RUDENS LIGOS
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui

BŪKIME SVEIKUČIAI
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?
Sumuštinis – sveika ar ne?

PATARIA GYDYTOJAI
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams

VAISTINĖLĖ
Pirmoji pagalba vaiko akytėms

NĖŠTUMAS
Ką valgyti nėščiajai būtina?

SVEIKI NAMAI
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?

KŪDIKIS
Kaip padėti kūdikio odelei?
Vaikas verkia – ką daryti?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Jautriausi – kūdikiai

Nuo to, ar mama parinks saugius drabužėlių ploviklius, priklausys ir mažylio sveikata. Kūdikio ir mažo vaiko oda jautresnė įvairiems išoriniams dirgikliams – sintetiniams rūbams, dulkėms, buitinėje chemijoje esančioms medžiagoms. Ypatingai silpnas apsauginis kūdikių odos barjeras, per jį lengvai prasiskverbia įvairios medžiagos, galinčios sukelti alergiją. Sudirginta oda parausta, niežti, pleiskanoja, atsiranda bėrimų. Nuolat kontaktuojant su alergenu, odos bėrimai plečiasi, nemalonūs simptomai stiprėja. Gali išsivystyti atopinis, kontaktinis dermatitas ar kitos odos ligos.

Skalbimo priemonėse esančios cheminės medžiagos gali sudirginti odą, kvėpavimo takus ir susilpninti imunitetą. Todėl rinkdamiesi skalbiklį atkreipkite dėmesį į jo sudėtį.

Kokios medžiagos skalbikliuose nepageidautinos?

Kūdikių ir mažų vaikų drabužėlius geriausia skalbti specialiais skalbikliais, skirtais mažųjų daiktams, bet patariama skaityti užrašus etiketėje. Skalbimo priemonėje, kuria ruošiatės skalbti vaikiškus drabužėlius, neturi būti sveikatai pakenkti galinčių agresyvių cheminių medžiagų: chloro junginių, optinių baliklių, kvapiųjų medžiagų, dažų.

Chloro junginiai, vandenilio peroksidas, įvairūs karbonatai, balinantys audinį, – yra alergenai, jie dirgina kvėpavimo takus, akis, silpnina imunitetą, sausina odą ir sukelia niežulį. Į aplinką patekę chloro junginiai su kitomis medžiagomis sudaro ilgai nesuskylančius junginius, kurie užteršia vandenį, orą ir dirvožemį, o su maistu patenka į žmogaus organizmą.

Optiniai balikliai, paryškinantys šviesių audinių spalvas, taip pat gali sukelti alergijas, nes ir išskalavus jų dalelių išlieka audinio paviršiuje.

Sukelia alergiją ir vandeniui minkštinti į skalbimo priemones dedami fosfatų, fosforo junginių priedai, polikarboksilatai, be to, su nuotekomis patekę į vandens telkinius, jie teršia aplinką. Fosfatų kiekis ES gaminamuose skalbikliuose yra ribojamas – jų neturi būti daugiau kaip 5 proc.

Skalbimo priemonėse esantys spalvą suteikiantys pigmentai, kvapiosios medžiagos, konservantai taip pat yra alergenai ir toksinės medžiagos. Pavojingos medžiagos skalbiklių sudėtyje yra ir audinius minkštinantys kondicionieriai, galintys sukelti įvairias ligas, todėl vaikiškų drabužėlių su tokiomis priemonėmis neskalbkite. Pirkite bekvapes skalbimo priemones, kuriose konservantai yra natūralūs.

Verta rinktis ekologiškus ir skystus skalbiklius

Pagrindinė skalbimo priemonės sudėtinė dalis – paviršiaus aktyviosios medžiagos. Jos mažina vandens paviršiaus įtempimą, todėl įvairūs nešvarumai atsiskiria nuo audinio. Svarbu, kad šios medžiagos būtų lengvai skylančios aplinkoje.
Rinkdamiesi ekologiškas skalbimo priemones, pažymėtas specialiais ženklais, būsite tikri, kad jose yra mažiau priedų ir nėra toksinių medžiagų, tokių skalbiklių gamybai naudojamos aplinkoje lengvai suyrančios medžiagos.

Miltelių idealiai išskalauti praktiškai neįmanoma, o išlikusios audinyje skalbiklio dalelės liečiasi su mažylio odele, todėl ją dirgina, sausina, sukelia niežulį ir naikina apsauginį odos sluoksnį. Skystų skalbiklių privalumas yra tas, kad jie lengviau išskalaujami.

Kodėl reikia skalbti naujus drabužius?

Skalbiame nešvarius drabužius, kad išnyktų dėmės, nemalonus kvapas, mikrobai ir rūbeliai vėl būtų patrauklios išvaizdos. Bet iš parduotuvės parsinešti drabužėliai taip pat nėra idealiai švarūs. Nežinote, kokiomis sąlygomis jie buvo laikomi: galbūt sandėlyje knibždėjo graužikai, bujojo pelėsiai. Taip pat niekas negarantuos, kad naujus rūbelius lietė tik švarios rankos.

Mažo vaiko imuninė sistema dar dirba ne visu pajėgumu, todėl geriau jai nesusidurti su mikroorganizmais, kurių gali būti iš parduotuvės parsineštuose drabužėliuose ar vystykluose.

Skalbimo taisyklės

Kūdikių drabužėlius bei patalynę būtina skalbti atskirai nuo suaugusiųjų daiktų, neskalbkite kartu baltų ir spalvotų audinių. Prieš skalbdamos tekančiu vandeniu nuplaukite maisto likučius ar kitus teršalus.

Išskalbtus drabužėlius kruopščiai išskalaukite, naudodamos specialią intensyvaus skalavimo skalbyklės programą, kad audinyje neliktų skalbiklio dalelių. Nenaudokite skalbimo priemonės per daug, nes bus sunkiau išskalauti, nereikia į skalbyklę pilti kondicionierių. Džiovinti geriausia lauke arba balkone, svarbu, kad oras nebūtų drėgnas, antraip gali įsimesti pelėsiai.

Parengė Dalia Petrutytė

Pavojingi cheminiai alergenai

Buitinės chemijos priemonėse yra daug komponentų ir praktiškai kiekvienas iš jų gali sukelti alergiją. Dažniausiai alergijas sukelia šios cheminės medžiagos.

• Aktyviosios anijoninės medžiagos (naudojamos plovikliuose ir skalbimo milteliuose bei geliuose).
• Fosfatai, kurių taip pat yra skalbimo miltelių ir ploviklių sudėtyje. Jie minkština vandenį ir pagerina skalbimą.
• Chloras (naudojamas audinių balikliuose).
• Amoniakas ir amonio hidroksidas, įeinantys į langų, veidrodžių, stiklinių paviršių valiklių sudėtį.
• Formaldehidas, kuris naudojamas kovai su grybeliais ir pelėsiais vonios kambariuose.
• Nitrobenzenas (įeina į grindų ir baldų blizgiklius).
• Naftos produktai, dažnai esantys valymo priemonėse.
• Fenoliai ir krezoliai, naudojami dezinfekcijai.

Alergiją gali sukelti ne tik buitinės chemijos priemonėse esančios aktyviosios cheminės medžiagos, bet ir sintetiniai kvapai bei dažikliai. Šie priedai panaikina nemalonų kvapą ir suteikia patrauklią spalvą, pavyzdžiui, rankų prausikliui ar audinių minkštikliui. Tokie komponentai ypač nepageidautini į alergijas linkusiems žmonėms.

Buitinės chemijos priemonės gali pasunkinti alerginėmis ligomis sergančių žmonių būklę. Cheminiai alergenai, dažniausiai sukeliantys odos ar kvėpavimo takų alergiją, gali būti tokių ligų kaip kontaktinis dermatitas, egzema ar dilgėlinė priežastis. Buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos į organizmą patenka dviem būdais.

Cheminės medžiagos į organizmą patenka per kvėpavimo takus

Valydami kambarius su buitine chemija, įkvepiame medžiagų dalelių, kurios gali sudirginti nosies, akių ir gerklų gleivinę. Ant buitinės chemijos valikliu apdorotų paviršių lieka plona plėvelė, kurioje yra biologiškai aktyvių medžiagų. Pamažu garuodamos jos prisotina kambarių orą alergenų.

