Telšiuose gyvenanti Greta Drąsutavičiūtė sako, kad didžiausia jos motyvacija yra trejų sūnelis Arijus. Jis skatina domėtis įvairiomis gyvenimo sritimis, mokytis, keliauti. Gimus sūneliui Greta atrado kosmetologiją, ėmėsi suknelių nuomos verslo, įstojo studijuoti dietetiką.

Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado kosmetologija, kuri dabar yra ir darbo sritis?

Gimus vaikui pajutau pilnatvės jausmą, labai daug atradau, labiau pažinau save. Sakyčiau, mano požiūris itin prasiplėtė.

Arijus gimė birželio mėnesį ir norėjau kuo daugiau būti su juo gryname ore. Pietų miegelio važiuodavome prie ežero, kur įrengti pasivaikščiojimo takeliai, suoliukai, ramina paukščiukų čiulbesys. Tai buvo nuostabus laikas ir galėjau daug ką apmąstyti: apie džiaugsmą man teikiančią veiklą, ką norėčiau gyvenime daryti. Nuo pat paauglystės domino sveika gyvensena, sportas, buvau įgijusi masažuotojos specialybę. Žavėjo bendravimas su žmonėmis, geros emocijos.

Arijus gimė turėdamas atopinį dermatitą ir tai mane taip įtraukė į kosmetologiją, kad iškart įstojau studijuoti. Dabar, dirbdama kosmetologe, jaučiu didžiulę šios profesijos prasmę ir aistrą šiai veiklai. Vėliau dar pradėjau nuomoti sukneles – kiek džiaugsmo suteikia spindinčios klienčių akys! Užburia nuostabi šventė, kai fotosesijos metu mamytė ir dukrytė atrodo kaip princesės ir tos emocijos išlieka ilgam.

Anksčiau dirbau padavėja restorane. Šį darbą labai mėgau: man patinka bendrauti ir apskritai myliu žmones. Dirbdama ten turėjau aiškų tikslą ir didžiulį norą daryti tai, ką dabar. Kaupiau finansus mokslams, seminarams, įrangai ir pan. Ir svajonė išsipildė!

Nesenai kartu su kosmetologėm iš visos Lietuvos vykau pasitobulinti į Italiją, kuri mane be galo sužavėjo. Ši kelionė buvo mano kita išsipildžiusi svajonė ir dabar svajoju dar kartą ten grįžti. Kelionėje sutikau saviugdos trenerę Gintarę Davainienę, su kuria daug kalbėjom apie savivertę, apie meilę sau, kad savivertė formuojasi iki 4 metų.

Apie vaiko savivertės formavimąsi įdomu bus ir kitoms mamoms. Kaip savo vaikelio savivertę stengiatės ugdyti?

Didžiausias mano prioritetas yra ryšys su vaiku. Būti mama man gražiausia, tyriausia gyvenimo dovana, kurią vertinu ir labai branginu. Aš augu kartu su vaiku. Jis yra lygus su manim ir niekada nesijaučiu aukščiau jo. Gerbiu jį taip pat, kaip ir suaugusį žmogų. Leidžiu jam bandyti – būdama šalia ir nekritikuodama. Domiuosi vaiko savivertės ir pasitikėjimo savimi temomis ir pati save treniruoju palaikančiais žodžiais. Jei vaikas, pavyzdžiui, sudaužo puodelį, nekeliu balso dėl to, nes ryšys su vaiku man svarbesnis nei puodelis. Žodžiai turi didžiulę galią, tad tegul jie būna palaikantys, padrąsinantys, užjaučiantys. Norėdami užauginti laimingus, savimi pasitikinčius, aukštą savivertę turinčius vaikus, turime patys tokie būti.

Papasakokite, kaip tvarkotės su sūnaus atopiniu dermatitu, kaip padėjo dietetikos mokslai?

Mane nuolat žavėjo sveika gyvensena. Jau paauglystėje domėjausi, kokią naudą turi mano valgomas maistas, o jeigu nenaudingas, kam tokį rinktis? Noras gilintis į mitybą atvedė į Klaipėdos kolegiją, kurioje dabar 2 kurse studijuoju dietetiką. Mityba turi didžiulę įtaką mūsų savijautai ir odos būklei. Kai paaugliai ateina veido procedūroms, visų pirma paklausiu, ką jie valgo. Viskas prasideda nuo subalansuotos mitybos ir, žinoma, vandens. Su sūnaus atopiniu dermatitu tvarkausi puikiai: svarbu odą drėkinti emolientais po kiekvieno prausimosi. Maistas turi būti įvairus, reikia daug skaidulų, svarbi žarnyno mikrobiota. 

Sakėte, kad sportuojate, tad galbūt esate sveikos gyvensenos šalininkė?

Sportuoju, sveikai maitinuosi, tačiau nesu linkusi į kraštutinumus – svarbiausia yra saikas. Man tai gyvenimo būdas. Rytais atlieku mankštą, nes tai jau yra įprotis ir tiesiog norisi, valgau visagrūdes košes. Subalansuota mityba ir sportas turi didžiulę naudą ir psichologinei būklei. Arijus taip pat valgo subalansuotą maistą. Dažnai ieškau receptų – palankių vaiko sveikatai. Arijus, matydamas mane sportuojančią, atkartoja mano judesius ir sportuoja kartu. 

Gal turite kokius nors kasdienius ritualus ar tradicijas? Kokias veiklas jūsų šeima mėgsta?

Noriu būti pavyzdys vaikui. Gyvenu širdimi – taip, kaip jaučiuosi geriausiai, darau tai, kas man patinka ir teikia džiaugsmą. Tą noriu įskiepyti ir savo vaikui, kad klausytų savo širdies balso. Arijus auga labai draugiškas, apsuptas begalinės mamos meilės. Esu labai užsiėmusi, todėl, kai esam su vaiku, tai yra tik mūsų laikas, be jokio telefono. Važiuojame pasivaikščioti į mišką, pasiklausyti paukščiukų čiulbėjimo, žaidžiam su kamuoliu, kartu gaminame maistą, konstruojame Lego ir mėgaujamės gyvenimu. Žiemą smagu abiem įkristi į pusnį ir lipdyti sniego angelus, o vasarą abu šokinėjame po balas.

Su sūnum keliaujame po Lietuvą – kiek yra gražių vietų! Lankomės įvairiuose parkuose, vaikštinėjome Vilniuje, prie Gedimino pilies, Bernardinų sode, grožėjomės žydinčiomis sakuromis. Lankomės įvairiuose spektakliuose. Smagi pramoga Arijui buvo važiavimas traukiniu.

Mūsų ryšys yra brangiausia dovana – sūnelio auginimas teikia didžiulę laimę. Augu kartu su vaiku kaip asmenybė ir mane tas labai veža. Gyvenimas mums duotas, kad juo mėgautumės – mes tą ir darome. Mėgaujamės kiekviena diena: einam pasivaikščioti, žaidžiame, kartu dainuojame, šokame, einame į muzikos pamokėles, į baseiną. Sėdame į mašiną ir važiuojame prie jūros pasigrožėti vaizdu. Žaidžiame gaudynių, juokiamės ir džiaugiamės tarp pirštų byrančiu smėliu. Toks mūsų tas nuostabus gyvenimas.

Arijui netrukus bus ketveri ir jis labai laukia savo gimtadienio, o aš galvoju, kaip greit lekia laikas, tačiau mes jo sustabdyti juk negalime, galime tik vertinti, branginti ir džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.

Kaip organizuojate savo dieną, kad užtektų laiko tiek sūneliui, tiek sau? Kas padeda prižiūrėti vaikelį?

