Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo

Šaltasis metų periodas – vaiko sveikatos išbandymo metas. Juk mažieji labiausiai imlūs įvairioms sezono ligoms. Šiuo metu mamoms ir tėčiams neduoda ramybės galvosūkis – ką daryti, kad mažylis, taip pat ir jie patys, atsilaikytų prieš atšalusiu oru suaktyvėjusius virusus ir bakterijas. Ir suaugęs žmogus, ir vaikas, pagrindines gyvybines medžiagas gauna iš maisto, taip pat ir tas, kurios suteikia jėgų pasipriešinti nepageidaujamiems įsibrovėliams. Taigi, pradėkime – nuo tinkamos mitybos.

Vertingas maistas padeda išlaikyti sveikatą

Geriausias maistas kūdikiui – mamos pienas. Žinoma, žindanti mama turi taip pat tinkamai maitintis. Mišinukais maitinamam kūdikiui reikia kruopščiai parinkti maistelį, nes jo imunitetą gali susilpninti žarnyno disbiozė (gerųjų bakterijų ir patogeninių mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas) arba vitaminų trūkumas. Mažyliui iki trijų metų rachito profilaktikai reikia duoti vitamino D3. Vaikas su maistu turėtų gauti pakankamai baltymų, ypač – gyvulinės kilmės (mėsa, žuvis, pieno produktai), vitaminų C, A, E, mineralinių medžiagų, kurių gausu daržovėse ir vaisiuose.

Riebalai – būtina ir vaikui, ir suaugusiajam energijos teikianti maisto medžiaga. Tai ląstelių membranų bei biologinių struktūrų statybinė medžiaga. Be riebalų organizmas negalės pasisavinti juose tirpių vitaminų ( A,D,E ir K).

Tik ne visi riebalai vienodi ir organizmui nėra tas pats, kokius riebalus valgome. Augaliniuose riebaluose yra daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios labai svarbios organizmui. Šie riebalai yra skystos aliejinės konsistencijos. Augaliniai aliejai – laikomi geraisiais riebalais. Alyvuogių saulėgrąžų, rapsų aliejuose yra 75– 90 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių.

Gyvulinės kilmės riebaluose (sviestas, taukai) yra sočiųjų riebalų rūgščių. Jų lydymosi temperatūra aukštesnė, todėl laikomi kambario temperatūroje, jie yra kietokos konsistencijos.

Kokio maisto nereikia nei vaikui, nei mamai

Kita rūšis – dirbtinai sukietinti (hidrinti) augaliniai riebalai, dar vadinami trans- riebalais. Augalinių riebalų kietinimo metu nesočiosios riebiosios rūgštys tampa sočiosiomis, o skysti riebalai sukietėja.

Šiuo metu neabejojama, kad trans-riebalai yra gerokai kenksmingesni negu sotieji riebalai, kuriuos anksčiau dietologai rekomendavo keisti hidrintais augalinės kilmės riebalais. Trans – riebalai skatina uždegimus, širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, nutukimą, dideli jų kiekiai gali veikti kancerogeniškai. Jie trukdo omega – 3 riebalų rūgštims virsti svarbiais audinių hormonais. Moterims trans – riebalai gali sukelti rimtų vaisingumo sutrikimų. Nustatyta, kad neigiamas trans – riebalų poveikis sveikatai yra rimtesnė problema negu teršalų ar pesticidų poveikis.

Daugiausia šių riebalų yra greito maisto patiekaluose, (pavyzdžiui keptose bulvytėse, bulvių traškučiuose, tortiljose). Būtent trans- riebalai tapo greitojo maisto industrijos pagrindu bei audringo jos vystymo varikliu. Trans – riebalai naudojami gaminant margariną bei konditerijos skanėstus (sausainius ir pyragaičius), nes yra pigūs ir lėčiau genda už gyvulinės kilmės riebalus.

Pagalba ir didelio, ir mažo žmogučio imunitetui – vitaminai

Riebaluose tirpūs vitaminai svarbūs medžiagų apykaitai: jeigu jų trūksta, galima susirgti. Šie vitaminai reguliuoja baltymų sintezę, o maiste esantys riebalai palengvina jų pasisavinimą. Geriausiai pasisavinami vitaminai, ištirpinti natūraliuose aliejuose.

Vitamino A gali trukti ne tik tada, kai jo stokojama maiste, bet ir sutrikus riebalų pasisavinimui. Tuomet suprastėja regėjimas, dingsta apetitas, sutrinka skrandžio bei kepenų veikla.

Vitaminas E – stiprus antioksidantas. Jis saugo riebalus ir kitus vitaminus, hormonus ir fermentus nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Vitaminas D svarbus mineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo, tvirtinančių kaulus ir dantis, apykaitai. Jis gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, reikalingas raumenims bei normaliam imuninės sistemos funkcionavimui.

Stiprų vaiko imunitetą pradeda formuoti tinkamai besimaitinanti nėščioji bei žindanti kūdikį mama. Vaikystėje geros sveikatos pagrindą mažyliui suteikia racionali šeimos mityba.