Naudojant skalbimo ar valymo miltelius, mažiausios jų dalelės pakyla į orą ir įkvėpus patenka į organizmą. Skalbiant rankomis karštame vandenyje, šis procesas virsta inhaliacija ir įkvepiama dar daugiau alergenų. Alergiją provokuojančios medžiagos greičiau patenka į kvėpavimo takus naudojant purškiamuosius oro gaiviklius, kurių sudėtyje yra lakiosios medžiagos propano, taip pat sintetinių kvapų. Išpurkštas smulkias gaiviklio daleles lengvai įkvepiame į plaučius.

Purškiamieji valikliai taip pat yra cheminių medžiagų inhaliatoriai.

Alergenai prasiskverbia per odą

Jeigu valydami namus su buitine chemija nemūvite pirštinių ar neapsaugote rankų kremu, alergenai greitai parsiskverbia per odą. Cheminės medžiagos ant odos patenka ir prastai išskalavus skalbinius. Juose likusios medžiagos gali sudirginti ne tik odą, bet ir gleivines, pasiekti kvėpavimo takus. Alergenai paveikia visą organizmą. Pavyzdžiui, chloras, dirgina ne tik odą: garuodamas jis patenka į plaučius ir gali sukelti bronchinę astmą.

Ką jaučia vienai ar kitai cheminei medžiagai alergiškas žmogus?

Jeigu skalbiklio, baliklio, dėmių valiklio ar kitos priemonės patenka ant odos, gali atsirasti paraudimų, bėrimų, oda ima niežėti. Kasantis oda įtrūksta ir į žaizdą lengvai patenka infekcija.

Įkvėpus alergenų, užgula nosį, gali atsirasti čiaudulys, sloga, ašaroti ir parausti akys, perštėti gerklę. Sunkiais atvejais pasunkėja kvėpavimas ir kamuoja sausas kosulys.

Ką daryti pajutus alergijos požymius?

Jeigu įtariate alergiją, būtinai apsilankykite pas gydytoją. Specialistas pirmiausia patars atsikratyti alergiją sukeliančių priemonių. Sumažinti namų apyvokos chemijos alerginį poveikį

galite laikydamiesi paprastų atsargumo taisyklių.

• Naudokite priemones, kuriose nėra chloro, amoniako, acetono, fenolio ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, taip pat – dažiklių ir kvapiklių.
• Valydamos namus, buitinę chemiją naudokite ne didžiausiais kiekiais ir tik tada, kai būtina.
• Pirkite valiklius, ploviklius su užrašais: hipoalerginis, jautriai odai, vaikų daiktams plauti ir pan. Tada, nors ir neišvengtumėte alergijos, ją pajusite silpnai.
• Patariama rinktis chemines priemones, kuriose paviršiaus aktyviųjų medžiagų kiekis ne didesnis kaip 5 proc.
• Skalbdamos ar valydamos mūvėkite pirštines arba patepkite rankas apsauginiu kremu.
• Baigusios darbus, būtinai išvėdinkite patalpas, kruopščiai nusiprauskite rankas ir veidą.
• Skalbdama rankomis nenaudokite miltelių – rinkitės skystą skalbiklį arba muilą, gerai išskalaukite. Skalbdamos mašina, nustatykite papildomo skalavimo režimą.
• Vietoj miltelių ir purškiklių naudokite gelius. Tada alergenai į kvėpavimo takus nepateks su aerozolio dalelėmis.
• Dažniau vėdinkite namus – neleiskite ore kauptis buityje naudojamų cheminių medžiagų garams.

Be ploviklių ir skalbiklių buityje vargu ar išsiversime – jie palengvina kasdienius darbus, bet galime pasirinkti švelnesnius. Taigi, jeigu pastebėjote, kad kuri nors buitinės chemijos priemonė sukelia alergiją, pakeiskite ją kita, geriausia – patikrinta dermatologų, be alergizuojančių medžiagų. Alergijos nesukelianti kokybiška buitinė chemija skirta ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir visiems, besirūpinantiems sveikata. Pavojingi cheminiai junginiai kaupiasi kepenyse, odoje, kvėpavimo takų gleivinėje ir gali sukelti įvairias ligas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo