Panevėžio visuomenės sveikatos centras šių metų birželio mėnesį užregistravo pirmuosius šias metais amebiazės ir toksokarozės atvejus. Šiomis ligomis susirgo 2 metų amžiaus Panevėžio miesto gyventojas. Viena dažniausių pirmuonių sukeliamų ligų yra amebiazė. Tai yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia pirmuonys Entamoeba histolytica. Sergant amebiaze yra pažeidžiama storojo žarnyno gleivinė. Ameboms patekus į kraujo apytakos ratą, jos gali būti nuneštos į kitus organus (kepenis, inkstus, smegenis ir kt.).
Negydant amebiazės atsiranda sunkios komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.

Žmogus amebiaze užsikrečia amebų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra fekalinis – oralinis kelias. Infekcija perduodama per užterštą amebų cistomis maistą, vandenį, rankas, namų apyvokos daiktus. Mechaniškai cistas gali pernešti įvairūs vabzdžiai (musės, tarakonai ir kt.).

Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Dirvožemyje toksokarų kiaušinėliai bręsta, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Daugeliu atvejų liga praeina be simptomų, tačiau gali pakilti temperatūra, atsirasti sausas kosulys, dusulys. Kartais vargina pilvo skausmai, ligonį gali pykinti, išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis.

2011 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 47 toksokarozės atvejai.

Siekiant išvengti užsikrėtimo pirmuonių ar parazitų sukeltų ligų, Centro specialistai rekomenduoja rūpestingai laikytis higienos. Tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko ar turėjus sąlytį su viduriuojančiais gyvūnais. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis. Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Vengti tiesioginio kontakto su gyvūnų išmatomis. Reguliariai valyti patalpas, kur vaikštinėja keturkojai. Taip pat svarbu nevesti viduriuojančių vaikų į ugdymo įstaigas.

Askaridoze serga ketvirtadalis visų planetos gyventojų

Askaridozė yra parazitinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės (Ascaris lumbricoides). Šia liga žmogus gali užsikrėsti ištisus metus, tačiau dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke.

Ligos infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis platina kiaušinėlius. Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną. Askaridžių kiaušinėliai į organizmą gali patekti per dirvožemiu suterštas rankas, valgant nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Taip pat kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai.

Dažnai askaridozė praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ir radus askaridžių kiaušinėlių arba suaugusiai kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja daug askaridžių. Lervų migracijos laikotarpiu (7–15 dienų po užsikrėtimo) jaučiamas bendras negalavimas, nedidelis karščiavimas, kosulys, bronchito požymiai, galimas plaučių uždegimas, kartais odos bėrimas, karkalai plaučiuose. Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinėlių nerandama.

Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, pykinimu, pilvo skausmu, nervingumu, greitu nuovargiu ir kt. Vaikams būdingas seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas bei skausmai. Negydomi ligoniai yra ilgalaikiai infekcijos platintojai, didinantys riziką užsikrėsti kitiems.

Siekiant išvengti parazitinių ligų, rekomenduojama kruopščiai laikytis higienos. Tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko po žemės darbų ar žaidimų smėlio dėžese.

Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo fekalijomis. Stengtis neužteršti neplautomis rankomis namų apyvokos daiktų, naikinti muses, kurios gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius ant maisto.

Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Reikia atminti, kad smėlis vaikų žaidimo dėžėse ikimokykliniėse ugdymo įstaigose turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet ir pagal epidemiologines reikmes, nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro informacija

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search vasaros mityba]

Šunų ekskrementais užterštas smėlis gali būti rimtų, pirmiausiai vaiko, sveikatos sutrikimų židinys, mat su išmatomis platinamos ir parazitinių kirmėlių lervos, kurios, per smėlį patekusios į organizmą, žaloja įvairius gyvybiškai svarbius žmogaus organus. Dažniausiai į organizmą patenka kirmėlių toksokarų kiaušinėliai, o lervos gali apsigyventi plaučiuose, kepenyse, akyse, smegenyse, širdyje ir kituose žmogaus organuose.

Pavyzdžiui, pažeidus plaučius, vaikas kosėja, dūsta, smegenų pažeidimas gali sukelti epilepsiją, galvos skausmus, lervai apsigyvenus akyje pablogėja regėjimas.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras perspėja, jog šiltuoju metų laiku padaugėja susirgimų toksokaroze. Tai patvirtina ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti užsikrėtusių toksikoroze skaičiai 2012 metais: sausio mėnesį minėta liga Lietuvoje užsikrėtė 1 žmogus, vasarį – 7, o kovą – jau 13 žmonių. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateikta informacija, toksokarozė paplitusi visame pasaulyje, visuose žemynuose. Kasmet Lietuvoje registruojama apie 100 žmonių, sergančių toksokaroze.

Visuomenės specialistai teigia, kad toksokaroze galima užsikrėsti ne tik paplūdimyje. Ši liga taip pat plinta kontaktuojant su gyvūnais, kurie yra užsikrėtę ir ant veido ar kailio turi ligos sukėlėjo kiaušinėlių.

Taip pat galima užsikrėsti valgant neplautus vaisius, uogas arba daržoves, kurios yra užkrėstos apvaliųjų kirmėlių kiaušinėliais.

Reikėtų žinoti, jog liga neplinta nuo žmogaus žmogui. Lervos žmogaus organizme nesidaugina, neauga, nesikeičia, tik retkarčiais suaktyvėja ir pradeda migruoti, dirgindamos ir žalodamos audinius. Per ilgą laiką jos apsitraukia kapsulėmis, po to suyra.

Nemažai žmonių gali nepajausti jokių ligos simptomų, jei sukėlėjų pateko nedaug, nors kai kuriems, ypač vaikams, gali pasireikšti karščiavimas, kvėpavimo sutrikimas, skrandžio skausmas, regos sutrikimai, akių skausmas ar paraudimas. Organų pažeidimai priklauso, nuo lervų migracijos organizme.

Atsiradus tokiems simptomams reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Kadangi simptomai panašūs ir į kitų ligų sukeliamus simptomus, gydytojas gali nuspręsti atlikti kraujo tyrimus.

Kaip apsisaugoti nuo toksokarozės?
1. Tinkamai elgtis su šunimis ir katėmis:
• reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirminų;
• neleisti gyvūnams laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant snukučio, liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių, kurie gali patekti į žmogaus virškinimo traktą ir sukelti susirgimą;
• gyvūnus vedžioti galima tik jiems skirtose aikštelėse;
• nevesti augintinio pasivaikščioti, kur yra draudžiamieji ženklai, pavyzdžiui, paplūdimyje;
• neleisti savo augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius ar padaryti nekenksmingas kitu saugiu būdu: sudeginti, užkasti;
• nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais.

2. Uždengti vaikų smėlio dėžes dangčiu. Svarbu smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose;

3. Mokyti vaikus laikytis higienos reikalavimų, tai yra plauti rankas ne tik grįžus iš lauko, bet ir paglosčius gyvūną;
4. Valgyti tik švariai nuplautas daržoves ir vaisius.

Informaciją parengė Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search vasara]