Meningitas – tai infekcinė nervų sistemos liga, pažeidžianti minkštuosius galvos smegenų dangalus. Ši liga pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 5 mln. žmonių, 300 tūkst. iš jų miršta. Didžiausia rizikos grupė – kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus.

Išvengti meningito padeda skiepai

Pasak Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo profesoriaus dr. Rimanto Kėvalo, meningitas yra skirstomas į virusinį ir kur kas pavojingesnį bakterinį, kurį dažniausiai sukelia pneumokokai, meningokokai ir streptokokai.

„Iš minėtų trijų bakterijų pagrindine įvardinčiau meningokoką. Ši bakterija sukelia invazinę ligą, kuria dažniausiai susergama pirmaisiais gyvenimo metais. Vaiko organizmas nesugeba gaminti pakankamai antikūnų, kurie kovotų su meningokoku, imunitetas negali jam pasipriešinti ir mažyliai suserga, neretai ir labai sunkiai“, – pasakoja R. Kėvalas.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė meningokoko B prevencijos priemonė yra skiepai. „Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja tris pagrindines priemones, kurios kiekvieną dieną gelbsti tūkstančius vaikų visame pasaulyje – tai skiepai, švarus vanduo ir rankų higiena. Labai svarbu, kad planiniai skiepai būtų tęsiami nepaisant karantino dėl pandeminės koronaviruso infekcijos ar ekstremalių situacijų. Reikia prisiminti, kad didžioji dalis ligų valdoma skiepais, todėl nutraukus juos, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių“, – teigia profesorius.

Vakare žaidė kieme, ryte – vos kvėpavo

Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 37 susirgusieji meningokokine B tipo infekcija, iš jų – 5 mirė. Daugiausiai (16) sirgo kūdikiai ir vaikai iki 6 metų amžiaus. Kita rizikos grupė – paaugliai ir jaunimas.

Per ilgametę patirtį ne kartą meningokoku B sirgusius vaikus gydęs profesorius pasakoja, kad ši liga gali užklupti bet kuriame amžiuje – susirgti gali ne tik vaikai, bet ir paaugliai ar vyresni jaunuoliai. Kovo mėnesį Kauno klinikose gydytojui teko priimti du 12 ir 14 metų paauglius, kuriems buvo diagnozuotas meningokokas B.

„Vaikai iš visiškai skirtingų šeimų, skirtingų Lietuvos kraštų, bet istorijos panašios, simptomai vadovėliniai. Pirmiausia pakyla temperatūra, vėliau šiek tiek peršti gerklę, skauda galvą, pykina. Per pirmas 8 val. jų būklė kritiškai blogėjo – tapo vangūs, mieguisti, atsirado šaltkrėtis, viso kūno raumenų skausmas. Atidžios mamos pastebėjo pavienes bėrimo žymes ir skubiai kvietė medikus. Paaugliai iš karto buvo nuvežti į gydymo įstaigą. Per pirmąsias 12 val. išsivystė dauginis organų nepakankamumas, sutriko kvėpavimas, jie buvo prijungti prie aparatų, kurie pakeitė sutrikusių organų veiklą“, – pasakoja profesorius R. Kėvalas.

Vaikus buvo ištikęs sepsinis šokas, kurio mirtingumas yra apie 50 proc., o kiekvieno organo nepakankamumas prognozę pablogina iki 10 proc. Budrūs artimieji, operatyvi ir gera pirminė pagalba, greitas transportavimas bei prijungimas prie gyvybę gelbstinčių aparatų – toks sklandus visų grandžių darbas lėmė, kad labai skaudžių nelaimių pavyko išvengti.

„Meningokokinė infekcija yra labai klastinga, kurios pradiniai simptomai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastos peršalimo ligos. Be to, ji suintensyvėja būtent gripo sezono metu, t. y. rudenį ir pavasarį. Ligos simptomai vystosi labai sparčiai. Vienas vaikas su perštinčia gerkle vakare dar lakstė kieme su draugais, o po 10 valandų jam jau buvo sutrikęs kvėpavimas ir galvos smegenų veikla“, – pasakoja Vaikų ligų klinikos vadovas.

Liga nepraeina be pasekmių sveikatai

Tikimasi, kad Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose gydomiems paaugliams neliks liekamųjų reiškinių arba jie bus lengvi. Statistika rodo, kad net ir išgyvenę meningokokinę infekciją, apie 20 proc. visų amžiaus grupių asmenų gali turėti skaudžių pasekmių. Tai gali būti ne tik daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia ar klausos pažeidimai, tačiau ir psichologiniai ar elgesio sutrikimai, kurie gali sukelti, pavyzdžiui, mokymosi ar bendravimo problemų ateityje.

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ir be pasekmių išgyvenusiųjų invazinę meningokokinę infekciją sveikata buvo prastesnė net ir po daugelio metų–  stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.

Lietuva – tarp Europos šalių, kur serga daugiausiai

2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva patenka tarp keturių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija. Daugiausiai sergama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) bei Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.).

Visame pasaulyje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos įskiepyta daugiau nei 30 mln. kartų. Lietuvoje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos. Nors pastaraisiais metais susirgimų Lietuvoje užregistruojama vis mažiau, tai nereiškia, kad problema yra išspręsta ir liga yra kontroliuojama.

