Pavojingi raumenų spazmai

Vilniaus universiteto profesorė, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė perspėja, kad stabligė sukelia stiprius raumenų spazmus dėl kurių gresia mirtis. Pirmųjų simptomų galima nepastebėti, inkubacijos periodas trunka 2–21 dieną, o per jį suspėja užgyti žaizda, pro kurią pateko stabligę sukelianti bakterija.

„Kramtomųjų raumenų spazmas – dažniausias pirmasis ligos požymis. Dėl ryklės raumenų spazmo sutrinka rijimas – žmogus nebegali išsižioti. Vėliau sustingsta sprando, nugaros, liemens ir kojų raumenys. Ligonio veidas atrodo lyg susigraudinusio žmogaus – kakta suraukta, akys primerktos, antakiai pakelti, dantys sukąsti ir lūpos sučiauptos“, – teigia L. Jančorienė.

Stabligė gali slėptis ant virtuvinio peilio ir radiatoriaus

Profesorė L. Jančorienė paaiškina, kad susirgti galima tada, kai ligos sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, o ypač palanki terpė – dirvožemiu užterštos gilios durtinės žaizdos.

Draudimo bendrovės BTA asmens produktų vadovas Ronaldas Grizickas sako, kad darbai sode ir kieme, kai pjaunama žolė, taisomos tvoros, kapojamos malkos, – pagrindiniai, kurios dirbdami nešvarioje, žemėtoje aplinkoje žmonės susižeidžia.

„Vis dažniau į gydytojus kreipiasi garažuose automobilius remontuojantys vyrai, kurie įsipjauna, įsiduria nukritus įrankiams ar kitiems daiktams. Vaikai šia liga gali užsikrėsti pargriuvę, užlipę ant šukių, apirusios medinės lentos, surūdijusios vinies. Netrūksta atvejų, kai vaikai namuose ar mokykloje prasiskelia galvą atsitrenkę į radiatorių“, – teigia R. Grizickas.

Pasak specialisto, suaugusieji pavojingas traumas dažnai patiria įprastose kasdienėse situacijose: nešvariu peiliu įsipjauna ruošdami maistą, susižaloja indų, veidrodžių ar baldų stiklų šukėmis, nusidegina karštais gėrimais.

Traumų gali pasitaikyti net stebint automobilių lenktynes, pavyzdžiui, taip įvyko, kai dideliu greičiu važiuojantis automobilis „pakėlė“ žvyrą nuo trasos, kuris praskėlė žmogui kaktą.

Pasak Vilniaus universiteto profesorės L. Jančorienės, kartais stablige susergama nušalus galūnes, dėl pragulų, gipso tvarsčių, kai ilgai negyja žaizdos.

Skubi gydytojo pagalba būtina

„Stablige sergama visame pasaulyje, ypač dažnai – besivystančiose šalyse. Jose šia liga suserga nuo10 iki 50 gyventojų iš 100 tūkstančių. Ekonomiškai išsivysčiusiose Europos šalyse, JAV 60 metų ir vyresni žmonės sudaro 60 proc. visų užsikrėtusių stablige ir net 85 proc. visų mirusių nuo šios ligos. Paskutinė mirtis nuo stabligės Lietuvoje buvo ištikusi 2014 metų rugsėjį – mirė garbaus amžiaus moteris, kuri nukritusi ant grindinio susižalojo galvą. Visame pasaulyje stablige dažnai serga žemės ūkyje dirbantys kaimo žmonės“, – sako profesorė.

Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kurios nėra užkrečiamos.
„Kuo didesnė trauma patiriama ar baisiau atrodo žaizda, tuo dažniau išvengiama komplikacijų ir stabligės. Mat išsigandęs žmogus skubiai vyksta pas medikus, paskiepijamas, jam išvalomos ir susiuvamos žaizdos. Bet jei sužalojimas priskiriamas menkam sužeidimui ir dėl jo nesusirūpinama, padariniai gali būti kur kas rimtesni. Susižalojus kreiptis į medikus reikia net dėl menkiausių traumų, nes dažnai tik taip galima išsigelbėti gyvybę“, – teigia R. Grizickas.

