MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Žiemą sąlygos virusams palankios

Virusai ypatingai aktyvūs esant dideliems temperatūros svyravimams. Šie, taip pat ir oro drėgmės, ir saulės šviesos pokyčiai gali susilpninti organizmo gynybą, dėl to žiemą esame imlesni kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams.

Nors ir ūminės kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, iš tikrųjų šaltis nėra ligos priežastis. Jei virusai nepateks į organizmą iš išorės, nesusirgsime. Užsikrečiama nuo kito žmogaus – infekcijos nešiotojo. Peršalimas yra vienas iš veiksnių, kurie susilpnina imunitetą ir padeda virusams įsitvirtinti organizme. Užsigrūdinęs žmogus yra atsparesnis šalčiui, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga rečiau.

Imunitetą silpnina stresas, netinkama mityba, nuovargis, miego stoka. Virusais dažniau užsikrečiame šaltuoju metų laiku dar ir todėl, kad daug laiko praleidžiame patalpose, ten kontaktuojame su kitais žmonėmis. Jos rečiau vėdinamos, todėl išsausėja oras – visa tai palankios sąlygos infekcijai.

Nors paprastai peršalimo ligų simptomai nesunkūs ir praeina savaime, juos palengvinus plačiai prieinamomis priemonėmis, tačiau šios ligos gali sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimą, net plaučių uždegimą. Be to, prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Virusai į organizmą patenka kvėpuojant

Virusai į organizmą patenka kartu su įkvėptu oru. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja, kalba ar dainuoja, aplink jį pasklinda kvėpavimo takų išskyrų lašeliai, kuriuose yra virusų. Todėl, atsidūrę šalia sergančiojo, rizikuojame užsikrėsti. Sausame, dulkėtame ir nevėdinamame patalpų ore virusai išlieka aktyvūs daugelį valandų. Susirgti galime ir palietę šiais lašeliais užterštą paviršių, o po to rankomis liesdami veidą, nosį, burną ar akis.

Maži vaikai serga dažniau, nes neturi tinkamų higienos įgūdžių, o su jais supančiu pasauliu susipažįsta ragaudami aplink esančius daiktus. Be to, jų imuninė sistema dar per silpna nugalėti infekcinių ligų sukėlėjus.

Su oru įkvėpti virusai pirmiausia patenka į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose gali sukelti ligą. Stipri imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija ir neleidžia virusams plisti. Jeigu imuninė sistema nepajėgi susidoroti su įsibrovėliais, virusai ima daugintis. Be to, virusai gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus – bronchus bei plaučius ir sukelti bronchitą arba pneumoniją.

Pastilės ir kitos priemonės, suteikiančios stiprybės

Viršutiniai kvėpavimo takai – nosis, ryklė, gerklų dalis – tai filtras, užtikrinantis įkvepiamo oro švarą: jie drėkina, šildo ir filtruoja orą.

Kvėpavimo takų gleivinę sudaro virpamosios ląstelės, kurių plaukeliai judėdami stumia gleives iš kvėpavimo takų. Taip iš organizmo pašalinami virusai, bakterijos bei kiti oro teršalai. Kvėpavimo takų gleivinėje gaminasi gleivės, kurių sudėtyje yra sekrecinio imunoglobulino A  (IgA), suteikiančio imunitetą. Tai apsaugos mechanizmas, kad infekcija nepatektų į kvėpavimo takus. Kai ši apsauga pažeidžiama, susergame įvairiomis ligomis.

Kai sergančiųjų kvėpavimo takų virusinėmis ligomis daug, žmonių perpildytose vietose labai padidėja virusų koncentracija ore, o biologinė gleivinės apsauga gali nesusidoroti su infekcija.

Viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje atsidūręs virusas įsiskverbia į jos epitelio ląsteles ir ima daugintis, sukeldamas intoksikaciją. Taip nenutiktų, jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie kvėpavimo takų ląstelių ir įsiskverbti pro ląstelės membraną.

Užkirsti virusams kelią į ląsteles sukurtos specialios pastilės, kurios burnos ir ryklės gleivinės membranose suformuoja virusus ir kitus patogenus sulaikantį apsauginį sluoksnį. Tokia apsauga pravers, pavyzdžiui, parduotuvėje, renginyje, viešajame transporte, gydymo įstaigoje, kitose vietose, kuriose susiburia daug žmonių.

Sezoninių virusinių infekcijų prevencija vertėtų pasirūpinti iš anksto. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

Nepamirškite higienos taisyklių: dažnai plaukite rankas, o nešvariomis rankomis nelieskite veido. Paprasčiausias būdas sumažinti užkrato koncentraciją ore – reguliariai vėdinti patalpas.

Stiprybės organizmui suteiks sveika gyvensena: geras miegas, grynas oras, aktyvus poilsis, subalansuotas maistas, kuriame gausu vitaminų.

Apsisaugoti nuo rimtesnę grėsmę sveikatai keliančių ligų – gripo, COVID-19 ir RSV – padės skiepai. Nors jie nesuteiks šimtaprocentinės garantijos, kad nesusirgsite, bet padės išvengti sunkių ligos formų.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl apsigauname peršalimą laikydami nerimta liga?

