<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>pykinimas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/pykinimas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:01:54 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 03 Jun 2022 11:53:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškam]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[broliukai]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dvynukai]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gerti]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimas]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[įpjovimai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[makšties uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynės]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobai]]></category>
		<category><![CDATA[miške]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimai]]></category>
		<category><![CDATA[odai]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[pavojus]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvukas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sūneliai]]></category>
		<category><![CDATA[susižeidus]]></category>
		<category><![CDATA[trūkstant skysčių]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiški akinių rėmeliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaisių tyrės]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinė sloga]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo nutraukimas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21164</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Didžiausias iššūkis auginant pametinukus. KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies. BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos. SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21171" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2022 vasara" width="1000" height="552" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-768x424.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Didžiausias iššūkis auginant pametinukus.</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><strong>. </strong>Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant<strong>.</strong> Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies<strong>.</strong></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai<strong>.</strong> Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos<strong>.</strong></p>
<p><strong>SVEIKA MITYBA. </strong>Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas<strong>. </strong>Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti<strong>. </strong>Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi<strong>. </strong></p>
<p><strong>VASAROS </strong><strong>LIGOS. </strong>Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų<strong>.</strong></p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme<strong>.</strong> <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong><em>Gydytojas A. Vingras</em> Pykinimas kelionėje (jūros liga)</p>
<p><span style="color: #d62222;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2022-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #136dc2;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #d62727;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_51/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pykinimas kelionėje (jūros liga)</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/pykinimas-kelioneje-juros-liga?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pykinimas-kelioneje-juros-liga</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/pykinimas-kelioneje-juros-liga#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 29 May 2022 05:36:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[pykina]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21040</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jis atsiranda jaudrios nervų sistemos vaikams, netoleruojantiems užsitęsusio supimo. Gali atsirasti važiuojant automobiliu, plaukiant laivu, skrendant lėktuvu, rečiau važiuojant traukiniu. Būdinga: – vaikas išblykšta, išpila šaltas prakaitas, darosi silpna; – prasideda pykinimas, vėmimas; – vaikas gali nualpti, sutrikti judesių koordinacija; – požymiai stipresni, kai aplinkoje yra aštrių kvapų; – ilgainiui nemažai vaikų šią ligą „išauga“.