„Mes turime bent 4–5 metus sistemingai skiepytis, kad pastebėtume apčiuopiamus pokyčius. Puikus pavyzdys – Kanados Kvebeko regionas, kuriame susirgimų būdavo apie penkis kartus daugiau nei dabar Lietuvoje. Jie 2014 m. pradėjo skiepyti visus nuo 2 iki 20 m. amžiaus žmones. Po 4 m. susirgimų skaičius sumažėjo 96 proc. Tad Lietuvoje turėtų skiepytis vaikai ne tik pagal skiepų kalendorių, bet ir tie, kurie yra didžiausioje rizikos grupėje, t. y. iki 5 metų“, – teigia gyd. R. Kėvalas.

Gydytojai primena, kad karantino metu planiniai skiepijimai, tarp jų ir nuo meningokokinės infekcijos, tęsiami, o konsultuotis galima nuotoliniu būdu. Skiepyti reikia taip, kaip nurodyta skiepų kalendoriuje. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įspėja, kad netgi trumpai trunkantys skiepijimo trikdžiai gali padidinti pažeidžiamų asmenų skaičių ir paskatinti ligų protrūkius, kurių  galima išvengti skiepijantis.

Dėl asmeninės konsultacijos reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Meningokokine infekcij

Kaip atpažinti meningokokinę infekciją?

Pagrindiniai ligos simptomai: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtampa, sąnarių ir raumenų skausmai. Susirgę vaikai nuolat verkia, atsisako valgyti, gerti, juos išberia.

Užsikrėsti šeimos nariai gali net valgydami iš tų pačių indų, pasinaudoję susirgusiojo dantų šepetuku ir pan. Ligonio artimiesiems ir kitiems su juo kontaktavusiems žmonėms rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris profilaktiškai paskiria vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Bendravusieji su ligoniu turi stebėti savo sveikatą dešimt dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Geriausiai apsaugo skiepai 

Skiepyti nuo meningokokinės B tipo infekcijos Lietuvoje pradėta 2014 m. Deja, už šiuos skiepus turi sumokėti pacientai.

Taip pat nederėtų pamiršti ir kitų profilaktinių priemonių:

• reguliariai plauti rankas;
• kosėjant ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas tuojau pat išmesti į šiukšliadėžę;
• reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
• kuo mažiau kontaktuoti su sergančiuoju.

Kūdikiai bus skiepijami nemokamai 

Meningokokinė infekcija nėra reta liga Lietuvoje, o vakcina labai brangi, todėl ne visi tėveliai gali paskiepyti savo mažylius, kurie yra imliausi šiai gyvybę galinčiai kainuoti ligai.

Nuo šių metų liepos mėnesio skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos bus įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nemokamai bus skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Mažyliai bus skiepijami tris kartus. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją – 4 mėn., o trečiąją – 12–15 mėn. vaikai.

Šių metų rudenį vaikai nuo 2 mėnesių bus pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos.

Kauno klinikinės ligoninės laikinai Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėjos pareigas einanti Violeta Gediminienė sako, kad tėvų susidomėjimas skiepais yra didžiulis. „Kai visoje šalyje dar žiemą baigėsi šios vakcinos atsargos, nuolat sulaukdavome skambučių, ar negavome naujų vakcinos dozių, – sakė ji. – Kai vakcina buvo atgabenta į Lietuvą, ji buvo užsakyta ir dabar intensyviai registruojame norinčius paskiepyti savo vaikus bei atliekame šią procedūrą.“

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, į Lietuvą atvežta 3 tūkst. dozių vakcinos. Vasarį šios vakcinos gydymo įstaigose greitai neliko, kai metų pradžioje Vilniuje meningokokinė infekcija pasiglemžė dviejų vaikų gyvybes.

Ne vieną vaiką nuo meningokoko išgelbėjęs Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius įsitikinęs, kad vakcina geriausiai apsaugo nuo klastingos ligos. „Labiausiai imlūs meningokoko infekcijai – vaikai iki 5 metų. Užsikrėtusių pavojingu B grupės meningokoku santykinai nėra labai daug, bet ši liga kerta iš peties ir neretai žaibiškai pasiglemžia ligoniukų gyvybes“, – sakė medikas.

Kauno klinikinėje ligoninėje balandį medikai išgelbėjo meningokoku užsikrėtusius 2 metų ir 2 mėnesių berniuką bei 10 mėnesių mergytę.

Maždaug 1 iš 10 susirgusiųjų šia liga miršta net ir tinkamai gydomi. O ir išgelbėjus gyvybę lieka grėsmė likti neįgaliems.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per šiuos metus meningokoko infekcija Lietuvoje nusinešė 4 vaikų gyvybes. Iš viso šiemet registruoti 22 susirgusieji meningokokine infekcija – 5 suaugusieji ir 17 vaikų. 2015 m. Nuo šios ligos mirė 7 žmonės iš 74 susirgusiųjų, o 2014 m. – 5 iš iš 71.

Deja, valstybė dar nekompensuoja skiepų nuo B grupės meningokoko, nors apie tai jau svarstoma. Vakcina kainuoja 110 eurų, o efektyviems skiepams reikalingos dvi dozės.