Dažnai sulaukiu klausimo, kaip aš viską spėju. Padeda puiki savijauta, sportas ir laiko planavimas. Man patinka būti užsiėmusiai ir visada stengiuosi kokybiškai praleisti laiką su vaiku. Jei esu su sūneliu, tai šimtu procentu su juo. Svarbu ne tik tai, kiek skiri valandų buvimui su vaiku, taip pat, kaip leidi laiką kartu. Kai prasideda atsiskaitymų metas ir reikia studijoms atlikti užduotis, keliuosi 5 valandą ryte ir, kol vaikas dar miega, aš mokausi. Prižiūrėti Arijų padeda mano mamytė. Ji pati nuostabiausia močiutė, kokia tik gali būti.

Nuo vienerių metų ir 6 mėnesių Arijus pradėjo lankyti darželį ir prie jo vaikas neįtikėtinai lengvai priprato. Tuo metu dar jį maitinau krūtimi – iki pat 2 metų ir 1 mėn. Buvau nusprendusi pabandyti, bet jei vaikui bus didžiulis stresas, maniau, dar palauksiu. Jis visada būdavo man ant rankų, nes norėjau nešioti Arijų tol, kol jam to reikės. Taip vaikas jaučia saugumą, o ir ryšys mezgasi labai stiprus.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Rudenį, kai Laurynui suėjo dveji, išleidau jį į lopšelį. Stresas, nauja aplinka, žmonės, naujos taisyklės, – nieko keisto, kad prasidėjo ir ligelės. Niekada nesirgęs vaikas pradėjo galynėtis su nesibaigiančiom slogom. Aš pati, neseniai baigusi žindyti sūnelį, buvau kiek nusilpusi, tad netrukus ir mane ,,pakibino” rudeniniai virusai, tad ėmiausi ieškoti stebuklingų augalinių preparatų, kurie tiktų visai šeimai. Vaistinėje akys užkliuvo už akcine kaina pažymėto preparato IMUNOMOSS, kurį ir nusipirkau pabandyti. Pamaniau, kad jei ir nepadės, tai neturėtų ir pakenkti, o jo sudėtis mane tiesiog sužavėjo, nes analogiško kito tokia kaina nebuvau mačiusi. Sūnui nelabai patiko skonis, bet mes sugalvojom įdomų žaidimą – kai tik išgerdavom to preparato, vaizduodavom kokie sveiki ir stiprūs pasidarom, šokinėdavom ir sušaukdavom savo sugalvotą šūkį. Dar geriau – buvau rami, kad vaikas pasičiupęs jo neišgers kaip saldaus sirupėlio. Galų gale, skonį sušvelninti galima ir praskiedus vandeniu.

Taigi, išgėrėm su vaiku tą buteliuką ir man pasirodė, kad jis iš karto padėjo. Laurynas visą žiemą nesirgo, tik buvo pasigavęs slogą. Buvo neįtikėtina, bet tiesa, džiaugiausi, kad atradau tokį preparatą! Nusiunčiau vyrą į vaistinę – pavyko vėl akcine kaina jo gauti, po to – trečią kartą. Tada nusprendžiau, kad reikės pavartoti visą žiemą, juk jis dar ir stiprina imunitetą. Todėl užsisakiau visą dėžutę, – kad nereikėtų nuolat važinėti į vaistines ir stovėti eilėse.

Atradimas pasiteisino! Tik pajutus, kad liga jau ima kibti, traukdavau iš savo dėžutės butelaitį šio stebuklingo preparato. Kuo anksčiau išgersi, tuo greičiau pasveiksi arba net nesusirgsi. Pati nebijojau ir daugiau jo išgerti, kartais ir 40 ml smūginę dozę pasirinkdavau. Laurynui, kai suėjo treji metai, vienkartinę dozę padidinau dvigubai. Tas mažas buteliukas kaipmat ištuštėdavo. Todėl džiaugiausi, kad turiu visą dėžutę.

