Jeigu vaikas peršalo

Peršalus pradeda perštėti gerklę, apninka kosulys, pakyla temperatūra. Pirmosiomis dienomis iš nosies teka vandeningas sekretas, pamažu išskyros tirštėja. Liga trunka maždaug savaitę, o sergantis žmogus gali perduoti virusą aplinkiniams. Todėl bet kuriuo atveju geriausia gydytis namuose. Jeigu peršalimo negalavimai tęsiasi ilgiau negu savaitę, gali būti, kad prisijungė dar ir bakterinė infekcija, kuriai gydyti gali prireikti ir antibiotikų, o juos, žinoma, paskirs gydytojas.

Kartais peršalimą galima supainioti su alergine sloga (rinitu) arba sinusitu. Taigi, jeigu visi negalavimai greitai praeina ir jau po savaitės jums ar vaikui žymiai pagerėja, vadinasi, tai įprastinis peršalimas.

Gripas

Gripo negalavimai daug sunkesni ir stiprėja greičiau. Susirgusį vaiką ar suaugusįjį krečia šaltis, skauda gerklę ir galvą, maudžia sąnarius, užgula nosį ir atsiranda kosulys. Dauguma negalavimų susilpnėja per 3-5 dienas. Pagrindinės gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, kuriam labai imlūs vaikai, taip pat – sinusitas, vidurinės ausies uždegimas. Ypatingai sunerimti derėtų, jeigu vaiką ėmė kamuoti dusulys arba, nukritus temperatūrai, kitą dieną vėl prasideda stiprus karščiavimas.

Gripo virusai, kaip ir sukeliantys peršalimo ligas, į organizmą patenka per nosies, burnos ir akių gleivines. Kaskart prieš liesdami šias vietas, būtinai nusiplaukite rankas, antraip jose pasėsite infekciją.

Pagrindiniai gripo ir peršalimo požymių skirtumai

Kaip atpažinti, kuria liga susirgote? Išgirsite patarimą pasimatuoti temperatūrą. Gripo ir peršalimo požymiai panašūs, bet peršalus temperatūra retai kada pakyla daugiau kaip iki 38,5 laipsnių. Gripui būdinga daug aukštesnė temperatūra, kuri labai susilpnina ligonį. Be to, susirgus gripu, laužo kaulus ir maudžia raumenis. Lentelė padės atpažinti šių ligų požymius.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jeigu Jūs ar vaikas susirgote gripu ar peršalimo liga, dėl tikslios diagnozės visada geriausia kreiptis į gydytoją. Būtinai kvieskite gydytoją dar sykį, jeigu sustiprėjo šie negalavimai arba atsirado naujų.

Nuolatinis karščiavimas, nes gali būti prisidėjusi bakterinė infekcija, kurią būtina gydyti.

Skausmas ryjant. Tai gali būti dar ir angina, nes ja sergant ryklės skausmas labai sustiprėja.

Užsitęsęs kosulys. Jeigu kosulys nesiliauja per 2-3 savaites, verta pasitikrinti, ar neprikibo dar ir bronchitas, kurį vargu ar išsigydysite be specialisto pagalbos. Taip pat tai gali būti ir sinusito arba astmos požymis, o šioms ligoms irgi reikia specifinio gydymo.

Ilgai užgulta nosis ir nuolatinis galvos skausmas. Mažo vaiko sinuso angos, atsiveriančios į nosies ertmę, siauros, todėl greitai užanka ir gleivės nebegali nutekėti iš sinusų. Tada atsiranda skausmas veido srityje, aplink akis, prasideda stiprūs galvos skausmai. Tai yra prienosinių ančių – sinusų – uždegimas.

Kada vaikui reikia skubios pagalbos?

Nuo sunkios formos gripo vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, gali net mirti. Kritinės būklės, kai delsti nevalia.

• Vaikas sunkiai arba labai dažnai kvėpuoja, jam sunku įkvėpti arba iškvėpti.
• Prasideda traukuliai.
• Trečią ligos dieną nekrenta labai aukšta temperatūra.
• Pamėlo veidas.
• Karščiuojantis vaikas išbertas.
• Vaikas neįprastai mieguistas ir visiškai neaktyvus arba dirglus.
• Sergantis vaikas gausiai vemia arba viduriuoja, nieko negeria.
• Negalavimai susilpnėjo, o po to staiga vėl sustiprėjo.

Gripo profilaktika

Svarbiausia profilaktikos priemonė paprasta – dažnai plauti rankas, nes gripo virusas plinta ne tik per orą, jį galite pasiimti nuo durų rankenos ar paspaudę sergančiam žmogui ranką. Per gripo epidemiją nevedžiokite vaikų į prekybos centrus ir kitas vietas, kuriose lankosi daug žmonių.

Veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė – skiepai. Nuo sezoninio gripo gydytojai pataria skiepyti vaikus nuo 6 mėnesių, ypač – sergančius lėtinėmis ligomis arba tuos, kurių imunitetas nusilpęs.

Parengė Dalia Petrutytė

Vaistininkų teigimu, šaltuoju metu vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais. „Rudenį pacientų skaičius padidėja bent trigubai. Paprastai skundžiamasi gerklės skausmu, sloga, silpnumu, dažnas žmogus ateina jau kosintis ar karščiuojantis. Šie simptomai būdingi ir ūminėms kvėpavimo takų ligoms, ir gripui, todėl dauguma žmonių nežino, kokia liga iš tikrųjų susirgo“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Artūros Butkuvienės, daugiau nei pusė gyventojų neskiria paprasto peršalimo (ŪVKTI) nuo gripo. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog paprastam peršalimui ir gripui būdingi panašūs simptomai, o ligų kilmė – virusinė. Tačiau tai yra skirtingos ligos. Jei žmonės nežino ligos kilmės ir renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, dažniausiai po keleto dienų liga dar labiau įsismarkauja. Būtina prisiminti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu iš karto pradėti tinkamą gydymą“, – pastebėjo medikė.

Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. „Gripo simptomai pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla temperatūra (aukštesnė nei 38ºC), atsiranda šaltkrėtis, sąnarių-raumenų, akių obuolių ir galvos skausmai, vargina viso kūno silpnumas. Sergant gripu labai retai atsiranda sloga, čiaudulys bei kosulys. Pirmąsias tris ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, vėliau ji nukrenta iki 37,5ºC ir greitai praeina simptomai. Jeigu neprisideda komplikacijos, liga baigiasi septintą dieną“, – aiškino A. Butkuvienė.

Peršalimo simptomai, pasak šeimos gydytojos, atsiranda palaipsniui. „Pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys, bendras silpnumas. Gali pakilti temperatūra, tačiau ji nesiekia daugiau nei 38ºC. Iš pradžių sloga stipri, nuolat teka vandeningas sekretas. Paprastai peršalimas – nėra sunki liga: praeina per keletą dienų ir nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Butkuvienė.

Anot gydytojos, tiek sergant gripu, tiek peršalus privalomas lovos režimas, taip pat – gausus skysčių vartojimas. Ypač tinka įvairios arbatos (aviečių, čiobrelių ir pan.), tik reikėtų jas gerti ne karštas, o šiltas.

„Peršalimo atveju specifinio antivirusinio gydymo nereikia, o sergant gripu jis – būtinas. Tokios gripo komplikacijos kaip virusinis plaučių uždegimas, otitai, širdies raumens uždegimas, encefalitas gali baigtis mirtimi, tad antivirusinį gydymą reikia pradėti nedelsiant, vos tik atsirado simptomai“, – teigė A. Butkuvienė.

Jai antrino ir „Camelia“ vaistininkė G. Krikščiūnienė. „Daugelis namuose naudojamų gydymo priemonių abiem atvejais tokios pačios, tačiau medikamentinis šių ligų gydymas iš esmės skiriasi: peršalus skiriami priešuždegiminiai vaistai, o susirgus gripu – priešvirusiniai ir analgetikai“, − sakė vaistininkė.

Kartu G. Krikščiūnienė pasidžiaugė, jog žmonės prevencinėmis priemonėmis rūpinasi dar neprasidėjus šių ligų sezonui. „Dažnai užsuka pas mus ir būdami sveiki, tiesiog susirūpinę savo ir artimųjų imunitetu. Daugelį domina peršalimo ligų ir gripo profilaktikos priemonės: erškėtuogių vitaminas C ar ežiuolės ekstraktas, arbatžolių mišiniai, augaliniai sirupai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.

Specialistai pataria, kad apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo padeda elementarūs dalykai: tereikia dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint veidą prisidengti nosine, o jei jos nėra – delnu.

Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės. 2013-2014 m. gripo sezonas prasideda 2013 m. rugsėjo 30 d., o baigiasi 2014 m. gegužės 18 d. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo apie 400 tūkst. gyventojų, gripu – 100 tūkst. žmonių.