Gerklės skausmas – vienas iš peršalimo požymių draugijos

Gerklės skausmas gali būti daugelio ligų požymis. Vaikui gali pradėti skaudėti gerklę, kai jis suserga angina (tonzilių arba migdolų uždegimu), ūminiu faringitu (ryklės uždegimu), virusų sukeltomis ligomis, kai jis peršąla. Gerklės skausmas, kosulys ir sloga – gerai mamoms pažįstamų pagrindinių peršalimo simptomų derinys, dar gali prisijungti ir šoktelėjusi temperatūra. Jeigu skauda gerklę dėl peršalimo apnikusios virusinės infekcijos, tai nėra pavojinga, nors vaikas gali dėl skausmo atsisakyti maisto, jam sunku praryti ne tik skystį, bet ir seiles. Todėl mažyliui reikia kuo greičiau padėti.

Kodėl skauda gerklę?

Gerklės gleivinėje yra daugybė nervų galūnėlių, todėl problemos joje sukelia tiek daug nemalonių pojūčių: perštėjimą, deginimą, skausmą, kuris trukdo ne tik ryti, bet ir kalbėti. Pagrindiniai gerklės skausmo kaltininkai virusai ir bakterijos, bet nemalonius pojūčius gali sukelti ir išoriniai dirgikliai, pavyzdžiui, užterštas oras, šaltas maistas arba stiprūs kvapai. Vaiko imuninė sistema netobula, o pavasarį ji paprastai dar silpnesnė. Todėl susitikimas su virusu gali sukelti gerklės skausmą, kuris yra vienas pirmųjų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių.

Kaip padėti ligoniukui?

Reikia ne tik nuraminti skaudančią gerklę, bet ir neleisti daugintis uždegimą sukeliantiems virusams ir bakterijoms. Jeigu vaikas jau moka skalauti gerklytę, galite pagaminti šalavijų, medetkų arba ramunėlių žiedų užpilą. Skalavimui tinka ir šiltas valgomosios druskos tirpalas (į stiklinę virinto vandens dedama pusė arbatinio šaukštelio druskos). Skaudamą gerklę švelniai nuramins šildomasis kompresas, pavyzdžiui, kambario temperatūros varškės.

Vaikui svarbu išrinkti ne tik efektyvų, bet ir saugų preparatą gerklei. Gerklės skausmui ir kitiems nemaloniems pojūčiams, taip pat uždegimui numalšinti vaistinėje galite nusipirkti dezinfekuojamąjį purškalą arba čiulpiamąsias pastiles. Ypač rekomenduotini natūralių augalinių aliejų purškalai. Aliejai geriau prilimpa prie gleivinės, ilgiau išlieka, todėl pasižymi ir efektyvesniu vietiniu poveikiu. Pastiles rinkitės augalinės kilmės, turinčias kuo mažiau pagalbinių medžiagų. Kuo didesnė pati pastilė, tuo ilgiau ji čiulpiama, tuo stipriau gleivinę veikia aktyviosios medžiagos. Tiek purškalus, tiek pastiles reikėtų pradėti vartoti pirmosiomis peršalimo valandomis.

Ligoniuką girdykite šilta ramunėlių ar liepžiedžių arbata, stenkitės, kad jis gertų kuo daugiau, ypač jei turi temperatūros. Valgydinkite tik skystu maistu, o jis ir gėrimai turi būti ne šaltesni kaip vaiko kūno temperatūros. Maisto produktus susmulkinkite – gaminkite ligoniukui tyreles, košes, putėsius. Sūrius, aštrius ir raugintus produktus paslėpkite, kol vaikas pasveiks.

Vaikas neturėtų žaisti aktyvius žaidimus, tegu jis ramiai piešia, klausosi pasakos arba žiūri filmukus. Pasistenkite, kad vaikas mažiau kalbėtų – negaluojančiai gerklei reikia ramybės.

Geriausiai ligoniukas jausis 20 laipsnių temperatūros kambaryje. Jeigu jam vėsoka, šilčiau aprenkite ar užklokite, bet kambarį reikia būtinai vėdinti. Drėkinkite sausą kambario orą – optimali drėgmė 50-60 procentų. Mat sausas oras dirgina gerklę ir ji dar labiau išsausės ir perštės.

Puola virusai

Vaikas grūdinamas, geria vitaminus, valgo turtingą naudingų medžiagų maistą, o šaltuoju metų periodu vis peršąla. Lietingu, žvarbiu oru vaiko imunitetas silpnesnis ir mažylis daug greičiau gali susirgti nei saulėtą ir šiltą dieną. Rudenį trūksta saulės, kuri naikina daugelį infekcijų sukėlėjų, todėl vasarą ligų pavojus mažesnis. Deja, peršalimo ligas sukelia keli šimtai virusų ir įgyti atsparumą kiekvienam jų organizmas negali.

Taigi, kuo daugiau laiko vaikas praleidžia viešose vietose šaltu oru, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasigaus virusą ir susirgs. Vaikas užsikrečia nuo sergančio žmogaus, kuris kosėdamas ir čiaudėdamas kartu su smulkiais seilių lašeliais paskleidžia ir virusus. Todėl į darželį, mokyklą ar būrelio užsiėmimą išlydėtas sveikas vaikas grįžta sloguodamas ir kosėdamas.