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pykinimas-kelioneje-juros-liga">Pykinimas kelionėje (jūros liga)</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21042" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Vaika-pykina-kelioneje.jpg" alt="Vaiką pykina kelionėje" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Vaika-pykina-kelioneje.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Vaika-pykina-kelioneje-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Jis atsiranda jaudrios nervų sistemos vaikams, netoleruojantiems užsitęsusio supimo. Gali atsirasti važiuojant automobiliu, plaukiant laivu, skrendant lėktuvu, rečiau važiuojant traukiniu.</p>
<h4><strong>Būdinga:</strong></h4>
<p>– vaikas išblykšta, išpila šaltas prakaitas, darosi silpna;</p>
<p>– prasideda pykinimas, vėmimas;</p>
<p>– vaikas gali nualpti, sutrikti judesių koordinacija;</p>
<p>– požymiai stipresni, kai aplinkoje yra aštrių kvapų;</p>
<p>– ilgainiui nemažai vaikų šią ligą „išauga“.</p>
<h4><strong>Ką daryti?</strong></h4>
<p>– prieš kelionę, jei įmanoma, su vaiku ramiai pažaiskite, svarbu, kad jis būtų geros nuotaikos;</p>
<p>– nuraminkite, nuslopinkite keliavimo baimę, jei vaikas prisimena nemalonius įspūdžius iš praėjusios kelionės;</p>
<p>– kartu su vaiku atsisėskite ant galinės sėdynės ir pavartykite knygą, pažiūrėkite paveikslėlius, sugalvokite užsiėmimą, kuris atitrauktų vaiko dėmesį nuo važiavimo;</p>
<p>– 1,5 – 2 val. prieš kelionę neduokite vaikui valgyti, ypač sunkiai virškinamo maisto (pvz., mėsos, sūrio, keptų daržovių patiekalų);</p>
<p>– kelionėje vaiką stebėkite, tačiau neklausinėkite jo apie savijautą;</p>
<p>– vaiką linksminkite – užimkite pasakojimais, muzika;</p>
<p>– kai tik pastebėsite, kad kinta vaiko elgesys, pvz., jis pablyško, pradėjo nerimauti, sustokite, nelaukite, kol ims pykinti;</p>
<p>– apie 5 minutes pavaikščiokite, leiskite vaikui pakvėpuoti grynu oru;</p>
<p>– kuo dažniau stabtelsite, tuo mažesnė tikimybė, kad vaikas vems;</p>
<p>– automobilyje nevalgykite kvapių produktų;</p>
<p>– jeigu vaikas nori gerti, duokite atsigerti dažnai ir po truputį;</p>
<p>– vieni vaikai geriau jaučiasi, kai važiuoja užkandę, kiti – atvirkščiai – darykite taip, kaip geriau Jūsų vaikui;</p>
<p>– vaiką vežkite tik jam skirtoje sėdynėje. Kai vaikas matys kelią, sumažės pykinimo tikimybė;</p>
<p>– neprišildykite automobilio salono – grynas oras sumažina pykinimą. Jeigu įmanoma, stenkitės pakvėpuoti grynu oru (pvz., atverkite mašinos langą);</p>
<p>– automobilyje nerūkykite. Jeigu važiuojate mašinų kolonoje arba paskui sunkvežimį, stenkitės, kad kuo mažiau išmetamųjų dujų patektų į automobilio vidų;</p>
<p>– jeigu teks plaukti laivu, įsitaisykite apatinio denio centre, nes ten mažiausiai supa;</p>
<p>– vaikui, kuris netoleruoja supimo, neleiskite vienam eiti siūbuojančiais, svyruojančiais lieptais, suptis bet kokiose karuselėse;</p>
<p>– jeigu vaikui nepadeda išvardytos priemonės, prieš kelionę duokite vaistinėse be recepto parduodamų antihistamininių vaistų arba tokių, kuriuos rekomendavo vaiko gydytojas;</p>
<p>– jeigu vaikas vartoja kažkokių vaistų, paskirtų gydytojo, jūs savo nuožiūra neduokite jokių kitų vaistų, nes jie gali būti nesuderinami ir vaikui pakenkti;</p>
<p>– kad ir kokių priemonių imsitės, visada būkite pasirengę vaikui suteikti pagalbą. Turėkite vienkartinių servetėlių, maišelių, jei vis dėlto vaikas vemtų, atsarginių drabužių.</p>
<p><em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras</em></p>
<p><em>Ištrauka iš knygos</em> <em>„Vaikų ligų ABC“</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pykinimas-kelioneje-juros-liga">Pykinimas kelionėje (jūros liga)</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/pykinimas-kelioneje-juros-liga/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 13 Jun 2015 05:06:42 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akytės]]></category>
		<category><![CDATA[alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[depresija vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[ginekologės patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytoja psichiatrė]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas K. Vitkauskas]]></category>