Nebijojau šio preparato parekomenduoti savo giminaičiams ir draugams. Padovanojau jiems po butelaitį – pabandyti. Kai savo kailiu išbandai, gali drąsiai ir kitam patarti. Žinoma, stebuklų nėra, – jei tik organizmas ne visiškai nualintas, jei sveikai maitinotės ir gyvenote, o tik šiek tiek nusilpote ir dėl to ėmė kibti virusai, neabejoju, kad preparatas padės. Kaip medikė, suprantu, kad yra daugybė ligų ir daug tos pačios ligos gydymo būdų. Aš visuomet už natūralumą, už gamtos dovanas ir už tai, kad organizmas pats gydytųsi savo ligas, o ne stiprūs cheminiai preparatai slopintų simptomus. Savo pacientams sakau, kad gera kovos pradžia – tai gera ginkluotės parengtis. Ir nebūtina į žvirblį šauti iš patrankos, nes ji ne tik užmuš žvirblį, bet pridarys daug žalos aplinkui, todėl reikės milžiniškų jėgų ir energijos viską atstatyti. Tad geriau pradėti statyti gynybines sienas – ir tuomet, kai dar liga neįsiveržusi į organizmą!

Dabar kiekvienais metais stengiuosi pasirūpinti, kad šis preparatas bent jau žiemą būtų mano namų vaistinėlėje – kaip skubi ir švelni gelbėjimosi priemonė. Vaikus stengiuosi grūdinti. Vyresnėlis laksto namuose basas, o gimęs viduržiemį mažylis dažnai būdavo palaikomas be drabužėlių. Abu berniukai labai mėgsta maudynes ir vonioje gali turkštis ištisą valandą visi lankom baseiną!

Linkiu visiems žmonėms būti pozityviems, aktyviai domėtis sveika gyvensena, mityba, rinktis preparatus ir maisto papildus atsakingai ir vartoti juos sąmoningai.

Apie imunitetą ir didžiausią jo priešą

Didžiausias imuniteto priešas – stresas. Jį ypač stipriai pajunta pradėjęs lankyti darželį ar mokyklą vaikas. Patekusio į kolektyvą vaiko organizmą reguliuojančios nervų ir imuninė sistemos labai apkraunamos. Nuo pirmosios priklauso socialinė – psichologinė vaiko adaptacija, nuo antrosios – atsparumas daugeliui infekcijų, su kurių sukėlėjais vaikas susiduria darželio grupėje arba mokyklos klasėje.

Imunitetas saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, neįsileidžia mikrobų ir šalina bet kokios infekcijos židinius. Būtent dėl imuniteto mes neužsikrečiame visomis infekcijomis, su kuriomis kasdien susiduriame. Bet šią apsaugą stresas susilpnina. Antra vertus, stresas sutelkia visas organizmo sistemas kovai su išorės veiksniais ir, atrodytų, veikia išvien su imunitetu. Bet stiprus arba dažnas stresas išsekina organizmo išteklius ir prasideda dekompensacijos stadija, t.y. viso organizmo veiklos nepakankamumas, dėl kurio susilpnėja ir imunitetas.

Visus organizme vykstančius procesus, taip pat ir imuninės sistemos veiklą, aktyvina hormonai. Nuolatinis stresas sukelia hormonų pokyčius (padaugėja streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio), taip pat kitų biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Nuo ilgalaikio streso nukenčia visi organai, o tai turi reikšmės imunitetui. Streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų, kurie kovoja su ligomis, veiklą. Be to, kortizolis veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą, padaugėjus šio hormono slopinamas organizmo gebėjimas priešintis uždegimams. Todėl stresą patiriantys žmonės serga dažniau ir liga sunkesnė.

Pradėjusio lankyti darželį vaiko patiriamas psichologinis stresas tiesiog proporcingas jo čia praleistam laikui. Streso hormonų gaminasi dar daugiau, jeigu jis vaikų kolektyve ypač prastai jaučiasi.