Ypatingai sunkios infekcinės užkrečiamosios ligos, nuo kurių dažnai mirštama – difterija ir stabligė. Skiepytis nuo šių ligų reikia kas 10 metų. Skiepai nuo difterijos ir stabligės nemokami.

Stabligę gali atnešti žemės darbai

Stabligė – ūmi liga, kurios pagrindiniai simptomai – įvairaus stiprumo raumenų spazmai. ULAC duomenimis, 30 proc. susirgusiųjų nuo šios ligos miršta. Dažniausiai suserga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti suaugusieji. Galimybė užsikrėsti ypač padidėja atšilus orams. Dirbdamas ar pramogaudamas lauke ir vaikas, ir suaugusysis gali susižeisti. Su nešvarumais į žaizdą gali patekti stabligės sukėlėjų.

Stabligę sukeliančiai bakterijai Clostridium tetani nereikia deguonies. Ši bakterija gamina atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai) sporas, kurios išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjų gausu gamtoje, jų yra žmogaus ir įvairiausių gyvūnų žarnyne. Stabligės bakterija į žmogaus organizmą patekusi per burną, ligos nesukelia. Susergama bakterijai ar jos sporoms patekus į žaizdą, ypač pavojingos dirvožemiu užterštos gilios durtinės žaizdos. Susirgti stablige galima nušalus ar nusiplikius galūnę. Žaizdoje stabligės sukėlėjai gamina stiprų nuodą, kuris sukelia gyvybei pavojingus raumenų spazmus. Geriausiai nuo šios ligos apsaugo skiepai.

Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems vaikams ir suaugusiesiems, kurie nuo stabligės skiepijosi seniai, ši vakcina įskiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.

Difterija gali užkrėsti skiepytas žmogus

Skiepų nuo difterijos suaugusiesiems kampanija (1995-1996 m.) vyko seniai, todėl ši liga gali padažnėti.

Difterijos sukėlėjas – atsparios aplinkai, stiprų toksiną gaminančios difterijos lazdelės (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Liga sunki ir ligoniai dažnai miršta dėl toksino sukeltų komplikacijų. Difterijos sukėlėjų nešiotoju gali būti net skiepytas žmogus, nes antibakterinis imunitetas po skiepų nesusidaro. Sukuriamas antitoksinis kolektyvinis imunitetas, bet tai neapsaugo nuo difterijos sukėlėjų cirkuliacijos visuomenėje.
Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys – difterijos rizikos šalis. Daugiausia serga neskiepyti vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusieji miestuose, vyrauja sunkios ligos formos, o liga nustatoma vėlai. Visi vyresni nei 26 metų suaugusieji Lietuvoje skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Skiepai – šeimos sveikatai

Skiepai -vienintelė ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Išvengti vakcinomis valdomų ligų galima, kai šalyje paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. gyventojų ir nėra rajonų, kur paskiepyta mažiau negu 90 proc. Nors paskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje atitinka PSO rekomendacijas, tačiau specialistus nerimą kelia neskiepijami vaikai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, ypatingą dėmesį skiria jaunoms ir kūdikio besilaukiančioms šeimoms. Įstaigoje pradėta organizuoti SVEIKOS ŠEIMOS KLUBO veikla. Numatyta ir informacijos apie imunoprofilaktikos svarbą sklaida.

SVEIKOS ŠEIMOS KLUBE 2014 metais rengiami užsiėmimai šiomis sveikatos stiprinimo temoms:
– imunoprofilaktika ir higienos įgūdžių formavimas šeimoje;
– pirmoji pagalba, traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktika;
– saugi ir ekologiška namų aplinka;
– šeimos fizinis aktyvumas;
– naujų technologijų įtaka psichikos sveikatai, prevencija.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia jaunas kauniečių šeimas apsilankyti organizuojamuose užsiėmimuose. Daugiau informacijos apie Sveikos šeimos klubą: http://www.kaunovsb.lt/Sveikos-seimos-klubas.html

Informaciją parengė: Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Alina Didžiokienė. Straipsnyje panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija.