<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>tinkama mityba | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/tinkama-mityba/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:10:52 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Oct 2019 17:27:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akytės negalavimas]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[atsikišę dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[batai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[Bėrimai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[bronchitas vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[bronchito kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Crocs batai]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas traumatologas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Iššutimai]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kreivi dantys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kalba]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio oda]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio verksmas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamą gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[medicininė kaukė]]></category>
		<category><![CDATA[meningokokas B]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklingas sąkandis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontė Ada Kamblevičienė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontiniai aparatai]]></category>
		<category><![CDATA[pėda]]></category>
		<category><![CDATA[pėdos formavimuisi]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[priekiniai dantys]]></category>
		<category><![CDATA[rėksmas]]></category>
		<category><![CDATA[Rimantas Kėvalas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[sausas oras]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skalbikliai]]></category>
		<category><![CDATA[skalbimo priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepyti vaikus]]></category>
		<category><![CDATA[sudirgusi oda]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[sveiki sumuštiniai]]></category>
		<category><![CDATA[tarpai tarp dantų]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti gripu]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Vaikas verkia]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas kremas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akytės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[vakcina nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[valyti dantis]]></category>
		<category><![CDATA[verkiantis kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[visagrūdė duona]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18485</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę RUDENS LIGOS Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros? Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui BŪKIME SVEIKUČIAI 10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę? Sumuštinis – sveika ar ne? PATARIA GYDYTOJAI Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei? Ortopedo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18491" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" /><strong>MAMŲ ISTORIJOS</strong><br />
Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</p>
<p><strong>RUDENS LIGOS</strong><br />
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?<br />
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong><br />
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių<br />
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?<br />
Sumuštinis – sveika ar ne?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAI</strong><br />
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?<br />
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ</strong><br />
Pirmoji pagalba vaiko akytėms</p>
<p><strong>NĖŠTUMAS</strong><br />
Ką valgyti nėščiajai būtina?</p>
<p><strong>SVEIKI NAMAI</strong><br />
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės<br />
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><br />
Kaip padėti kūdikio odelei?<br />
Vaikas verkia &#8211; ką daryti?</p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #b81111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #084aa1;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script src="https://view.publitas.com/embed.js" type="text/javascript" data-responsive="true" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/" data-cfasync="false" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" publitas-embed=""></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>10 paprastų vaiko imunitetą stiprinančių priemonių</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/10-paprastu-vaiko-imuniteta-stiprinanciu-priemoniu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=10-paprastu-vaiko-imuniteta-stiprinanciu-priemoniu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/10-paprastu-vaiko-imuniteta-stiprinanciu-priemoniu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 06 Oct 2019 19:21:16 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[Ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetą stiprina]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[silpnina imunitetą]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18409</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mamos puikiai žino, kad tam, jog vaikas mažiau sirgtų, reikia stiprinti jo imunitetą. Deja, nėra universalios tabletės, kurią išgėrus pagerėtų organizmo apsauginės funkcijos. Kad vaiko imunitetas sustiprėtų ir organizmas galėtų pasipriešinti infekcijoms, reikia pasistengti tėveliams. Padės 10 paprastų taisyklių. Švara, bet ne sterilumas Išmokykite vaiką tinkamos higienos: nusiplauti rankas su muilu prieš valgį, verta įpratinti&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/10-paprastu-vaiko-imuniteta-stiprinanciu-priemoniu">10 paprastų vaiko imunitetą stiprinančių priemonių</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18411 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Stiprus-vaiko-imunitetas.jpg" alt="" width="840" height="482" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Stiprus-vaiko-imunitetas.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Stiprus-vaiko-imunitetas-768x441.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" /></p>
<p>Mamos puikiai žino, kad tam, jog vaikas mažiau sirgtų, reikia stiprinti jo imunitetą. Deja, nėra universalios tabletės, kurią išgėrus pagerėtų organizmo apsauginės funkcijos. Kad vaiko imunitetas sustiprėtų ir organizmas galėtų pasipriešinti infekcijoms, reikia pasistengti tėveliams. Padės 10 paprastų taisyklių.</p>
<h4><strong>Švara, bet ne sterilumas</strong></h4>
<p>Išmokykite vaiką tinkamos higienos: nusiplauti rankas su muilu prieš valgį, verta įpratinti vaiką negerti iš to paties puoduko su draugu, nevalgyti to paties sumuštinio. Bet dezinfekuoti mažylio žaislų ar virinti drabužėlių nereikia – pernelyg sterili aplinka trukdo organizmui išmokti kovoti su ligų sukėlėjais. Neverta uždrausti vaikui žaisti su gyvūnais, tačiau derėtų stebėti, kad jo rankos, paglosčius šuniuką ar katytę, nepatektų į burną, o namuose laikomi gyvūnai turėtų būti švarūs ir paskiepyti.</p>
<h4><strong>Tinkama mityba ir mažiau saldumynų</strong></h4>
<p>Vaikui reikia valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų, kruopų košių, riešutų, gerti užtektinai vandens. Būtini maisto produktai mėsa, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai. Subalansuotai maitinamas vaikas gauna užtektinai ląstelienos, todėl puikiai dirba jo žarnynas. Dėl netinkamos mitybos užkietėję viduriai neigiamai paveikia visą organizmą, ypač – vaiko imunitetą.</p>