		<category><![CDATA[jūros liga]]></category>
		<category><![CDATA[karštis]]></category>
		<category><![CDATA[kaulų lūžiai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionė su vaiku]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kondicionierius]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[makaronai]]></category>
		<category><![CDATA[makaronų patiekalų receptai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[mažylių šokiai]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynė]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[neišnešiotas kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosios mityba]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiųjų pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vasarinio peršalimo]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje su kūdikiu]]></category>
		<category><![CDATA[pieno gamyba]]></category>
		<category><![CDATA[pykina važiuojant]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[raumenų patempimai]]></category>
		<category><![CDATA[saulės akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[supimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaiką pykina]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas prausiklis]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko aklimatizacija]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rankytės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko užsiėmimai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros pramogos]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[žaidimai]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13861</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS&#160;/ Šokyje su sūneliu. VASAROS VAISTINĖLĖ&#160;/ Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje. BŪKIME SVEIKUČIAI&#160;/ Kai pykinimas &#8211; ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos. MAMA IR&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><span style="color: #000080;"><strong><span style="color: #003366;"><img loading="lazy" width="500" height="426" class="alignleft size-full wp-image-13863" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/06/urnalas-Mama-ir-vaikas-2015-Nr.-2-e1579638235573.jpg">MAMŲ ISTORIJOS</span>&nbsp;/ </strong></span>Šokyje su sūneliu.</p>
<p><span style="color: #003366;"><strong>VASAROS VAISTINĖLĖ&nbsp;/ </strong></span>Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.</p>
<p><span style="color: #003366;"><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI&nbsp;/ </strong></span>Kai pykinimas &#8211; ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.</p>
<p><span style="color: #003366;"><strong>MAMA IR KŪDIKIS&nbsp;/ </strong></span>Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!</p>
<p><span style="color: #003366;"><strong>KĄ VALGOME? / </strong></span>Vasaros skonis su makaronais. <strong><span style="color: #003366;">UGDYMAS /&nbsp; </span></strong>Koks būrelis vaikui geriausias?</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/06/Mama-ir-vaikas-2015_2.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara</strong></span></a></p>
<p><iframe loading="lazy" width="525" height="373" src="//e.issuu.com/embed.html#6047265/15039112" frameborder="0" allowfullscreen="allowfullscreen"></iframe></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Nėštumo ir vaikystės problema – pykinimas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/nestumo-ir-vaikystes-problema-pykinimas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=nestumo-ir-vaikystes-problema-pykinimas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/nestumo-ir-vaikystes-problema-pykinimas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 10 Jun 2015 07:27:26 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[jūros liga]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiųjų pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo pykinimo]]></category>
		<category><![CDATA[pykina važiuojant]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas transporte]]></category>