Peršalimą provokuoja paragripo virusai, rinovirusai, adenovirusai ir daugelis kitų virusų, iš viso jų yra daugiau nei 200 rūšių. Kvėpuodami ir čiaudėdami ligoniai į orą išskiria šiuos ligos sukėlėjus, kurie patenka į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda gaminti toksinus. Virusai perduodami ne tik per orą, bet ir per sergančiojo rankas bei jo paliestus daiktus. Ligos požymiai užsikrėtus pasirodo maždaug po 1– 2 dienų, pasveikstama per 10–14 dienų.

Susirgus ūmine kvėpavimo takų infekcija atsiranda čiaudulys, užgula nosį, iš jos ima tekėti skaidrios vandeningos išskyros, pradeda skaudėti ir perštėti gerklę, kamuoja kosulys. Po kurio laiko išskyros iš nosies sutirštėja ir įgauna gelsvai žalsvą atspalvį. Nesunkiai sergant, temperatūros gali nebūti, tačiau ji gali pakilti iki 39 °C.

Dažniausiai virusine kvėpavimo takų liga serga maži vaikai, nes jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Paprasta peršalimo liga ikimokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai serga 6–8 kartus per metus, ir tai yra normalu. Tėvai gali būti ramūs net tada, kai mažas vaikas per metus šia liga serga 10 kartų. Taip treniruojamas imunitetas. Vėliau, bręstant imuninei sistemai, tokios ligos pasitaiko rečiau. Suaugusiuosius peršalimas pakamuoja tik 2–4 kartus per metus.

Kuo anksčiau pradėsime gydytis, tuo mažesnė tikimybė, kad paprastas peršalimas išprovokuos sunkesnes ligas: ši liga gali komplikuotis bronchitu, ausies uždegimu, sinusitu, net plaučių uždegimu.

Dažniausiai komplikacijos užklumpa dėl to, kad peršalimą laikome nerimta liga ir neskubame gydytis. Daugelis suaugusiųjų perserga vaikščiodami, eina į darbą net ir pakilus temperatūrai. Tačiau virusinės infekcijos nereikėtų nuvertinti. Sergantis žmogus užkrečia kitus ir pats rizikuoja sulaukti komplikacijų: prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Kaip gydytis?

Jeigu vaikas serga nesunkiai, pas gydytoją galima neskubėti, iš pradžių užtenka gydytis namuose. Bet jeigu temperatūra nekrenta, vaikas sunkiai kvėpuoja, mieguistas arba atvirkščiai – neramus, reikia kreiptis į gydytoją.

Gerai besijaučiančiam vaikui ne aukštesnės kaip 38,5 °C temperatūros numušti nereikia, jai galima leisti pakilti net iki 39 laipsnių. Tai rodo, kad įsijungė natūralus gynybos mechanizmas, ir turime leisti organizmui pačiam kovoti su virusais.

Tačiau jeigu vaiko savijauta prasta, net ir esant 37,5 laipsnių temperatūrai prireikia karščiavimą mažinančių vaistų. Kitus vaistus turi skirti gydytojas. Nepamirškime, kad virusinė peršalimo liga negydoma antibiotikais. Jie neveikia virusų, o tik perkrauna kepenis, mažina gerųjų bakterijų kiekį. Tokius vaistus gydytojas skiria, jei prie virusinės infekcijos prisijungia bakterinė liga.

Sergant peršalimo liga rekomenduojama daug ilsėtis. Kvėpavimą palengvinsime plaudami nosį jūros vandeniu, skaudamą gerklę galima skalauti ramunėlių, medetkų nuovirais.  Gerklės skausmą ir kosulį padės nuraminti šiltas kompresas, taip pat inhaliacijos. Joms geriau naudoti ne karšto vandens puodą, o saugų šiuolaikinį prietaisą inhaliatorių.

Karščiuodami netenkame skysčių, todėl turime jų išgerti daugiau. Skysčiai padeda greičiau iš organizmo pašalinti ligas sukeliančius mikroorganizmus ir jų išskiriamus toksinus. Gėrimai turi būti šilti, bet ne karšti, nes karštis dar labiau dirgins skaudančią gerklę. Tinka sultinys, šiltas vanduo, įvairios arbatos, pavyzdžiui, aviečių, liepžiedžių, bruknių.

 Padedame imuninei sistemai

Veiksminga priemonė, padedanti išvengti virusinių ligų, rankų plovimas su muilu. Išmokykite vaiką, kad neplautomis rankomis negalima liesti akių, nosies ar burnos. Sezoninių ligų įkarštyje mažiau lankykimės ten, kur galime susidurti su daugybe žmonių.

Imuninė sistema bus stipresnė, jei tinkamai maitinsimės, gausime užtektinai vitaminų ir mineralų, vengsime stresų, gerai išsimiegosime ir nepervargsime.

Išvengti peršalimo ligų padeda grūdinimas. Tai padidina organizmo adaptacines savybes. Bet kokiu metų laiku vaikui sveika kasdien pabūti gryname ore, o jo drabužiai ir batai turi atitikti oro sąlygas. Naudinga aktyvi fizinė veikla.

Ypač palengvina virusų prasiskverbimą į organizmą sausas oras. Trūkstant drėgmės išsausėja ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinės, silpsta jų apsauginė funkcija. Todėl namuose svarbu nuolat, ne tik sergant, palaikyti optimalią oro drėgmę (40–60 %).

Parengė Undinė Gilė