<p>Greitųjų angliavandenių gausa sukelia daugybę problemų ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Vaikams saldumynų perteklius yra kur kas pavojingesnis – jis padidina nutukimo riziką, lemia būtinų vitaminų ir mineralų trūkumą, taip pat sutrikdo medžiagų apykaitą ir susilpnina organizmo gynybines galias. Puiki saldumynų alternatyva yra vaisiai, tiek švieži, tiek džiovinti.</p>
<p>Nesistenkite, kad vaikas valgytų daugiau nei reikia organizmui. Mokslininkai įrodė, kad jei vaikas valgo be apetito, išsiskiria per mažai skrandžio sulčių ir pasunkėja virškinimas, o tai neabejotinai neigiamai veikia imunitetą. Todėl neverskite vaiko valgyti, jei jis nėra alkanas.</p>
<h4><strong>Geras miegas ir dienos režimas</strong></h4>
<p>Vaiko sveikatai svarbus tinkamas darbo ir poilsio kaitaliojimas – reikia laiku miegoti, keltis, žaisti ar mokytis ir ilsėtis. Miegoti mažylis turi eiti 21.30 val. – geras miegas reikalingas augimui, vystymuisi ir vaiko imuniteto formavimuisi.</p>
<h4><strong>Vėsus ir drėgnas oras namuose</strong></h4>
<p>Sukurdami palankias sąlygas namuose, padedame vaikui susidoroti su iššūkiais ir nugalėti infekcijas. Kambario oras turi būti vėsus, drėgnas, su kuo mažesniu kiekiu buitinių dulkių, besikaupiančių minkštuose balduose, kilimuose, minkštuose žaisluose. Tokiame ore visų rūšių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos, grybeliai) žūsta greičiau, o jų koncentracija daug mažesnė. Vaiko kambario temperatūra turėtų būti 18–20 laipsnių, santykinė oro drėgmė – 45–60%.</p>
<h4><strong>Grynas oras</strong></h4>
<p>Grynas oras taip pat didina atsparumą ligoms. Vaikas turėtų kasdien pabūti lauke bent 2 valandas, net ir esant šaltam orui, – tereikia tinkamos aprangos. Neaprenkite lauke vaiko per šiltai, nes jis greitai suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui peršals. Netinkamos vietos, kuriose važinėja daug automobilių, dažniau nusiveskite vaiką į parką, mišką, kur oras nėra užterštas.</p>
<h4><strong>Grūdinimas</strong></h4>
<p>Vaiko imunitetą stiprina grūdinimas, o viena iš sėkmės sąlygų – nuolatinės procedūros. Pradėti grūdinti galima patį mažiausiąjį: migdykite jį lauke, leiskite pabūti namuose be drabužėlių. Vandens procedūromis grūdinkite pamažu: iš pradžių aptrinkite 35 laipsnių temperatūros vandeniu suvilgytu švelniu rankšluosčiu, kas keletą dienų mažinkite temperatūrą po vieną laipsnį iki 27.</p>
<p>Didesnius vaikus galima apipilti vėsesniu vandeniu, puiki grūdinimo procedūra – kontrastinės kojų vonelės. Bet kurio amžiaus vaiką puikiai grūdina vaikščiojimas basomis.</p>
<h4><strong>Būtinas fizinis aktyvumas</strong></h4>
<p>Aktyvūs judesiai, ypač jei vaikas kvėpuoja švariu, vėsiu oru, padidina medžiagų apykaitą ir organizmo atsparumą. Nejudrus gyvenimo būdas vaikui visiškai netinkamas. Tai lemia nutukimą, imuniteto susilpnėjimą, dažnas ligas, ir ne tik infekcines.</p>
<h4><strong>Vaistai – tik tada, kai neįmanoma apsieiti</strong></h4>
<p>Jeigu vaikas susirgo, neskubėkite pirkti vaistų savo nuožiūra, geriausia pasikonsultuokite su gydytoju, kaip ir kuo jį gydyti. Ypač svarbu neduoti vaikui antibiotikų be reikalo, nes jie labiausiai silpnina imunitetą.</p>
<h4><strong>Gera nuotaika</strong></h4>
<p>Sveikata priklauso ir nuo psichologinės būklės, o stresas yra didžiausias imuniteto priešas. Skirkite vaikui užtektinai laiko: jam būtini pasivaikščiojimai, žaidimai drauge, bendravimas su tėvais ir gera psichologinė atmosfera šeimoje. Tėvų meilė ir dėmesys neabejotinai padeda vaikams atlaikyti įvairius iššūkius.</p>
<h4><strong>Tėvams derėtų atsikratyti žalingų įpročių</strong></h4>
<p>Medikai perspėja, kad rūkančių tėvų vaikai kvėpavimo takų ligomis serga daug dažniau. Kenksmingų medžiagų į vaiko organizmą patenka ne tik jam būnant prirūkytoje patalpoje, bet ir – šalia rūkančių tėvų, nors jie tai daro ir ne namuose. Rūkančių mamų vaikai dažniau turi įvairių psichinės sveikatos problemų, blogiau valgo ir miega.</p>
