Sinoptikas Tadas Kantautas sako, kad maudytis Lietuvoje vandens telkiniuose dar per anksti. Pavyzdžiui, Kauno mariose, vandens temperatūra apie 12 laipsnių šilumos, Baltijos jūroje – 7-8 laipsnius šilumos.

„Nors dirvos paviršius dieną įšyla daugiau nei oro temperatūra, naktį dėl šalnų jis gerokai atšąla – net iki neigiamos temperatūros. Lietuvoje orai dar šaltoki“, – komentuoja sinoptikas.

Neskubėkite išsirengti

Šlapimo pūslės uždegimo priežastis – bakterijos, kurios į šlapimo pūslę patenka nuo išorinių lyties organų ir tarpvietės – pro šlaplę. Šią ligą dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės. Tam tikras jų kiekis nuolat patenka į šlapimo takus, tačiau ne visada susergame. Ar prasidės šlapimo pūslės uždegimas, priklauso nuo imuninės sistemos, peršalimo, streso ar kitų imunitetą silpninančių veiksnių.

„Cistitu pavasarį sergama dažniau, nes trūksta vitaminų ir mineralų, nusilpusi imuninė sistema, turi įtakos oro permainos, netinkami drabužiai. Nudžiuginti pirmųjų saulės spindulių, skubame išsirengti, sėdamės ant dar neįšilusios žemės, šaltų suoliukų, sušąlame kojas apsiavę vasarinius batus. Taip pat nederėtų pamiršti, kad šlapimo pūslės uždegimą gali sukelti ne tik bakterijos, bet ir laiku bei tinkamai negydomos lytiškai plintančios infekcijos, kurias sukelia gardnerelės, mikroplazmos, chlamidijos, makšties grybelis“, – sako Audronė Ziemelytė.

Cistitas dažnesnis sergantiesiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, akmenlige, cukriniu diabetu, prostatos ligomis, taip pat nesilaikantiems higienos taisyklių. Ši liga užklumpa moteris nėštumo bei menopauzės laikotarpiu, nes tuomet organizme sumažėja moteriško hormono estrogeno ir suplonėja makšties gleivinė.

Pagrindinis cistito simptomas – skausmingas šlapinimasis

Pagrindinio itin nemalonaus daugumai moterų pažįstamo cistito simptomo nesupainiotume turbūt su niekuo kitu: nuolatinis noras šlapintis ir deginantis skausmas tai darant. Šį jausmą gali lydėti ir kiti simptomai:
• Nedidelis šlapimo kiekis
• Kraujas šlapime
• Tamsus ir drumstas šlapimas
• Skausmas pilvo apačioje
• Nemalonus šlapimo kvapas
• Niežtėjimas bei deginimas šlapinantis

Pirmieji simptomai išryškėja per kelias valandas, tačiau kartais ligos požymiai atsiranda tik po kelių dienų. Pirmomis dienomis galime justi tik lengvą niežėjimą ar perštėjimą.

Jeigu dar prisideda kiti negalavimai: pykinimas, vėmimas, karščiavimas, šonų skausmai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Spanguolės uždegimo neišgydys

Pajutusios pirmuosius cistito simptomus, bandome gelbėtis spanguolių sultimis. Tačiau vien sultimis, ypač pagamintomis iš koncentrato, ūmaus uždegimo nepagydysite – jose per mažai veikliųjų medžiagų.
„Jeigu simptomai silpni, padės šiluma – vonia, šildymai, garų vonelės, daugiau gerkite skysčių. Tiks spanguolių ar bruknių lapų dezinfekuojamosios arbatos, meškauogės. Apribokite fizinę veiklą, stenkitės kuo daugiau pailsėti“, – pataria vaistininkė.
Tačiau jeigu simptomai nepraeina ar yra stiprūs, apsilankykite pas šeimos gydytoją ar urologą.

„Specialistas skirs šlapimo tyrimą. Sergant cistitu, šlapime randamos uždegimo ląstelės bei ligą sukėlusių mikroorganizmų pėdsakai. Gydytojui parinkus tinkamus vaistus, palengvės jau po kelių valandų, o į žolelės greitai nepadės“, – sako A. Ziemelytė.