Į organizmą patekęs virusas įsitvirtina kvėpavimo takų gleivinės epitelyje, pradeda intensyviai daugintis ir užkrečia vis daugiau ląstelių. Po parą trunkančio inkubacinio periodo prasideda – ūmusis. Tuomet atsiranda pagrindiniai ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiai:

– pakyla kūno temperatūra (iki 38–39 laipsnių), krečia šaltis,

– užgula nosį, iš jos teka vandeningos išskyros,

– jei uždegimas išplinta į gerklas ir bronchus, vaikas pradeda kosėti, čiaudi,

– skauda gerklę, galvą,

– gali ašaroti akytės,

– ligoniukui silpna, jis mieguistas, dingsta apetitas.

Paprastai vaikai peršalimo ligomis serga nesunkiai. Jos pavojingos nusilpusiems mažyliams ir kūdikiams, nes galimos komplikacijos. Vaikas pasveiksta maždaug per savaitę.

Greičiau išgyti be pasekmių padeda ne tik vaistai, bet ir lovos režimas bei dieta ir pakankamas kiekis vitaminų. Sergančio vaiko nerekomenduojama maitinti riebiais patiekalais, miltų gaminiais, negalima duoti saldumynų. Reikia reguliariai skalauti gerklytę ir plauti nosytę.

Prie virusinės infekcijos gali prisijungti bakterinė

Virusinių kvėpavimo takų ligos pavojingos dėl komplikacijų pavojaus. Dažnai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė. Nosies ertmėje gyvena mikroorganizmai, kurie sveikam vaikui jokios žalos nedaro. Virusine infekcija užsikrėtusio mažylio viršutinių kvėpavimo takų epitelyje gaminasi daug gleivių, virpamojo epitelio plaukeliai netenka judrumo ir susilpnėja apsauginė nosies funkcija. Todėl gleivinėje kaupiasi bakterinė mikroflora ir sparčiai dauginasi mikroorganizmai. Taigi, po 2 – 3 parų išryškėja komplikacijos.

Vaikas gali susirgti bakterinėmis vidurinės ausies, gerklės, nosies ir nosies ančių ligomis. Negydomos šios ligos gali tapti lėtinėmis. Ypač pavojinga vaikams komplikacija – plaučių uždegimas (pneumonija), kurį reikia skubiai gydyti. Todėl susirgusio peršalimo liga vaiko patiems gydyti neverta, reikia būtinai kreiptis į pediatrą.

Peršalimas ar gripas?

Peršalimo požymiai dažnai painiojami su gripo, bet gripą sukelia kito tipo virusai ir šia liga sergama daug sunkiau. Gripo požymiai išryškėja staiga:

– temperatūra pakyla iki 39– 40 laipsnių,

– krečia šaltis, stipriai skauda galvą, maudžia raumenis ir sąnarius,

– ligoniuką kankina bendras negalavimas ir silpnumas,

– gali skaudėti pilvą, vaikas gali viduriuoti ir vemti.

Šie gripo požymiai tęsiasi 3 – 5 dienas.

Kai vaikas karščiuoja

Jeigu nusprendėte sumažinti temperatūrą aptrynimais, tai darykite šiltu vandeniu. Temperatūra krinta garuojant vandeniui, o vandens temperatūra šiai reakcijai neturi įtakos. Nenaudokite spirito ir jo tirpalų, nes jų garai vaikui nuodingi. Jokiu būdu nemaudykite karščiuojančio vaiko, nes temperatūra dar labiau pakils.

Esant aukštesnei kaip 38 laipsnių temperatūrai, mažyliui sugirdykite gydytojo rekomenduotų vaistukų. Atsiminkite, kad jokiu būdu negalima duoti vaikui aspirino, nes jis gali sukelti pavojingą Rejė sindromą (ūmus ir sunkus kepenų, smegenų ir kitų organų toksinis pažeidimas).

Būtinai kvieskite gydytoją, jei vaikas labai karščiuoja, jeigu jam sunku kvėpuoti, jei mažylis vemia, neramus ar atsirado raumenų traukuliai.

Karščiuodamas vaikas praranda daug skysčių, todėl duokite jam daug gerti: kompotų, spanguolių kisieliaus, čiobrelių, liepžiedžių arbatos su medumi. Jeigu karščiuojantis vaikas atsisako valgyti mėsą, išvirkite jam vištienos ir daržovių sultinį.

Kaip nepersišaldyti

Epidemijos metu nesilankykite su vaiku viešose vietose. Grįžęs iš darželio ar lauko vaikas turi įprasti plauti rankas su muilu. Nekurkite šiltnamio sąlygų: pernelyg didelė šiluma namuose nėra naudinga. Optimali kambario temperatūra – 20 – 22 laipsniai. Dažnai vėdinkite namus.

Pasirūpinkite tinkama vaiko apranga ir avalyne. Vadovaukitės ne tik oru už lango: nepamirškite, kad dieną oras sušyla, o vakare – atvėsta. Vaiko kojytės turi būti sausos, todėl geriausi – neperšlampami batai, nes sušlapęs kojas mažylis gali greitai peršalti.

Greičiau peršąla neužsigrūdinę, nusilpę, retai būnantys gryname ore vaikai. Vaiko grūdinimui naudingi pasivaikščiojimai ir žaidimai lauke, fiziniai pratimai.

Mažylio valgiaraštyje turėtų būti daug daržovių ir vaisių, nepamirškite į patiekalus pridėti svogūno ir česnako. Visą ligų sezoną pravartu vaiko imunitetą stiprinti vitaminais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė