MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Įvertinkite grėsmes

Žinoma, džiugu, kad vaikai visą vasarą nesėdi žiūrėdami į kompiuterių ar telefonų ekranus, o mieliau laiką leidžia gryname ore. Tik tėvams prireikia daugiau laiko skirti mažų vaikų priežiūrai, o vyresniems svarbu paaiškinti, kaip išvengti rizikos. Visada reikia apgalvoti situacijas, kuriose vaikas gali atsidurti. Įdėmiai apsižvalgykite bute ar name, kieme, kad numatytumėte ten slypinčius pavojus ir susitvarkytumėte aplinką taip, kad ji būtų saugesnė.

Nepalikite atidarytų langų

Nerūpestingas atostogas dažnai aptemdo kai kurios tipiškos vasaros traumos. Neretai vaikai susižaloja krisdami iš didesnio aukščio – pavyzdžiui, nuo tvorų, medžių, nebaigtų statyti pastatų, sūpynių.

Vaikus tarsi magnetas traukia atidaryti langai ir balkono durys. Dažniausiai jie iškrenta pro atvirus langus. Ypač pavojinga, jeigu lengva užsiropšti ant palangės, pavyzdžiui, palypėjus ant šalia pristumtų baldų. Todėl kambaryje, kuriame žaidžia maži vaikai, niekada nepalikite atidarytų langų ir balkono durų. Galite praverti tik langų viršų ir būtinai pritvirtinkite jų atvėrimo ribotuvus, kurie neleistų atidaryti plačiau. Įrenkite balkono durų ir langų užraktus, kad vaikas pats negalėtų jų atsidaryti.

Šokinėjimas ant batuto – tik prižiūrint tėvams

Labai dažna traumų priežastis privačių namų kiemuose – batutas. Neatsargiai ant jo elgdamiesi vaikai gali susilaužyti ar išsinarinti rankas ir kojas, susitrenkti galvą, patirti galvos smegenų sukrėtimą.

Pirkdami batutą, įsitikinkite, kad jis atitinka tarptautinius Europos Sąjungos reikalavimus. Apžiūrėkite, ar batute nėra skylių ar kitokių pažeidimų. Tinkamesni vaikams batutai su apsauginiais tinklais, padedančiais išvengti kritimo. Geriausia, jei metalo rėmas ir stulpai yra su paminkštinimu.

Pirkite tokį batutą, kuris atitinka vaiko amžių. 

Neleiskite vaikui išdykauti ant batuto ir bandyti atlikti įvairius triukus. Šokinėti ant jo vienu metu gali tik vienas vaikas ir tik prižiūrimas suaugusiojo.

Neleiskite vaiko į vandenį neįsitikinę saugumu

Svarbi užduotis tėvams – pasirūpinti vaikų saugumu prie vandens telkinių. Reikia pasiruošti, kad paplūdimio smėlyje gali būti stiklo šukių ir kitų aštrių daiktų, o po vandeniu gali tykoti stiprios srovės ar duobės.

Šuoliai į vandenį ir nardymas gali sukelti galvos ir stuburo traumas, kurios lemia rimtesnes pasekmes. Susitrenkus galvą į dugną, vandenyje esantį akmenį, kuolą, galima susižaloti kaklo slankstelius ir stuburo smegenis.

Todėl, prieš leisdami vaiką į vandenį, turite įbristi į upę ar ežerą pirmieji ir įvertinti gylį bei dugną. Apribokite mažų vaikų prieigą prie tvenkinių, šulinių ir vaikiškų baseinų. Būtinai prižiūrėkite pripučiamame baseine besipliuškenantį mažylį. Mažas vaikas gali nuskęsti net baloje.

Venkite karščio ir saulės

Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau laiko jis turėtų praleisti karštu oru paplūdimyje. Mėgautis saulės voniomis geriausia iki 11 val. ir po 16 val. Patys mažiausi vaikai iš viso neturi būti paplūdimyje, vyresni gali praleisti saulėje 1,5–2 val.

Vaiko medžiagų apykaita spartesnė, todėl dehidratacija atsiranda greičiau. Taigi, nuolat pasiūlykite vaikui vandens. Vaikiški drabužiai turi būti laisvi ir ploni, o atviras kūno vietas būtina patepti apsauginiu kremu. Lauke vaikas turi dėvėti kepurę, su savimi turėti buteliuką vandens.