Kartais prireikia gydytis antibiotikais. Cistitą sukeliančios bakterijos žūsta nuo daugelio antibiotikų, todėl gydytojas parinks mažiausią nepageidaujamą poveikį turinčius vaistus.

Negydomas cistitas – inkstų uždegimo priežastis

Jeigu šlapimo pūslės uždegimo negydysime arba tai darysime netinkamai, gali prisidėti įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, nėštumo komplikacijos ar inkstų ligos, kurios gali sukelti inkstų nepakankamumą.
„Komplikacijų pavojus sergant cistitu visuomet yra. Bakterijos iš šlapimo pūslės šlapimtakiais lengvai pakyla į inkstus ir sukelia jų uždegimą. Paprastai pažeidžiamas vienas inkstas, kurį ir pradeda skaudėti, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda silpnumas, pykina, krečia šaltis“, – apie šlapimo pūslės uždegimo komplikacijas pasakoja vaistininkė.

Dar viena šlapimo pūslės uždegimo komplikacija dėl netinkamai gydomo ūmaus cistito- lėtinis cistitas. Jis atsiranda, jeigu pagerėjus savijautai nutraukiami vartoti gydytojo paskirti antibiotikai. Infekcija lieka neišgydyta ir pradeda vystytis vartotiems vaistams atsparios bakterijos. Gydant lėtinį cistitą, infekcijos sukėlėjui bei jo jautrumui antibiotikams nustatyti daromas šlapimo pasėlis. Dažnai prireikia žymiai ilgesnio antibiotikų kurso.

Kaip apsisaugoti nuo cistito?

Šia liga gali susirgti kiekvienas, tačiau šią tikimybę galime sumažinti tam tikromis prevencinėmis priemonėmis:
• Tinkamai prauskite lytinius organus – iš priekio išangės link.
• Stenkitės pasišlapinti, nusiprauskite prieš ir po lytinių santykių.
• Kasdien išgerkite bent 2-2,5 l skysčių, įtraukite ir dezinfekuojančias arbatas – meškauogių, bruknių, petražolių, dirvinio asiūklio, spanguolių.
• Atsisakykite žalingų įpročių.

Cistitui labiau patinka moterys

Moteris šlapimo pūslės uždegimas kamuoja daug dažniau negu vyrus. Per gyvenimą maždaug pusė moterų bent kartą suserga cistitu, o kai kurioms liga pasikartoja. Tai lemia šlapimo sistemos organų skirtumai ir išsidėstymas. Moters šlaplė – kanalas, kuriuo iš pūslės teka šlapimas, trumpesnė ir platesnė negu vyrų, todėl mikrobams iš išorės lengva patekti į šlapimo takus. Bet dažniausiai cistitą moterims atneša į šlapimo pūslę patekę tiesiojoje žarnoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai – žarnyno lazdelės. Cistitą gali sukelti ir lytiniu būdu perduodamos infekcijos, nes moterų šlaplės anga atsiveria į makšties prieangį, todėl su makšties išskyromis į ją gali lengvai patekti mikrobai ( chlamidijos, trichomonos, mikoplazmos ir kt.). Ligos sukėlėjams daugintis padeda pavasarį nusilpęs imunitetas, stresas ir peršalimas.

Dažna cistito priežastis – kitų organų ir jų sistemų virusiniai ar bakteriniai uždegimai, ypač netinkamai gydomi. Liga gali atsirasti ir dėl nėštumo periodu sukeltų hormoninių pokyčių, nes silpnėja šlaplės raumenų tonusas, todėl į šlapimo takus lengviau įsiskverbti infekcijai. Nėštumo metu padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, o joje užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos. Vadinamąjį „medaus mėnesio“ cistitą sukelia šlaplę pažeidžiantis dažnas ir energingas seksas, kai intensyviai spaudžiama makšties sienelė.

Cistitu galima susirgti dėl vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų. Ligą sukelia ir kontraceptinės priemonės su spermicidais, nes jos pažeidžia natūralią mikroflorą. Prasta tarpvietės higiena taip pat gali paskatinti cistitą, ypač sergant hemorojumi, kai atsiranda tarpvietės bei makšties įtrūkių ir nesilaiko išmatos.

Kas labiausiai neduoda ramybės?

Esant lėtiniam cistitui, negalavimai gali būti vos juntami, bet ūmios ligos požymiai labai intensyvūs. Bene nemaloniausias iš jų – nuolatinis noras šlapintis, nedingstantis, nors šlapimo pūslė ir tuščia, šlapinimasis nedideliu šlapimo kiekiu, taip pat – apatinės pilvo dalies spazminis skausmas ir deginimas. Esant ūmiam cistitui temperatūra gali pakilti iki 37-37,5 laipsnių, pasikeičia šlapimo spalva ir kvapas, gali atsirasti kraujo, šlapimas tampa tamsus ir drumstas.

Sergančiai cistitu moteriai gali atsirasti gausių makšties išskyrų, tuomet aišku, kad šlapimo pūslės gleivinės uždegimą sukėlė lytinių organų infekcija. Kokia bebūtų cistito priežastis, verta nueiti pas gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus (paprastai daromas šlapimo ir kraujo tyrimas) ir skirs gydymą pagal moters būklę, amžių bei ligos sukėlėją. O tinkamai gydydamasi, greičiau pasveiksite. Jeigu sergate infekcine ginekologine liga, vargu ar cistitą gerai išsigydysite jos neatsikračiusi. Jei cistito priežastis yra kita infekcija, gydymas turi būti nukreiptas būtent prieš jos sukėlėją.

Kada cistitas pavojingas ir kaip gydomas?

Negydomas arba netinkamai gydomas ūmus cistitas tampa lėtiniu ir vis dažniau kartojasi. Ilgainiui pažeidžiamos šlapimo pūslės sienelės ir gali prireikti daug sudėtingesnio gydymo. Be to, cistitas gali komplikuotis sunkesne liga – inkstų geldelių ir audinio uždegimu – pielonefritu.

Todėl nedera pasikliauti savo žiniomis apie ligą arba vadovautis cistitu persirgusių pažįstamų patirtimi. Tik specialistas skirs efektyvų kiekvienai moteriai individualiai pritaikytą gydymą.

Cistitui gydyti skiriami vaistai, slopinantys ligą sukėlusias bakterijas. Ūminis cistitas gydomas 5-7 dienas. Gydytojas gali patarti gerti vaistus nuo skausmo ir spazmų. Reikia daug gerti skysčių, nes su jais pašalinamos bakterijos ir dėl uždegimo susidarančios medžiagos. Privalu laikytis dietos: nevalgyti aštraus, sūraus ir riebaus maisto, kuris dirgina šlapimo pūslės gleivinę ir skausmas dar labiau sustiprėja.

Padeda, pavyzdžiui, meškauogių lapų, petražolių ir kitų šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei uždegimą mažinančių savybių turinčių vaistažolių užpilai, svarainių gėrimai, spanguolių sultys. Vaistinėse galite nusipirkti specialių vaistažolių mišinių, padedančių nuslopinti skausmingus pojūčius šlapinantis. Šlapimo pūslės skausmui mažinti daromos šiltos sėdimosios vonios.

Prisiminkite, kad ir vos spėjus išnykti nemaloniems požymiams, ligos sukėlėjai išlieka aktyvūs ir per anksti nutraukus gydymą cistitas gali vėl paūmėti.

Kaip apsisaugoti nuo cistito?

Kad liga užkluptų kuo rečiau arba niekada nepatirtume jos sukeliamo diskomforto, reikia laikytis keleto nesudėtingų taisyklių.

• Nepamirškite kasdienės higienos procedūrų, kasdien keiskite apatinius, miegokite švarioje lovoje ir vilkėkite idealiai švarius drabužius.
• Dėvėkite medvilnines kelnaites ir rinkitės orui laidžius natūralių medžiagų įklotus. Vilkint sintetinius, prakaito nesugeriančius drabužius, susidaro tinkamos sąlygos bakterijoms
• Mėnesinių dienomis laikykitės ypatingos higienos. Dažnai keiskite higieninius įklotus ir tamponus.
• Nesimaudykite abejotinos švaros vandens telkiniuose.
• Stenkitės neperšalti, stiprinkite imunitetą ir kiek įmanoma greičiau susidorokite su stresu.
• Atsisakykite sveikatą silpninančių žalingų įpročių.
• Laiku gydykite bet kurias infekcijas, nes net išplitęs dantų ėduonis tam tikromis sąlygomis gali paskatinti cistitą. Persirgus virusine ar kita infekcija, mikroorganizmai tampa aktyvesni, ypač jei liga nebuvo visiškai išgydyta ir vėl pasikartoja.
• Ligos išvengti padeda ir lytinio gyvenimo higiena.
• Niekada nedelskite šlapintis. Svarbu nuolat ištuštinti šlapimo pūslę, nes joje likusiame šlapime gali daugintis bakterijos. Šlapinkitės visada prieš lytinį aktą ir po jo – tuomet iš šlaplės išsiplauna bakterijos.
• Nenaudokite vaginalinių dezodorantų, neplaukite makšties vandens čiurkšle.
• Nepamirškite, kad organizmo atsparumą ligoms, taip pat ir cistitui, silpnina pervargimas ir peršalimas.

Šios pagrindinės taisyklės paprastos, bet galbūt padės jums, kad niekada netektų sukti galvos, ką daryti dėl užpuolusio cistito.

Parengė Dalia Petrutytė

Kada reikia kreiptis į nefrologą? Ką turėtume žinoti apie šlapimo organų ligas? Paaiškins Medicinos diagnostikos ir gydymo centro inkstų ligų gydytoja med. dr. nefrologė Aurelija Zamauskaitė.

– Kodėl šlapimo pūslės uždegimas dažniau kamuoja moteris?

– Lemia anatominės ir fiziologinės organizmo ypatybės. Vyrų šlapimo pūslę nuo infekcijų saugo prostata, todėl šlapimo pūslės uždegimas juos kamuoja 5 – 10 kartų rečiau nei moteris. Infekcijos iš šlaplės neįsileidžia priešinė liauka, todėl infekcija nepatenka į šlapimo pūslę ir viršutinius šlapimo takus. Be to, prostatos sekrete yra nuo infekcijų saugančių antimikrobinių medžiagų.

Moters šlaplės anga, makštis ir išangė šalia viena kitos, taigi infekcija gali greičiau patekti į šlapimo pūslę. Palanki infekcijai makšties ir išangės aplinka . Nesilaikant tinkamos išangės higienos, išmatose esančios bakterijos lengvai patenka į šlapimo kanalą. Be to, į šlapimtakius ir šlapimo pūslę neretai pereina lytinių organų uždegimai.

– Ar moteris gali išvengti šlapimo organų ligų?

– Maždaug 20–40 proc. moterų bent kartą gyvenime sirgo šlapimo pūslės uždegimu (cistitu). Užklupus ligai į šlapimo takų gleivinę patekusios bakterijos joje prisitvirtina ir dauginasi. Taigi sukelia uždegimą, kuris gali pasiekti ir inkstus. Bakterijų į šlapimo sistemą gali patekti ir lytinių santykių metu. Taigi šlapimo organų infekcijomis dažniau serga lytiškai aktyvios moterys. Jeigu šlapimo pūslės uždegimas ar kita liga kartojasi dažnai, derėtų ištirti ir gydyti abu partnerius.

Negydomos, netinkamai gydytos šlapimo takų infekcinės ligos gali sukelti didesnių problemų.

Dažniau šiomis ligomis serga kontraceptines priemones naudojančios moterys, taip pat –nėščiosios (dėl hormoninė pusiausvyros pokyčių). Šlapimo organų infekciją gali paskatinti peršalimas, antibiotikai ar naujas sekso partneris.

Moteris turėtų rengtis šiltesnius apatinius, atsisakyti aptemptų sintetinių drabužių, nevaikščioti nuogu pilvu, nesušalti kojų.