<p><em>Parengė Dalia Petrutytė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/10-paprastu-vaiko-imuniteta-stiprinanciu-priemoniu">10 paprastų vaiko imunitetą stiprinančių priemonių</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/10-paprastu-vaiko-imuniteta-stiprinanciu-priemoniu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ką daryti, kad vaikas pamėgtų sveiką maistą?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-pamegtu-sveika-maista?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ka-daryti-kad-vaikas-pamegtu-sveika-maista</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-pamegtu-sveika-maista#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 18 Oct 2014 07:38:27 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12970</guid>

					<description><![CDATA[<p>Įpratinti vaiką valgyti sveiką maistą – iššūkis daugeliui tėvų. Ką daryti, jei užsispyręs vaikas tik kietai sučiaupia lūpas ir kartoja „ne“? Specialistų nuomone, posakis „lenk medį, kol jaunas“ galioja ir kalbant apie mitybą – vaikystėje suformuoti tinkami mitybos įpročiai išlieka ir suaugus. „Jeigu nuolat vaikui aiškinsime, kodėl svarbu pasirinkti tinkamą maistą, sveika ir subalansuota mityba&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-pamegtu-sveika-maista">Ką daryti, kad vaikas pamėgtų sveiką maistą?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-pamegtu-sveika-maista/sveikas-maistas-vaikui-2" rel="attachment wp-att-12972"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12972" alt="Sveikas maistas vaikui" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/10/Sveikas-maistas-vaikui-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Įpratinti vaiką valgyti sveiką maistą – iššūkis daugeliui tėvų. Ką daryti, jei užsispyręs <i>vaikas</i> tik kietai sučiaupia lūpas ir kartoja „ne“?</p>
<p>Specialistų nuomone, posakis „lenk medį, kol jaunas“ galioja ir kalbant apie <em>mitybą</em> – <i>vaikystėje</i> suformuoti tinkami <i>mitybos įpročiai</i> išlieka ir suaugus.</p>
<p>„Jeigu nuolat vaikui aiškinsime, kodėl svarbu pasirinkti tinkamą maistą, <em>sveika</em> ir subalansuota <em>mityba</em> taps vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus įpročiu“, – sakė <i>gydytoja dietologė</i> <em>Evelina Cikanavičiūtė</em>.</p>
<p>Pasak jos, didelė tėvelių klaida, kad<i> vaikai</i>, ypač jaunesni, nedalyvauja gaminant maistą. „Žinoma, <i>maisto ruošimas</i> su vaiku reikalauja daugiau laiko, be to, reikia ir kantrybės, bet <i>vaikui </i>tai labai naudinga. Jis pradeda domėtis patiekalais, produktais, receptais. Drauge gaminant ir renkantis produktus, visai <i>šeimai</i> lengviau įprasti prie sveikesnio maisto“, – sako E. Cikanavičiūtė. Beje, mokslininkai įprotį dažniau <i>valgyti</i> namuose gamintą maistą sieja su mažesniu svoriu.</p>
<p><i>Gydytojos dietologės</i> teigimu, pagrindinė taisyklė, kuria derėtų vadovautis – pasiūlyti <i>vaikams</i> kuo įvairesnio maisto. <i>Vaikas</i> gaus visų reikalingų <i>vitaminų</i>,<i> mineralų</i> ir kitų naudingų medžiagų, be to, vystysis jo skonis.</p>
<p>Ugdyti tinkamus <i>vaikų mitybos </i>įpročius siekiantiems <i>tėvams </i>padės ir kompanijos „Nestlé“ mitybos ekspertų patarimai – tai paprastos, bet efektyvios taisyklės. Daug lengviau išmokysite vaiką rinktis ne traškučius, picas, bulvytes ir saldainius, bet naudingą <em>vaikui</em> maistą.</p>
<p><strong>Pusryčiai</strong> – svarbiausias dienos <em>valgis</em>. Nebūtina nuo ankstyvo ryto plušti prie viryklės. Užteks net paprasčiausio banano ir stiklinės pieno. Tyrimai rodo, jog vaiko įprotis <i>valgyti</i> pusryčius dažniausiai neišnyksta visą gyvenimą.</p>
<p><strong>Sveikesni užkandžiai</strong>. <i>V</i><i>aikas </i>nuolat nori ką nors kramsnoti. Jei namuose padėsime indą su traškučiais ar sausainiais, jo nuolat sieks mažos rankytės. Tačiau šie <i>maisto produktai</i> turi mažai maistingųjų medžiagų ir daug kalorijų. Reikalingų maistinių medžiagų <i>vaikui</i> suteiks vaisiai, pūsti grūdai, nesūdyti riešutai.</p>