		<category><![CDATA[supimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[vaiką pykina]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13827</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pykinimas – visiems gerai pažįstamas jausmas, kuris sukelia daug nemalonių pojūčių. Taip organizmas reaguoja į kai kurias nepalankias situacijas, jį gali lemti psichologiniai faktoriai, tai dažnas reiškinys pirmaisiais nėštumo mėnesiais, gali kamuoti moterį ir mėnesinių metu. Kai kuriuos vaikus ir suaugusiuosius pykina važiuojant automobiliu, skrendant lėktuvu arba plaukiant laivu. Tokį pykinimą nuslopinti arba bent susilpninti&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/nestumo-ir-vaikystes-problema-pykinimas">Nėštumo ir vaikystės problema – pykinimas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><i><a href="https://mamairvaikas.lt/nestumo-ir-vaikystes-problema-pykinimas/sleeping_in_the_car_seat" rel="attachment wp-att-13828"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-13828" alt="sleeping_in_the_car_seat" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/06/sleeping_in_the_car_seat-250x214.jpg" width="250" height="214" /></a>Pykinimas</i> – visiems gerai pažįstamas jausmas, kuris sukelia daug nemalonių pojūčių. Taip organizmas reaguoja į kai kurias nepalankias situacijas, jį gali lemti psichologiniai faktoriai, tai dažnas reiškinys pirmaisiais <i>nėštumo</i> mėnesiais, gali kamuoti moterį ir <i>mėnesinių metu</i>. Kai kuriuos vaikus ir suaugusiuosius <i>pykina važiuojant</i> automobiliu, skrendant lėktuvu arba plaukiant laivu. Tokį <i>pykinimą</i> nuslopinti arba bent susilpninti gali gana paprastos priemonės.</p>
<p><i>Pykinimą</i> gali sukelti ir rimtesnės priežastys, pavyzdžiui, virškinamojo trakto bei kitų organų ligos. Dažna priežastis – <i>vestibiuliarinio aparato sutrikimai</i>, šią bėdą gali išprovokuoti kai kurie <i>vaistai</i>, taip pat chemoterapijos procedūros, kuriomis gydomi onkologiniai ligoniai.</p>
<p><i>Ligos</i> sukeltas <i>pykinimas</i> nebūna vienintelis jos simptomas – prisideda įvairūs <i>skausmai</i>, <i>migrenos priepuoliai</i>, <i>virškinimo sutrikimai</i>, <i>vėmimas</i>, pakyla <i>temperatūra</i>. Toks <i>pykinimas </i>visiškai neišnyks, kol nebus išgydyta <i>liga</i>. Todėl, jeigu <i>pykina</i> ilgiau negu 12 valandų, kamuoja kiti <i>negalavimai</i>, būtinai kreipkitės į gydytoją.</p>
<p><strong>Pykinimas transporte</strong></p>
<p><i>Supimo ligos</i> bėdos važiuojant automobiliu arba traukiniu, skrendant lėktuvu arba keliaujant laivu pasitaiko ir suaugusiesiems, ir vaikams. <i>Pykina</i>, skauda galvą, silpna, žmogus tampa mieguistas.</p>
<p>Išvengti šių nemalonumų <i>kelionėje </i>kartais padeda paprasčiausias poilsis išvakarėse. Jeigu sunku užmigti, verta išgerti vaistų, kad <i>kelionėje </i>nesijaustumėte nuvargę. Atkreipkite dėmesį, kad <i>pykinimą</i> gali sukelti parfumerijos ar kiti kvapai transporte. <i>Užsupti</i> gali ir alkaną, ir persivalgiusį žmogų. Todėl <i>prieš kelionę</i> geriausia lengvai užkąsti, <i>maistas </i>neturi dirginti skrandžio ir sukelti dujų sankaupų žarnyne. Kelionės dieną negerkite riebaus pieno ir saldaus gazuoto vandens, tinkamiausias paprastas vanduo arba gėrimai su rūgštele. Valgyti geriausia prieš porą valandų iki <i>kelionės</i>. Ilgai trunkančios <i>kelionės</i> metu valgykite nedidelėmis porcijomis kas 4-5 valandas.</p>
<p><i>Važiuodami automobiliu</i>, traukiniu ar autobusu, sėdėkite judėjimo kryptimi, žiūrėkite į priekį ir nesukiokite galvos į šalis stebėdami mirguliuojančius aplinkos objektus. Geriau jausitės kartkartėmis užmerkę akis ir kiek įmanoma labiau atsilošę. <i>Vaikams kelionė</i> lengvesnė gulint ant nugaros, dar geriau, jeigu jie užmiega.</p>
<p><i>Kelionėje</i> stenkitės išvengti ir peršalimo, ir perkaitimo. <i>Mažiau sups</i> ir ši kelionės bėda bus lengvesnė, jeigu dėmesį koncentruosite į kokią nors įdomią veiklą. Tik neskaitykite knygos, nes tai <i>skatina pykinimą</i>. Palankiai veikia ir ritmiška muzika.</p>
<p>Rinkdamiesi transporto rūšį, atsiminkite, kad labiau <i>supa</i> staiga stabdant, posūkiuose arba važiuojant kalneliais. Ramiai ir tolygiai važiuojant <i>pykina</i> mažiau.</p>
<p><strong>Pykina vaiką</strong></p>
