Saulei tik spėjus sušildyti orą norisi ilgiau būti lauke ir greičiau pamiršti niūrią ir tamsią žiemą su kosuliais ir kitokiais peršalimo nemalonumais. Kad žiemos niekas nebeprimintų, suskubame nusimesti kepures, šalikus, šiltus drabužius ir atsilapoję striukes pasitinkame pavasarį. Bet pavasario oras – apgavikas, kuris vos spėjus už debesų pasislėpti saulei perkošia lediniu vėju. Mažieji nenuoramos į tokius menkniekius visiškai nekreipia dėmesio – tiesiog užsimiršta bežaisdami. Kenčia dėl to vakare – ima skųstis skaudančia gerkle, o ryte pasisveikina užkimusiu balseliu.
Gerklės skausmas – vienas iš peršalimo požymių draugijos
Gerklės skausmas gali būti daugelio ligų požymis. Vaikui gali pradėti skaudėti gerklę, kai jis suserga angina (tonzilių arba migdolų uždegimu), ūminiu faringitu (ryklės uždegimu), virusų sukeltomis ligomis, kai jis peršąla. Gerklės skausmas, kosulys ir sloga – gerai mamoms pažįstamų pagrindinių peršalimo simptomų derinys, dar gali prisijungti ir šoktelėjusi temperatūra. Jeigu skauda gerklę dėl peršalimo apnikusios virusinės infekcijos, tai nėra pavojinga, nors vaikas gali dėl skausmo atsisakyti maisto, jam sunku praryti ne tik skystį, bet ir seiles. Todėl mažyliui reikia kuo greičiau padėti.
Kodėl skauda gerklę?
Gerklės gleivinėje yra daugybė nervų galūnėlių, todėl problemos joje sukelia tiek daug nemalonių pojūčių: perštėjimą, deginimą, skausmą, kuris trukdo ne tik ryti, bet ir kalbėti. Pagrindiniai gerklės skausmo kaltininkai virusai ir bakterijos, bet nemalonius pojūčius gali sukelti ir išoriniai dirgikliai, pavyzdžiui, užterštas oras, šaltas maistas arba stiprūs kvapai. Vaiko imuninė sistema netobula, o pavasarį ji paprastai dar silpnesnė. Todėl susitikimas su virusu gali sukelti gerklės skausmą, kuris yra vienas pirmųjų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių.
Kaip padėti ligoniukui?
Reikia ne tik nuraminti skaudančią gerklę, bet ir neleisti daugintis uždegimą sukeliantiems virusams ir bakterijoms. Jeigu vaikas jau moka skalauti gerklytę, galite pagaminti šalavijų, medetkų arba ramunėlių žiedų užpilą. Skalavimui tinka ir šiltas valgomosios druskos tirpalas (į stiklinę virinto vandens dedama pusė arbatinio šaukštelio druskos). Skaudamą gerklę švelniai nuramins šildomasis kompresas, pavyzdžiui, kambario temperatūros varškės.
Vaikui svarbu išrinkti ne tik efektyvų, bet ir saugų preparatą gerklei. Gerklės skausmui ir kitiems nemaloniems pojūčiams, taip pat uždegimui numalšinti vaistinėje galite nusipirkti dezinfekuojamąjį purškalą arba čiulpiamąsias pastiles. Ypač rekomenduotini natūralių augalinių aliejų purškalai. Aliejai geriau prilimpa prie gleivinės, ilgiau išlieka, todėl pasižymi ir efektyvesniu vietiniu poveikiu. Pastiles rinkitės augalinės kilmės, turinčias kuo mažiau pagalbinių medžiagų. Kuo didesnė pati pastilė, tuo ilgiau ji čiulpiama, tuo stipriau gleivinę veikia aktyviosios medžiagos. Tiek purškalus, tiek pastiles reikėtų pradėti vartoti pirmosiomis peršalimo valandomis.
Ligoniuką girdykite šilta ramunėlių ar liepžiedžių arbata, stenkitės, kad jis gertų kuo daugiau, ypač jei turi temperatūros. Valgydinkite tik skystu maistu, o jis ir gėrimai turi būti ne šaltesni kaip vaiko kūno temperatūros. Maisto produktus susmulkinkite – gaminkite ligoniukui tyreles, košes, putėsius. Sūrius, aštrius ir raugintus produktus paslėpkite, kol vaikas pasveiks.
Vaikas neturėtų žaisti aktyvius žaidimus, tegu jis ramiai piešia, klausosi pasakos arba žiūri filmukus. Pasistenkite, kad vaikas mažiau kalbėtų – negaluojančiai gerklei reikia ramybės.
Geriausiai ligoniukas jausis 20 laipsnių temperatūros kambaryje. Jeigu jam vėsoka, šilčiau aprenkite ar užklokite, bet kambarį reikia būtinai vėdinti. Drėkinkite sausą kambario orą – optimali drėgmė 50-60 procentų. Mat sausas oras dirgina gerklę ir ji dar labiau išsausės ir perštės.