<p><strong>Daugiau vandens.</strong> Atsigerti valgio metu <i>vaikui</i> duokite vandens, o ne sulčių ar saldžių gėrimų. <i>Sultys</i> turi vertingų maisto medžiagų ir augančiam organizmui suteikia energijos, bet ištroškęs <i>vaikas</i> turėtų gerti vandenį.</p>
<p><strong>Užsiauginkite maisto produktų patys.</strong> Jei patys auginsite <i>daržoves</i> ir įvairias žoleles, <i>vaikas</i> lengvai suvoks, iš kur ir kaip atsiranda <i>maistas</i>. Be to, namuose auginamos <i>daržovės vaikams</i> skatina smalsumą jų paragauti. Tyrimai rodo, jog <i>vaikai</i> mieliau valgo morkas, brokolius ar kitas <i>daržoves</i>, jeigu matė, kaip jos auga ar net patys sodino. Jei neturite kiemo ar sodo, tiesiog ant palangės pasodinkite keletą augalų.</p>
<p><strong>Valgykite kartu su vaikais</strong><b>.</b> Po sunkios darbo dienos norisi prisikrauti lėkštę maisto ir išsitiesti priešais televizorių. Tik naudingiau sėstis prie stalo kartu su vaikais: pratinsite juos prie įprasto maisto ir reikės mažiau užkandžių, o bendravimas suteiks vertingų socialinių įgūdžių.</p>
<p><strong>Tegu virtuvėje būna smagu.</strong> <i>Vaikams</i> skanesnis maistas, prie kurio ruošos prisidėjo jie patys. Todėl leiskite vaikui virtuvėje atlikti mažas užduotis, parūpinkite prijuostę. Paūgėjusiems <i>vaikams </i>virtuvėje suteikite daugiau savarankiškumo, pavyzdžiui, leiskite kartą per savaitę gaminti vakarienę visai <i>šeimai</i>.</p>
<p><strong>Išmokykite valgyti lėtai.</strong> <i>Valgymas</i> neskubant – puikus būdas kontroliuoti svorį. Paaiškinkite <i>vaikui</i>, kad <em>sotumo jausmas</em> ateina maždaug po 20 minučių pavalgius – skatinkite jį <i>valgyti</i> lėčiau ir gerai sukramtyti maistą.</p>
<p><strong>Padės kūrybingumas.</strong> <i>Vaikas</i> pasaulį pažįsta žaisdamas. <em>Maisto ruošą</em> taip pat galima paversti žaidimu. <i>Vaikui</i> bus įdomu puošti patiekalą daržovėmis ar uogomis, pjaustyti įvairiomis formomis daržoves.</p>
<p><strong>Išmokite sustoti.</strong> <i>Vaikas</i> gimsta gebėdamas valgyti, kol pasisotina, bet tėvams dažnai sunku suprasti, kada <i>mažylis</i> jau sotus. Todėl mokykite jį klausytis savo organizmo. Padės paprasti klausimai &#8211; „ar mano pilvukas jau pilnas?“ arba „ar man nebus bloga, jei suvalgysiu daugiau sausainių?“. Tai padės išvystyti gebėjimą pajusti sotumą.</p>
<p><strong>Nepasiduokite.</strong> Kompanijos „Nestlé“ mitybos specialistų tyrimai rodo, kad daugumai vaikų naują patiekalą prireikia paragauti 7 ar net 10 kartų, kol jį pamėgsta. Tad nebijokite vaikų supažindinti su naujais skoniais, pasitelkite kantrybę. Pratindami vaiką prie įvairesnio maisto, galite griebtis gudrybių. Pavyzdžiui, pasakykite, kad naujų patiekalų ragavimas reiškia, jog <i>vaikas</i> tampa labiau suaugęs. Eikite apsipirkti kartu su vaikais, leiskite jiems išsirinkti naujų <em>sveikų produktų</em>, o namuose juos patieksite kartu su jau vaikų pamėgtais.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-pamegtu-sveika-maista">Ką daryti, kad vaikas pamėgtų sveiką maistą?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-pamegtu-sveika-maista/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Jodo deficitas pavojingas nėščiajai ir būsimam kūdikiui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/jodo-deficitas-pavojingas-nesciajai-ir-busimam-kudikiui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=jodo-deficitas-pavojingas-nesciajai-ir-busimam-kudikiui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/jodo-deficitas-pavojingas-nesciajai-ir-busimam-kudikiui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 29 Oct 2013 06:39:26 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[jodas]]></category>
		<category><![CDATA[jodo per parą]]></category>
		<category><![CDATA[jodo stygius]]></category>
		<category><![CDATA[jodo trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[jodo trūkumas nėštumo periodu]]></category>
		<category><![CDATA[jodo trūkumo sutrikimai]]></category>
