Sočios ir naudingos kruopos

Vertingiausios kuo mažiau apdorotų kruopų košės, jos yra puikus B grupės vitaminų šaltinis. Šie vitaminai ypač svarbūs augančiam vaikui, jie reikalingi angliavandenių, baltymų bei riebalų apykaitai, nervų sistemos vystymuisi, kraujo gamybai, odai, nagams ir plaukams. Košės – sudėtingų angliavandenių šaltinis. Jie virškinami ir pasisavinami palaipsniui, pamažu didina cukraus kiekį kraujyje ir ilgam suteikia vaikui sotumo jausmą ir energijos.

Skirtingų rūšių kruopos skiriasi vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekiu. Grikiuose yra daug vitaminų B1, B2, B6, PP ir E, folio rūgšties. Juose gausu antioksidantų, ypač rutino, taip pat – geležies, svarbios raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Šios kruopos turi kalio, fosforo, kalcio, magnio, seleno, cinko. Grikiuose daug lengvai pasisavinamų baltymų, aminorūgšties triptofano, vadinamojo laimės hormono. Be to, šios kruopos nesukelia alergijos ir yra nekaloringos.

Avižos ir avižiniai dribsniai naudingi dėl baltymų, kuriuose yra aminorūgščių triptofano ir lizino, jų organizmas nesintetina ir turime gauti su maistu. Šiose kruopose daug seleno, kalio, magnio, kaulams ir dantims reikalingo kalcio, fosforo ir fluoro, B grupės vitaminų, ypač B1, B9, vitamino E, geležies, reikalingos mažakraujystės prevencijai. Tai puikus tirpiųjų skaidulų šaltinis.

Ryžiai vertinami dar ir dėl to, kad, kaip ir grikiai, neturi glitimo. Juose gausu kalio, vitaminų B1, B3, daug magnio, vario, taip pat antioksidantų seleno ir mangano, apsaugančių ląsteles nuo pažeidimų. Patariama rinktis ruduosius ryžius, kuriuose yra daugiau baltymų, skaidulų ir kitų vertingų medžiagų.

Mažiausiai vertingomis specialistai laiko manų kruopas. Jose nedaug baltymų, vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų, bet gausu angliavandenių. Manų košė turi daug kalorijų, taigi, dar ir todėl jos nedera valgyti dažnai. Manų kruopos gali būti naudingos mažo svorio vaikams.

Kokias kruopas rinktis pirmiausia?

Svarstant, nuo kokios košės pradėti, reikėtų atsižvelgti ne tik į maistinę grūdų vertę, bet ir į tai, ar juose nėra glitimo. Glitimo yra manuose, kviečių ir perlinėse kruopose. Jo nėra ryžiuose, grikiuose ir kukurūzuose. Avižas galima rinktis pažymėtas ženklu „be glitimo”. Nors šios kruopos taip pat neturi glitimo, bet jo gali atsirasti dėl sėjomainos su glitimo turinčiais grūdais. Kukurūzų kruopų vertė mažesnė, todėl pirmiausia patariama virti avižinę ar grikių košę, vėliau kukurūzų košę. Ryžių košę kūdikiui patariama duoti taip pat vėliau, nes šiose kruopose prieš keletą metų buvo aptikta neorganinio arseno. Ryžių ir kukurūzų košė ypač tinka viduriuojančiam vaikui.

Mažyliams lengviau virškinti kruopų dribsnius. Kruopas galite susmulkinti kavamale arba jau išvirtą košę sutrinti elektriniu trintuvu. Įpratusiam prie įvairių grūdų mažyliui galima virti košes iš dviejų, o vėliau ir daugiau rūšių kruopų.

Vėliau į košes įmaišoma daržovių arba vaisių: morkų, moliūgų, trintų uogų, trinto obuolio ar kriaušės. Galima paskaninti šaltai spaustu nerafinuotu aliejumi arba sviestu. Tokie priedai šį patiekalą papildys vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis. Kūdikio maistas nėra gardinamas nei cukrumi, nei druska. 