<p>Vadinamoji <i>jūros liga</i> vaiką gali užsupti ir aplinkui besisukančioje karuselėje. Iš tikrųjų tai nėra <i>liga</i>, o apsauginė organizmo reakcija. Dėl neišsivysčiusios <i>vaiko koordinacijos</i> organizmas nesugeba tinkamai reaguoti į <i>supimą</i>. <i>Vestibiuliarinio aparato</i> siunčiami impulsai dirgina nervų sistemą ir sukelia <i>supimą </i>bei <i>pykinimą</i>. Šis vidinėje ausyje esantis aparatas koordinuoja judesius bei kūno padėtį erdvėje. Supimui jautriausi <i>vaikai</i> nuo dvejų iki dešimties metų, o vėliau jau susiformuoja <i>vestibiuliarinis aparatas</i>. Geras dalykas, kad <i>vaiką pykina</i> nebūtinai visose transporto rūšyse. Vienam <i>mažyliui</i> sunkiau keliauti automobiliu, kitam – traukiniu ar lėktuvu.</p>
<p>Ar stipriai vaiką vargins <i>supimo liga</i>, priklausys nuo jo jautrumo, emocionalumo, judėjimo aktyvumo, aplinkos temperatūros ir taršos. <i>Tėvai</i> padės mažyliui, jeigu išliks ramūs – priglaus jį ant rankų ir elgsis taip, kad <i>vaikas</i> suprastų, jog nieko bloga nenutiko. <i>Pykinimo</i> kamuojamam vaikui padeda grynas vėsus oras. Jei keliaujate automobiliu, sustokite ir pavaikštinėkite lauke. Viešajame transporte stenkitės rasti vietą, kurioje mažiau krato. <i>Išvengti vėmimo</i> priepuolio gali padėti retas ir <i>gilus kvėpavimas</i>. Duokite vaikui apelsino, mandarino arba citrinos skiltelę arba pasiūlykite už žanduko užsikišti gabalėlį citrinos žievės. Tinka ir rūgštus ledinukas bei obuolys. Paprašykite mažylio nukreipti žvilgsnį į savo pirštuką, batelio nosį arba bet kurį stabilų daiktą. <i>Kelionėje</i> drėgna šluoste ar rankšluosčiu dažniau nuvalykite vaiko rankytes ir veiduką, ant kaktos galite uždėti drėgną kompresą. Aprenkite vaiką laisvais drabužėliais plačia kaklo iškirpte, neveržiamais gumyčių ir dirželių.</p>
<p>Geriausias <i>vaiko maistas</i> prieš kelionę – virta žuvis, jogurtas, varškė arba košė. Neduokite jam riebaus maisto.  Jei <i>kelionė </i>užsitęs, suplanuokite, kur sustosite ilgesniam laikui, kad po valgio galėtumėte 30-40 minučių pavaikštinėti lauke. <i>Kelionėje</i> pravartu pasiruošti ir priemonę <i>nuo pykinimo</i>. Vaistinėse gausu ne tik įvairiausių vaistų, padedančių išvengti <i>supimo bėdos</i>, bet ir kitokių priemonių.</p>
<p><strong>Nėščiųjų pykinimas</strong></p>
<p><i>Pykinimas </i>ir vėmimas ima įkyrėti <i>pirmąjį nėštumo trimestrą</i>. Būsimą <i>mamą </i>dažnai <i>pykina</i> rytais, po valgio, nuo tam tikrų kvapų. Jeigu <i>nėščiąją pykina</i> ne dažniau kaip 5 kartus per dieną, tai laikoma normaliu reiškiniu, kurio priežastis – organizmo pokyčiai. Paprastai po pirmojo trimestro <i>pykinimas </i>baigiasi, nors kitoms moterims ši <i>nėštumo</i> bėda užsitęsia.</p>
<p>Patarimų, kaip išvengti ar bent <i>sumažinti pykinimą</i>, būsima <i>mama</i> tikrai išgirsta daug. Pirmiausia, patariama pakeisti mitybą. <i>Nėščiosios</i> <i>apetitas </i>nepastovus – jis gali padidėti, o dažniausiai net maisto vaizdas nesukelia teigiamų emocijų ir tenka prisiversti save suvalgyti nors šiek tiek. Turi įtakos ir mintys, kad pavalgius ir vėl ims <i>pykinti</i>. Gydytojai pataria valgyti nedidelėmis porcijomis 5-6 kartus per dieną ir kuo įvairesnį maistą. Tinkamiausi lengvai virškinami ir turintys <i>daug vitaminų</i> maisto produktai.</p>
<p>Pykinimą gali išprovokuoti ne tik šaltas, bet ir pernelyg <i>karštas maistas</i>. Jeigu <i>pykina rytais</i>, šalia lovos galima pasiruošti keletą krekerių, porą skiltelių citrinos arba mėtinės kramtomosios gumos. Dar greičiau palengvės, jeigu būsimasis tėtis atneš į lovą lengvus pusryčius. Antroje dienos pusėje <i>pykinimą</i> gali sukelti <i>nuovargis</i> ir <i>įtampa </i>– todėl verčiau daugiau pailsėti ir užsiimti mėgstama veikla.</p>
<p>Jeigu <i>pirmasis nėštumo trimestras</i> išpuolė <i>vasarą</i>, ko gera, neatsisakysite <i>atostogų kelionės</i> su <i>šeima</i>. Tik <i>išvykoje </i>ypač verta pasirūpinti pykinimą malšinančia priemone – kad poilsio neapkartintų dar ir <i>supimo </i><em><i>liga</i></em><em> bei </em>galėtumėte be rūpesčių džiaugtis visais <i>atostogų</i> malonumais.</p>
<p><i>Parengė </i><i>sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/nestumo-ir-vaikystes-problema-pykinimas">Nėštumo ir vaikystės problema – pykinimas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/nestumo-ir-vaikystes-problema-pykinimas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