		<category><![CDATA[joduota druska]]></category>
		<category><![CDATA[kad netrūktų jodo]]></category>
		<category><![CDATA[kretinizmas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosios]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo periodu]]></category>
		<category><![CDATA[struma]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<category><![CDATA[trūksta jodo]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikelio sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus smegenų vystymuisi]]></category>
		<category><![CDATA[vaisius antrajame nėštumo trimestre]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10793</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jodo trūkumas organizme sukelia daug sutrikimų. Tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, sutrikęs fizinis vystymasis, endeminis gūžys (struma). PSO duomenimis, didesnius ar mažesnius sveikatos sutrikimus patiria apie trečdalis pasaulio gyventojų, kuriems trūksta jodo. 200-400 milijonų planetos gyventojų serga struma, 20 milijonų vaikų galvos smegenų pažeidimai atsirado dėl jodo stygiaus jų motinų nėštumo periodu.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/jodo-deficitas-pavojingas-nesciajai-ir-busimam-kudikiui">Jodo deficitas pavojingas nėščiajai ir būsimam kūdikiui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Jodas-suaugusiojo-ir-vaiko-sveikatai.jpg"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10794" alt="Jodas - suaugusiojo ir vaiko sveikatai" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Jodas-suaugusiojo-ir-vaiko-sveikatai-250x211.jpg" width="250" height="211" /></a><em>Jodo trūkumas</em> organizme sukelia daug sutrikimų. Tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, sutrikęs fizinis vystymasis, endeminis gūžys (struma). PSO duomenimis, didesnius ar mažesnius sveikatos sutrikimus patiria apie trečdalis pasaulio gyventojų, kuriems <em>trūksta jodo</em>.</p>
<p>200-400 milijonų planetos gyventojų serga struma, 20 milijonų <em>vaikų</em> galvos smegenų pažeidimai atsirado dėl jodo stygiaus jų motinų <i>nėštumo periodu</i>. <i>Jodo trūkumas</i> yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse. <em>Jodo trūkumo</em> sukeltų sutrikimų pasaulyje sparčiai mažėja dėl valgomosios druskos jodavimo ir kitų prevencijos programų, bet viena šeštoji pasaulio žmonių vis dar priklauso šio sutrikimo rizikos grupei.</p>
<p>Lietuva priskiriama endeminiam jodo deficito regionui, nes gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra, trūksta jo ir augaliniame bei gyvūniniame maiste. Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais. Nuo 1995 m. iki 2007 m. Lietuvoje buvo vykdoma tarptautinė skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, programa, remiama Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF). Atliktų tyrimų duomenimis, tik 40 proc. ištirtų <em>vaikų</em> <i>jodo koncentracija</i> šlapime atitiko normą: viršijo arba buvo lygi 10 mg/dl. 46 proc. Ištirti<em> vaikai</em> turėjo mažų ir vidutinių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų.</p>
<p><i>Jodas</i> &#8211; vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien nedideliais kiekiais. Šis mikroelementas yra reikalingas normaliai <i>skydliaukės veiklai</i>: įeina į skydliaukės hormonų &#8211; tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sudėtį. Šie hormonai svarbūs medžiagų apykaitai, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi.</p>
<p>Esant nedideliam <em>jodo</em> trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja darbingumas. Įrodyta, kad net ir nedidelis <em>jodo stygius</em> sukelia žymius psichikos pokyčius. Didėjant jodo deficitui, mažėja skydliaukės hormonų sekrecija ir įsijungia kompensavimo mechanizmas: posmegeninė liauka išskiria skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, todėl didėja skydliaukės ląstelės ir jų daugėja, susiformuoja gūžys (<em>struma</em>). Labai išvešėjęs gužys gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą bei pakenkti gerklų nervams.</p>