Kūdikiui nupirkite vasarai pritaikytą, gerai ventiliuojamą vežimėlį. Jį pastatykite pavėsyje ir nuolat tikrinkite, ar mažyliui ne per karšta. Kai kurie tėvai, bandydami apsaugoti kūdikį nuo saulės spindulių, uždengia vežimėlį marliniu vystyklu ar kitu audeklu, tačiau tuomet oras vežimėlyje dar labiau įkaista. Taip pat verta prisiminti, kad negalima net trumpam palikti vaikų užrakintų automobilyje.

Būtinas šalmas

Važiuodami dviračiu, riedučiais ar riedlente, vaikai turėtų dėvėti šalmą. Ypač pavojinga vaikui važinėti netoli važiuojamosios dalies, nes jis gali netyčia įvažiuoti į kelią. Todėl dviračiu važinėjančių mažų vaikų nereikėtų palikti be priežiūros, o vyresnius mokykite kelių eismo taisyklių. Važiuoti važiuojamąja dalimi galima tik nuo 14 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų.

Parengė Undinė Gilė

Pavojingi raumenų spazmai

Vilniaus universiteto profesorė, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė perspėja, kad stabligė sukelia stiprius raumenų spazmus dėl kurių gresia mirtis. Pirmųjų simptomų galima nepastebėti, inkubacijos periodas trunka 2–21 dieną, o per jį suspėja užgyti žaizda, pro kurią pateko stabligę sukelianti bakterija.

„Kramtomųjų raumenų spazmas – dažniausias pirmasis ligos požymis. Dėl ryklės raumenų spazmo sutrinka rijimas – žmogus nebegali išsižioti. Vėliau sustingsta sprando, nugaros, liemens ir kojų raumenys. Ligonio veidas atrodo lyg susigraudinusio žmogaus – kakta suraukta, akys primerktos, antakiai pakelti, dantys sukąsti ir lūpos sučiauptos“, – teigia L. Jančorienė.

Stabligė gali slėptis ant virtuvinio peilio ir radiatoriaus

Profesorė L. Jančorienė paaiškina, kad susirgti galima tada, kai ligos sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, o ypač palanki terpė – dirvožemiu užterštos gilios durtinės žaizdos.

Draudimo bendrovės BTA asmens produktų vadovas Ronaldas Grizickas sako, kad darbai sode ir kieme, kai pjaunama žolė, taisomos tvoros, kapojamos malkos, – pagrindiniai, kurios dirbdami nešvarioje, žemėtoje aplinkoje žmonės susižeidžia.

„Vis dažniau į gydytojus kreipiasi garažuose automobilius remontuojantys vyrai, kurie įsipjauna, įsiduria nukritus įrankiams ar kitiems daiktams. Vaikai šia liga gali užsikrėsti pargriuvę, užlipę ant šukių, apirusios medinės lentos, surūdijusios vinies. Netrūksta atvejų, kai vaikai namuose ar mokykloje prasiskelia galvą atsitrenkę į radiatorių“, – teigia R. Grizickas.

Pasak specialisto, suaugusieji pavojingas traumas dažnai patiria įprastose kasdienėse situacijose: nešvariu peiliu įsipjauna ruošdami maistą, susižaloja indų, veidrodžių ar baldų stiklų šukėmis, nusidegina karštais gėrimais.

Traumų gali pasitaikyti net stebint automobilių lenktynes, pavyzdžiui, taip įvyko, kai dideliu greičiu važiuojantis automobilis „pakėlė“ žvyrą nuo trasos, kuris praskėlė žmogui kaktą.

Pasak Vilniaus universiteto profesorės L. Jančorienės, kartais stablige susergama nušalus galūnes, dėl pragulų, gipso tvarsčių, kai ilgai negyja žaizdos.

Skubi gydytojo pagalba būtina

„Stablige sergama visame pasaulyje, ypač dažnai – besivystančiose šalyse. Jose šia liga suserga nuo10 iki 50 gyventojų iš 100 tūkstančių. Ekonomiškai išsivysčiusiose Europos šalyse, JAV 60 metų ir vyresni žmonės sudaro 60 proc. visų užsikrėtusių stablige ir net 85 proc. visų mirusių nuo šios ligos. Paskutinė mirtis nuo stabligės Lietuvoje buvo ištikusi 2014 metų rugsėjį – mirė garbaus amžiaus moteris, kuri nukritusi ant grindinio susižalojo galvą. Visame pasaulyje stablige dažnai serga žemės ūkyje dirbantys kaimo žmonės“, – sako profesorė.

Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kurios nėra užkrečiamos.
„Kuo didesnė trauma patiriama ar baisiau atrodo žaizda, tuo dažniau išvengiama komplikacijų ir stabligės. Mat išsigandęs žmogus skubiai vyksta pas medikus, paskiepijamas, jam išvalomos ir susiuvamos žaizdos. Bet jei sužalojimas priskiriamas menkam sužeidimui ir dėl jo nesusirūpinama, padariniai gali būti kur kas rimtesni. Susižalojus kreiptis į medikus reikia net dėl menkiausių traumų, nes dažnai tik taip galima išsigelbėti gyvybę“, – teigia R. Grizickas.

Populiariausios vasaros traumos: sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai, išnirimai, pjautinės žaizdos, nudegimai, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai. Dažniausiai nukenčia keliai, pėdos ir kulkšnys, taip pat nugara ir pečių sritis.

„Daugiau judant didesnė ir įvairių traumų tikimybė. Šiltuoju periodu sulaukiame trečdaliu daugiau žmonių nei pavasarį ar rudenį. Vasarą žmonės susižeidžia dirbdami lauko darbus, ilsėdamiesi gamtoje. Daugelis dirba darže ar sode, stovyklauja, sportuoja. “, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Pagalba pasitempus sausgysles arba raumenis

Sąnarius, sausgysles ir raumenis galima pasitempti ištikus traumai arba staiga stipriai įtempus raumenis. Tuomet kyla ūmus skausmas, pažeistos galūnės neįmanoma ištiesti ar sulenkti, negalima priminti pažeistos kojos. Sužalota vieta dažnai patinsta. Sausgyslės ar raiščiai sugyja maždaug per tris savaites. Šiuo periodu nedera per daug apkrauti galūnės.

„Nuo patempimų pirmąją parą labai padeda šaldomieji kompresai: skausmas ir patinimas sumažėja. Nedera pamiršti, kad pirmąsias tris dienas po traumos jokiu būdu negalima naudoti šildančių priemonių, netinka ir masažas. Skausmą ir uždegimą numalšinti padeda įvairūs tepalai, tabletės, pleistrai. Labai svarbi pirmoji pagalba, nes nuo jos priklauso, kaip gis pažeista vieta, nukentėjusiojo savijauta.

Nudegimai saulėje

Saulėje nudegusią vietą vaistininkė pataria atvėsinti vėsiu vandeniu, dėti šaltus kompresus, taip pat tepti drėkinamuoju kremu. Stipriai nudegusias vietas derėtų tepti medikamentais nudegimams gydyti, skausmui malšinti. Tik nenaudokite skysčių, kurių sudėtyje yra spirito.

Pjautinės žaizdos

„Dažnai vasarą pasitaikančių pjautinių žaizdų gydymą pradedame nuo kraujavimo stabdymo. Taip pat žaizdą išplauname antiseptiniais tirpalais, o kraštus patepame antiseptiku. Pažeistą galūnę geriausia laikyti pakeltą. Jei žaizda gilesnė ir kraujavimas nesiliauja – būtina važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą. Gydytojai sutvarkys žaizdą, paskiepys nuo stabligės“, – pataria J. Švarcaitė.

Apsinuodijimas maistu

„Labai svarbu į išvykas neimti greitai gendančių produktų. Pajutę pirmuosius apsinuodijimo požymius, gerkite kuo daugiau negazuoto vandens, atskiestų sulčių, juodosios arbatos. Mat apnuodytas organizmas netenka daug skysčių, todėl gali ištikti rimtesni negalavimai: inkstų nepakankamumas arba sutrikti nervų sistemos, kepenų ir širdies veikla. Paprastai apsinuodijimo simptomai praeina per parą, tačiau jei sutriko kvėpavimas, jaučiate raumenų silpnumą, smarkiai viduriuojate, pakilo kūno temperatūra, jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji – būtina skubiai kviesti gydytoją“, – patarė vaistininkė.