Šlapimo takų infekcijos profilaktikai svarbi tinkama asmeninė higiena. Po intymių santykių patariama nusišlapinti ir apsiprausti.

– Kodėl įtarus šlapimo organų uždegimą moteris turi kreiptis į nefrologą, o ne į urologą? Kada prireikia urologo konsultacijos?

– Dėl inkstų ar šlapimo takų ligos gali tekti kreiptis į dviejų sričių specialistus – nefrologą ir urologą. Nefrologai gydo inkstų, šlapimo takų ligas ir jų komplikacijas vaistais bei fizioterapijos procedūromis. Ši specialybė atsirado maždaug prieš 45 m. Tobulėjant diagnostikai ir gydymui, ji atsiskyrė nuo vidaus ligų gydytojo specialybės.

Urologija gyvuoja daug seniau. Tai chirurginė specialybė – urologai gydo šlapimo takų, inkstų (akmenligę, kt.) ligas, vyrų reprodukcinės sistemos ligas, dažniau chirurginiu būdu. Urologai atlieka įvairias intervencines diagnostikos procedūras (pvz., cistoskopiją, į šlaplę įkišus specialų apžiūros prietaisą, kt.).

– Ar šlapimo organų ligos dažnesnės tikru sezonu?

– Peršalimo ligos, kurios gali sukelti ir šlapimo organų infekcijas, dažnesnės žiemą. Bet peršalti galima ir vasarą, besimaudant šaltame upių, ežerų, jūros vandenyje. Dažnai po maudynių moteris nepersirengia maudymosi kostiumėlio, sėdi ant šaltų akmenų ir t. t. Atostogaujame ir žiemą, taigi šių išvykų metu galime peršalti ir susirgti. Be to, organizmo imunitetą gali susilpninti staigūs oro temperatūros ar klimato pokyčiai. Taigi šlapimo pūslės uždegimas gali užklupti bet kuriuo sezonu.

– Dažnai lankotės tarptautiniuose renginiuose, konferencijose. Kokių inkstų ir šlapimo organų ligų gydymo naujienų galima tikėtis?

– Medicinos mokslas sparčiai vystosi, todėl inkstų ir šlapimo organų ligų diagnozavimo ir gydymo naujovių atsiranda nuolat.

Netrukus pasirodys naujos kartos vaistas, kuris padės gydyti lėtinio inkstų nepakankamumo sukeltą anemiją. Šią anemiją sunku įveikti, nes jai gydyti reikia medžiagų, kurias sergančiojo lėtiniu inkstų nepakankamumu organizmas nebegamina. Naujos kartos vaistas padės tokiems ligoniams. Šie vaistai tiriami tarptautiniais moksliniais klinikiniais tyrimais.

Arterinė hipertenzija didina inkstų ligų riziką, o dėl inkstų hipertenzijos galima susirgti širdies ligomis. Todėl kuriami ir praktikoje taikomi naujo poveikio vaistai hipertenzijai gydyti, kurie apsaugo inkstus.

Sergančiojo organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, kuriuos apibūdina įvairūs biožymenys. Biožymuo – tai biologinis organizmo atsakas į tam tikras kenksmingas medžiagas, rodantis, kiek nukrypstama nuo normalios būklės. Biožymenys daugiausia naudojami tyrimams mokslo centruose, o kasdienėje praktikoje taikomi mažai. Tikiu, kad ateityje įvairūs biožymenys bus pasitelkiami dažniau: tai padėtų dar veiksmingiau diagnozuoti ir gydyti ligas.

„Šlapimo pūslės uždegimu, arba dar kitaip – cistitu, dažniau serga nėščiosios, moterys, kurias kankina vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Dėl hormoninių pokyčių šis negalavimas užklumpa menopauzės periodu, – sako gydytoja urologė doc. Aušra Černiauskienė. – Be to, dažniau šia liga suserga mažiau skysčių vartojančios arba cukriniu diabetu sergančios moterys. Rečiau šlapinantis ir dėl padidėjusio cukraus kiekio bakterijos turi geras sąlygas daugintis”.

Dažnai šlapimo pūslės uždegimu serga moterys, dėvinčios sintetinius apatinius drabužius, taip pat ir aptemptas kelnes ar džinsus. Net higieniniai tamponai ar įklotai, naudojami per ilgai ar nesilaikant higienos, gali išprovokuoti susirgimą. Šis uždegimas ypač vargina žiemą, kai, nusilpus imunitetui, ima daugintis infekciją sukeliančios bakterijos: jos patenka į šlapimo takų gleivinę, ten prisitvirtina, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Negydoma liga gali tapti lėtine, todėl ypač svarbu laiku pastebėti pirmuosius nemalonius šlapimo pūslės uždegimo simptomus ir gydyti ligą iš pat pradžių.

Cistitas yra laikomas infekciniu susirgimu, kurį dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės – E.coli (apie 75-90 proc. visų cistitų), kiek rečiau – kitos bakterijos: stafilokokai, enterokokai, klebsielos, proteus, tačiau pasitaiko ir toksinis (sukeltas cheminių medžiagų, pavyzdžiui, ciklofosfamido) ar radiacinis (po spindulinio gydymo) cistitas.

Kaip rašo „Karjera ir sveikata“ infekcijos simptomai gali būti įvairūs: dažnas noras šlapintis net esant tuščiai šlapimo pūslei, perštėjimas, deginimas šlapinimosi metu, tamsus, drumstas, nemalonaus kvapo šlapimas, šlapinimasis po truputį, kraujas šlapime, karščiavimas, skausmai juosmens srityje ar pilvo apačioje. Pasak doc. A. Černiauskienės, panašūs ir lytiniu keliu plintančių infekcijų simptomai, taip pat – inkstų ir šlapimo takų navikų ar tuberkuliozės, pilvo organų ligų bei ginekologinių uždegimų. Todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie nustatys negalavimo priežastį.

Gydytoja urologė primena, jog gydant šlapimo pūslės uždegimą, didelės įtakos turi ir paciento mityba: „Sergant cistitu, iš raciono reikia išbraukti aštrų maistą (pipirus, krienus, garstyčias), taip pat ir marinatus, sūrius patiekalus bei alkoholinius gėrimus (įskaitant ir alų). Minėtuose produktuose yra komponentų, kurie, patekę į šlapimą, gali dirginti šlaplę ir sustiprinti šlapimo pūslės uždegimą. Taigi, bus neįmanoma gydyti ligos. Taip pat nereikėtų žavėtis prietarais, kad pagysite pasėdėję ant puodo su garuojančiomis bulvėmis.”

Pasak specialistės, gydant šlapimo pūslės uždegimą, visada pagelbės Lietuvos laukų ir miškų uogos ir vaistažolės. „Pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių: jis pašalins iš organizmo uždegimą sukėlusias bakterijas. Geriausia tinka bruknių arba meškauogių arbatos, spanguolių sultys. Uždegimą slopina ir medetkos, šalavijas, jonažolė, miškinės sidabražolės šaknys, rozmarino lapai, kadagių vaisiai. Esant šlapimo takų infekcijoms, svarbios vaistažolės, kurios skatina šlapinimąsi (beržo lapai, rykštenių žolė, petražolės, asiūklis, dilgėlių lapai)”. Rytų medicina teigia, jog gerti arbatas, skirtas šlapimo takų infekcijų profilaktikai ar joms gydyti, geriausia 5-7 val. ryte arba 17-19 val. vakare. Šiuo paros metu geriausiai veikia inkstai ir šlapimo pūslė.

Šlapimo takų infekcija – dažnas sveikatos sutrikimas, kurį moterys patiria kone tris kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia ne tik noras visais metų laikais atrodyti patraukliai, bet ir anatominės moterų organizmo savybės. Moterų šlaplė trumpesnė, arčiau išangės, todėl įvairioms bakterijoms lengviau patekti į šlapimo takus bei kilti į viršų, t.y. inkstų link. Negydomos šlapimo takų infekcijos gali sukelti akmenligę, inkstų uždegimą, pūlinius ar net inkstų nepakankamumą.