padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas D padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. Nėščiajai vitamino D3 reikia 10 mikrogramų per parą.

Vitaminas C slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Per parą jo reikia 70 mg.

Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė folio rūgšties reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis – B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. Folio rūgštį patariama vartoti dar prieš pastojant.

Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. Vitaminai B1 ir B12 dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. Vitaminas A padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas vaisiaus vystymuisi ir sėkmingam nėštumui svarbus vitaminas – PP (nikotino rūgštis).

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą nėštumą gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė

Gydytojai rekomenduoja susilaukti vaikelio nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei moteriai pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika.

Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis ir vengti streso. Ruoštis nėštumui reikia bent tris mėnesius iki pastojimo. Kuo turėtų pasirūpinti būsima mama?

Sveikata

Pradedame nuo apsilankymo pas ginekologą. Turime išsiaiškinti, ar nesergame gimdos ar kiaušidžių ligomis, kurias reikia išgydyti iki pastojimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl kačių platinamos infekcinės ligos – toksoplazmozės. Ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl jos gali sutrikti vaisiaus vystymasis. Jeigu moteris nežino, ar sirgo raudonuke, reikia išsitirti kraują dėl šios ligos antikūnių ir prireikus būtinai pasiskiepyti. Pirmą nėštumo trimestrą susirgti šia liga ypač pavojinga. Raudonukės virusas gali pažeisti būsimo vaikelio smegenis.

Verta nueiti pas terapeutą, pasidaryti tyrimus ir sužinoti, ar nesergate kokia nors lėtine liga. Prieš pastojant būtinai reikės išsigydyti.

Prieš vartodamos vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali pakenkti planuojamam nėštumui. Juk pirmąsias savaites galima nė neįtarti, kad esi nėščia. Nepageidaujamos ir kai kurios vaistažolės. Geriau nevartoti kadagio, pelyno, alijošiaus arbatų, nes jos gali sukelti persileidimą bei nėštumo komplikacijas.

Nedelskite apsilankyti pas stomatologą. Dantis vertėtų sutaisyti iki pastojimo, nes nėštumo ir žindymo periodu to daryti dar labiau nesinorės.

Būsimos mamos mityba

Tinkama mityba planuojant nėštumą bei pastojus suteiks energijos pasirūpinti ir savimi, ir būsimu kūdikiu. Mažylis turi gauti visas jo sveikam augimui ir vystymuisi būtinas medžiagas. Todėl būsima mama turėtų valgyti kuo natūralesnius produktus. Naudinga vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, kruopų patiekalų, pieno produktų, žuvies. Maistas turi būti kokybiškas ir šviežias. Atsisakykite riebių, konservuotų bei rūkytų produktų. Alergiškai maisto produktams moteriai derėtų atsisakyti iš užsienio atvežto maisto, o rinktis Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.

Kelis mėnesius iki pastojimo būsima mama turi gerti folio rūgštį (po 1 mg per dieną). Folio rūgštis apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Nervinis vamzdelis vystosi dar tuomet, kai moteris gali nežinoti, kad yra nėščia – 15 – 25 dieną po pastojimo.

Turite gauti pakankamai geležies. Jos trūkumas sukelia anemiją, kuria sergant normaliam vaisiaus vystymuisi gali trukti deguonies. Geležies yra neriebioje mėsoje, ypač – kepenyse, žuvyje, žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse ir žirniuose. Geležies pasisavinimą gerina produktai, kuriuose gausu vitamino C. Tai – vaisiai, sultys, saldžiosios paprikos, pomidorai, kefyras.

Arbata ir kava mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį. Todėl šiuos gėrimus vartokite tarp valgymų. Nuo to momento, kai valgėte geležies turtingų produktų ar ketinate jų suvalgyti, turi praeiti kelios valandos.

Būtinas mineralas ir mamai, ir būsimam vaikeliui – kalcis. Jis svarbus kaulams ir dantims. Kalcio gausu pieno produktuose, kai kuriose kruopose, žaliose daržovėse, migdoluose, saulėgrąžų sėklose. Gerkite neriebų pieną, valgykite liesą sūrį ir jogurtą.

Vitaminas D reikalingas kalcio pasisavinimui. Šio vitamino gamybą skatina saulė, todėl stenkitės ilgiau būti lauke, ypač – saulėtomis dienomis.

Ketindama pastoti jokiu būdu nesilaikykite jokių dietų, nes organizmas negaus pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų sveikam būsimam vaikeliui.

Darbo sąlygos

Jeigu dirbate chemijos laboratorijoje ar rentgeno kabinete, prieš planuodama nėštumą būtinai keiskite darbą. Jums kenkia darbai, susiję su švino ar jo junginių naudojimu, taip pat – darbai vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko sąlygomis.

Laukia nelengvas nėštumo bei žindymo laikotarpis, prireiks daug jėgų, sveikatos, energijos. Todėl turi būti stipri ir sveika jau pradėdama žengti laimingos motinystės link.

Parengė Undinė Gilė