Į išvirtą košę galime įpilti motinos pieno arba pieno mišinio. Jei vaikas nealergiškas karvės pieno baltymams, 10 mėnesių kūdikiui į išvirtą košę galima įpilti karvės pieno. Šis produktas suteiks mažyliui aukštos kokybės baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat kalcio, fosforo, vario, jodo, vitaminų B12, riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7).

Pramoniniu būdu pagamintos košės

Skubančiai mamai kartais patogu paruošti pramoninės gamybos košę, be to, toks patiekalas pravers kelionėje ar svečiuose. Košės gaminamos iš aukštos kokybės žaliavų, skirtų kūdikių maisto produktams, o jų gamyba griežtai kontroliuojama.

Košės būna pagamintos su pienu ir be jo. Į kai kurias pridedama augalinių aliejų (saulėgrąžų, rapsų ir kt.), kurie papildo šį patiekalą polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, reikalingomis vaiko augimui ir vystymuisi. Košių maistinę vertę padidina ir vaisių bei daržovių priedai.

Pramoniniu būdu pagamintų košių maistinė vertė parinkta pagal vaiko amžių, suderintas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis, todėl jos lengvai virškinamos. Kruopos susmulkintos pagal atitinkamo amžiaus vaiko kramtymo galimybes.

Parengė Undinė Gilė

Nuo kokių kruopų pradėti?

Pirmajai košei tinkamiausios gliuteino neturinčios kruopos. Kviečių baltymas gliuteinas gali sudirginti kūdikio žarnyną, sukelti virškinimo problemas: pilvo pūtimą, odos bėrimus, išprovokuoti alergiją. Todėl šio baltymo turinčias kruopas į kūdikio mitybą įvedame vėliau, labai atsargiai ir pamažu. Gliuteino neturi ryžių, grikių ir kukurūzų kruopos.

Ryžių košėje gausu angliavandenių ir amino rūgščių, ląstelienos, vitaminų, mineralinių medžiagų. Bet šie grūdai gali pabloginti situaciją kūdikiui, kurio viduriai linkę užkietėti.

Absoliutus čempionas pagal maistingąsias medžiagas yra grikių kruopos. Šiose kruopose daug dietinių skaidulų, angliavandenių, taip pat B grupės vitaminų, kurie padeda normaliai vystytis kūdikio nervų sistemai ir ją stiprina. Grikių kruopos vertingos dėl jose esančių mineralinių medžiagų, ypač geležies, jų košė rekomenduojama anemija sergantiems mažyliams. Be to, organizmas grikius lengvai virškina. Grikių kruopos puikiai tinka vidurių užkietėjimų kamuojamiems mažyliams, jos retai sukelia alergiją.

Kukurūzų kruopos turi daug angliavandenių, bet mažai vitaminų ir mineralinių medžiagų, jos daug mažiau vertingos už ryžius ir grikius. Neabejotina kukurūzų košės vertė yra ta, kad ji gali slopinti rūgimo ir puvimo procesus žarnyne.

Tęsiame pažintį su grūdais

Kai kūdikis įpranta prie pirmųjų košių, nuo aštuonių mėnesių galima duoti ir gliuteino turinčių – avižų ir kitų kvietinių košių.

Avižinės košės maistinė sudėtis atitinka visus augančio organizmo poreikius. Joje yra daug augalinių baltymų ir riebalų, skaidulinių medžiagų. Avižos turtingos svarbių vaikui mineralinių medžiagų, viena iš kurių – magnis, stiprinantis vaiko nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Avižų kruopose esantis biotinas reguliuoja medžiagų apykaitą. Jose yra kalcio, fosforo, kalio, geležies, B grupės ir E vitaminų. Avižinė košė nepakeičiama varginamiems virškinimo trakto negalavimų mažyliams.

Iš kokių košių mažai naudos?

Kai kuriomis kruopomis mitybos specialistai nepataria pernelyg žavėtis, vienos iš jų – manų kruopos. Manų košė daugelį metų buvo pagrindinė kūdikių racione. Dabar pediatrai pataria neskubėti siūlyti šios košės. Pirmiausia, manai turi daug alergiją sukeliančio gliuteino, taip pat – fitino, kuris trukdo įsisavinti kalcį ir magnį. Trūkstant šių mineralų atsiranda raumenų silpnumas, nuovargis, dirglumas, gali išsivystyti rachitas. Kalorijų manų košėje apstu – tai yra angliavandenių bomba, o kitų naudingų maistingųjų medžiagų menkai. Šios košės neduokite anksčiau kaip dešimtą gyvenimo mėnesį. Pirmenybę patariama teikti vertingoms košėms.

