Panevėžio visuomenės sveikatos centras šių metų birželio mėnesį užregistravo pirmuosius šias metais amebiazės ir toksokarozės atvejus. Šiomis ligomis susirgo 2 metų amžiaus Panevėžio miesto gyventojas. Viena dažniausių pirmuonių sukeliamų ligų yra amebiazė. Tai yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia pirmuonys Entamoeba histolytica. Sergant amebiaze yra pažeidžiama storojo žarnyno gleivinė. Ameboms patekus į kraujo apytakos ratą, jos gali būti nuneštos į kitus organus (kepenis, inkstus, smegenis ir kt.).
Negydant amebiazės atsiranda sunkios komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.
Žmogus amebiaze užsikrečia amebų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra fekalinis – oralinis kelias. Infekcija perduodama per užterštą amebų cistomis maistą, vandenį, rankas, namų apyvokos daiktus. Mechaniškai cistas gali pernešti įvairūs vabzdžiai (musės, tarakonai ir kt.).
Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Dirvožemyje toksokarų kiaušinėliai bręsta, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Daugeliu atvejų liga praeina be simptomų, tačiau gali pakilti temperatūra, atsirasti sausas kosulys, dusulys. Kartais vargina pilvo skausmai, ligonį gali pykinti, išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis.
2011 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 47 toksokarozės atvejai.
Siekiant išvengti užsikrėtimo pirmuonių ar parazitų sukeltų ligų, Centro specialistai rekomenduoja rūpestingai laikytis higienos. Tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko ar turėjus sąlytį su viduriuojančiais gyvūnais. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis. Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Vengti tiesioginio kontakto su gyvūnų išmatomis. Reguliariai valyti patalpas, kur vaikštinėja keturkojai. Taip pat svarbu nevesti viduriuojančių vaikų į ugdymo įstaigas.
Askaridoze serga ketvirtadalis visų planetos gyventojų
Askaridozė yra parazitinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės (Ascaris lumbricoides). Šia liga žmogus gali užsikrėsti ištisus metus, tačiau dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke.
Ligos infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis platina kiaušinėlius. Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną. Askaridžių kiaušinėliai į organizmą gali patekti per dirvožemiu suterštas rankas, valgant nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Taip pat kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai.
Dažnai askaridozė praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ir radus askaridžių kiaušinėlių arba suaugusiai kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja daug askaridžių. Lervų migracijos laikotarpiu (7–15 dienų po užsikrėtimo) jaučiamas bendras negalavimas, nedidelis karščiavimas, kosulys, bronchito požymiai, galimas plaučių uždegimas, kartais odos bėrimas, karkalai plaučiuose. Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinėlių nerandama.
Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, pykinimu, pilvo skausmu, nervingumu, greitu nuovargiu ir kt. Vaikams būdingas seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas bei skausmai. Negydomi ligoniai yra ilgalaikiai infekcijos platintojai, didinantys riziką užsikrėsti kitiems.
Siekiant išvengti parazitinių ligų, rekomenduojama kruopščiai laikytis higienos. Tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko po žemės darbų ar žaidimų smėlio dėžese.
Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo fekalijomis. Stengtis neužteršti neplautomis rankomis namų apyvokos daiktų, naikinti muses, kurios gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius ant maisto.
Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Reikia atminti, kad smėlis vaikų žaidimo dėžėse ikimokykliniėse ugdymo įstaigose turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet ir pagal epidemiologines reikmes, nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro informacija
Susijusios temos:
[inpagepostlist_search vasaros mityba]