<p>1983 m. australų mokslininkas B. S. Hetzel pasiūlė terminą „<i>jodo trūkumo sutrikimai</i>&#8221; ir įvardino šio mikroelemento trūkumo sukeltus sveikatos sutrikimus skirtingais gyvenimo laikotarpiais.</p>
<p>Pavojingiausias  <i>jodo trūkumas nėštumo periodu</i>, nes skydliaukės hormonai trijodtironinas (T3) ir ypač tiroksinas (T4) būtini <i>vaisiaus smegenų vystymuisi</i>. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai <i>vaisiaus skydliaukė</i> dar nesusiformavo ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei <i>motinos </i>organizme <i>trūksta jodo</i>, sumažėja skydliaukės hormonų, trikdančių vaisiaus neuranatominį smegenų vystymąsi. Labiausiai jautrus jodo trūkumui <i>vaisius</i> <i>antrajame nėštumo trimestre</i>.</p>
<p><i>Jodo trūkumas nėštumo periodu</i> gali lemti persileidimus, padidėjusį perinatalinį ir vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, spazminę displegiją, žvairumą, kretinizmą. <i>Kretinizmas </i>&#8211; vienas sunkiausių <i>jodo trūkumo</i> sukeltų negalavimų, kurio požymiai: sunkūs fizinio vystymosi sutrikimai, didelis protinis atsilikimas.</p>
<p>Jodas svarbus ne tik <i>nėštumo metu</i>. Jo neturi trūkti <em>vaikams</em> ir<em> paaugliams</em>, kurių smegenys ir nervų sistema toliau intensyviai vystosi. <i>Jodo trūkumas</i> suaugusiesiems, be strumos ir jos komplikacijų, gali sukelti hipotireozę, pažinimo funkcijos sutrikimus, protinius bei reprodukcinės sistemos sutrikimus.</p>
<p><i>Jodo trūkumas</i> turi įtakos ir visuomenės intelektiniams gebėjimams. Mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, rezultatai rodo, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas yra 15-20 proc. žemesnis negu vietovėse, kur jodo pakanka. Labiausiai <i>jodo trūkumas</i> veikia įvairaus amžiaus <i>vaikų</i> intelekto vystymąsi &#8211; jiems prasčiau sekasi mokytis, sukoncentruoti dėmesį.</p>
<p>Suaugusiam žmogui PSO rekomenduoja 150 ﾼg (mikrogramų) <em>jodo per parą</em>. Net 94 proc. reikiamo jodo kiekio galima gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu). Į maisto produktus <em>jodas</em> patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, nebus ir jame išaugintuose maisto produktuose. Kaip minėta, Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje išaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio negausime. Daugiausia jodo kaupiasi jūrose ir vandenynuose, todėl <em>daug jodo  </em>turi jūros žuvys, jūros gėrybės, jūros kopūstai, žuvų taukai.</p>
<p>Vienas efektyviausių būdų gauti pakankamai jodo &#8211; kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas.</p>
<p><em>Joduotą druską</em> reikia tinkamai laikyti ir vartoti:<em> jodas</em> garuoja druską laikant nesandariuose induose, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia <em>joduota druska</em> barstyti jau pagamintus arba baigiamus gaminti patiekalus. Perkant <em>joduotą druską</em> būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją (palankiausia yra 20-40 mg/kg), galiojimo datą, pakuotės sandarumą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, o druskos jau yra kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sūryje, mėsos gaminiuose ir kt.</p>
<p>Taigi, <em>kad netrūktų jodo</em>, svarbu rūpintis<em> tinkama mityba</em>. Ypatingai  pakankamu šio elemento kiekiu turėtų pasirūpinti <em>nėščiosios</em> &#8211; savo ir būsimo <em>vaikelio sveikatai</em>.</p>
<p><i>Pagal sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus informaciją</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/jodo-deficitas-pavojingas-nesciajai-ir-busimam-kudikiui">Jodo deficitas pavojingas nėščiajai ir būsimam kūdikiui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/jodo-deficitas-pavojingas-nesciajai-ir-busimam-kudikiui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