Netinkamas kūdikiams yra ir kuskusas, kuris gaminamas apdorojant tas pačias manų kruopas. Specialistų nuomone, kuskusas dar blogiau negu manų kruopos, nes jame yra druskos.

Kaip gaminti pirmąsias kruopų košes?

Pagrindinė taisyklė – košę kūdikiui verdame be karvės pieno, kuriame yra daug alergiją sukeliančių baltymų. Taigi, kruopas suberiame į vandenį, o pagamintą pravėsusią košę pagardiname mamos pienuku – taip sklandžiai pereiname nuo maitinimo motinos pienu prie suaugusiųjų maisto. Jei kūdikis maitinamas dirbtiniais pieno mišiniais, į košę pilame įprastinio mišinuko. Tinka ir šviežių vaisių tyrė ar šviežiai išspaustos sultys.

Košės nesaldiname, taip pat į ją nededame druskos, galime pagardinti aliejumi arba sviestu. Geriausiai tinka linų sėklų aliejus, turintis daugiausiai omega-3 riebalų rūgščių, kurios reikalingos vaiko smegenims ir regėjimui. Jeigu neturite šio aliejaus, tiks šaltai spaustas nerafinuotas alyvuogių arba saulėgrąžų aliejus. Sviesto arba aliejaus dedama košei praaušus.

Alergiškam kūdikiui kruopų košę virkite vaisių, kurie jam nesukelia alergijos, sultyse. Tirštesnę košę galite gaminti su pertrintais vaisiais ir daržovėmis. Viena porcija gali siekti iki 200 gramų. Valgydindami tiršta koše pasiūlykite atsigerti pieno mišinio.

Lengviau košę virti iš kruopų miltų, kurių pasigaminsite 2–6 arbatinius šaukštelius perrinktų kruopų sumalusios kavos malūnėliu. Tokia košė verdama 5–7 minutes. Jeigu košę verdate iš nesumaltų kruopų, iš vakaro jas pamerkite stiklinėje vandens. Kuo ilgiau mirkysite, tuo greičiau jos išvirs. Virkite maišydama, kol kruopos pradės tižti, karštas kruopas pertrinkite per tankų sietelį.

Košės kūdikiui, kaip ir kiti patiekalai, gaminamos prieš pat maitinimą, nedera jų laikyti šaldytuve ir valgydinti vaiko vakarykšte koše.

Pratinamės pamažu

Pažintį su koše pradedame nuo vieno valgomojo šaukšto, kas kelias dienas šį kiekį didiname iki 150 gramų. Iš pradžių kūdikiui siūlome vienos rūšies kruopų košės, vėliau, kai jis įpranta, košę galima virti iš kelių rūšių kruopų.

Kūdikis taip pat turi savo nuomonę. Ta pati košė jam atsibos ir jis atsisakys ją valgyti. Pasiūlę naujos košės, nenusiminkite, jeigu mažylis jos nevalgys, neverskite jo. Nepatikusios košės vėl pasiūlykite po keleto dienų. Kai kurie mažyliai prie naujo skonio pripranta negreitai.

Kai kūdikis įpras prie įvairių košių, jas kaitaliokite: vieną dieną duokite grikių, kitą– avižų, trečią – ryžių košės. Aštuntą mėnesį pradėkite duoti tirštesnės košės: pertrintų grikių, avižų, ryžių.

Pramoniniu būdu pagamintos košės

Paruoštos košės taupo užsiėmusios mamos laiką. Gamintojas garantuoja košių kokybę ir subalansuotą sudėtį, be to, jas gaminant laikomasi griežtų higienos reikalavimų. Pramoniniu būdu košės ruošiamos iš kokybiškų ekologiškų produktų, maistinių medžiagų kiekis šiose košėse yra suderintas, todėl jos lengvai virškinamos. Galite nusipirkti jūsų amžiaus mažyliui skirtų košių, kurių yra atitinkama maistinė vertė.

Parengė Dalia Petrutytė