Kodėl pavasarį trūksta vitaminų?

Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir ankstyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam organizmui. Vitaminų vaikams trūksta netenka dėl dažnos šiuo gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau pasisavinami.

Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau. Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys bei nereguliariai valgantys mažyliai.

Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė ( vitaminų stoka).

Pavojai dar nesustiprėjusiam organizmui

Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmingas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesugeba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali byloti apie mikroelementų trūkumą.

Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imunitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis.

Kokių vitaminų pavasarį reikia labiausiai?

Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti, jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vitaminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti uždegiminių akių ligų.

Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apetitą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui. Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemomis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuotaikos.

Vitaminas C pasižymi antivirusiniu bei antibakteriniu poveikiu, reikalingas sveikam augimui, apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuninei sistemai.  

Pagrindas – tinkama vaiko mityba

Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mitybos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite tam tikrus maisto produktus.

Turintiems odos problemų, lėtai augantiems, nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vaikui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų, abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų kiaušinių ir kepenų.

B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos, bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ryžiai ir visų grūdo dalių duona, žalumynai, daržovės ir vaisiai.

Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore – dar ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vitamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje.

Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B,3, B5, B6 ir mineralų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tikrai neprireiks.

Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C nemažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos.

Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl mityba turi būti įvairi, o vertingiausi – natūralūs maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, juos patariama papildyti iš mikroelementų kompleksų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?

Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo rekomendacijų – tam, kad organizmas juos visus gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kartu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisavinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge. Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina selenas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozėje. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi mikroelementai.

Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avitaminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligomis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteritu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisavinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė. Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti didesnių dozių.

Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėtinės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, dažiklių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė.

Parengė Dalia Petrutytė

Vitaminai

Pirmieji vitaminai

Pavadinimas „vitaminai“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „vita“, kurio reikšmė – gyvenimas. Vitaminų reikia įvairiems organizmo biocheminiams procesams, jie reguliuoja medžiagų apykaitą, būtini audiniams atsinaujinti, o jų pristigus ir vaikus, ir suaugusiuosius gali užklupti sveikatos problemos. Vitaminų organizmas pats nepasigamina, todėl turime jų gauti su maisto produktais ir maisto papildais. Tiesa, kai kurių vitaminų (B grupės ir K), bet tik šiek tiek, pagamina žarnyno mikroflora. Bet prisikaupti vitaminų atsargų negalime, o visą šių medžiagų komplektą turime gauti nuolat ir būtinai reikiamomis dozėmis.

Ne mažiau svarbūs ir mineralai, be kurių neįmanomas fizinis ir protinis vaiko vystymasis. Be to, dėl jų stokos organizmas gali prarasti gebėjimą pasisavinti kai kuriuos vitaminus. Taip pat jų prireikia ir mineralams pasisavinti. Pavyzdžiui, žinoma, kad kalcį būtina vartoti drauge su vitaminu D ir magniu.

Žindomas kūdikis vitaminus gauna iš mamos pieno, taigi jų kiekis priklauso nuo mamos mitybos. Dirbtiniais mišinukais maitinamas mažylis mikroelementų pasisemia iš šio maistelio. Vienas pirmųjų papildomų vitaminų, su kuriais susiduria kūdikis, yra D. Jis reikalingas skeletui vystytis ir vaikui augti. Šis vitaminas būtinas beveik nuo pat gimimo, nes paprastai mamos piene jo per mažai. Vitamino D ypatingai reikia rudenį ir žiemą gimusiems kūdikiams, nes tuo metu retai džiugina saulė, kuri būtina jam gamintis. Reikiamą šio vitamino kiekį ir vartojimo trukmę pediatras nustato pagal kūdikio amžių ir sveikatos būklę.

Kaip gauti tiek, kiek reikia?

Šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis, deja, iš maisto viso vitaminų kiekio nei suaugusysis, nei vaikas negaus. Apie 30 proc. naudingųjų medžiagų maisto produktai netenka juos gaminant ir laikant. Be to, dažnas vaikas noriai valgo ne viską. Vieni nemėgsta daugelio daržovių, kiti – žuvies, o kai kurie purtosi kitokio maisto kaip blynai ar makaronai. Ne visos mamos gali pasigirti ir dideliu vaiko apetitu. Todėl, nevartojant vitaminų papildomai, reikiamo šių medžiagų kiekio nėra iš kur pasiimti.

Jeigu vaikui ilgai trūksta vitaminų, jis lėčiau auga, prasideda įvairūs negalavimai – išsausėja oda, sutrinka kraujo krešėjimas, gali atsirasti traukuliai, alergijos. Apie vitaminų stoką byloja vaiko dirglumas, kraujuojančios dantenos, odos bėrimai. Ilgai stokojantiems vitaminų ir kitų medžiagų vaikams susilpnėja imunitetas ir jie dažniau serga įvairiomis infekcijomis, lėtai sveiksta, be to, gali sulėtėti fizinis ir protinis vystymasis. Pediatrų nuomone, vitaminų maisto papildai vaikams reikalingi nuolat, o jų kiekis turėtų būti pritaikytas pagal amžių.

Nedera pamiršti ir mitybos rekomendacijų, nes dalį vitaminų, taip pat kitų naudingųjų medžiagų vaikas turi gauti su maistu.

• Kūdikius reikia laiku pradėti primaitinti.
• Vaikas kasdien turi valgyti visų grupių maisto produktus: daržoves, vaisius, kruopų košes, mėsą ir pieno produktus, kiaušinius, žuvį, reikalingi augaliniai ir gyvūniniai riebalai.
• Į kūdikių meniu reikia įtraukti vitaminais papildytus produktus: košes, vaisių ir daržovių tyres, specialius pieno, taip pat ir rauginto, produktus.
• Gaminkite maistą taip, kad išliktų daugiausiai naudingų medžiagų – troškinkite, ruoškite garuose, siūlykite vaikui įvairesnių patiekalų ir šviežių maisto produktų.
• Pasitarę su gydytoju, būtinai duokite vaikui vitaminų papildomai – ypač šaltuoju metų sezonu, ypatingai svarbūs papildomi vitaminai persirgusiam infekcine liga mažyliui, taip pat – sutrikus virškinimui arba jeigu kamuoja negalavimai, dėl kurių organizmas silpniau pasisavina naudingąsias medžiagas.

Kokius vitaminus duoti?

Įvairioms sveikatos problemoms skirtuose maisto papilduose yra atskiri vitaminai, dažniausiai – vienas arba du. Pavyzdžiui, šaltuoju metų sezonu patariama visiems papildomai pasistiprinti vitaminu C, ypač tai svarbu dažnai sergančiam vaikui.

Maisto papildai profilaktikai gaminami kaip polivitaminų arba vitaminų ir mineralų kompleksai. Skiriasi sudėtinės jų dalys bei dozės ir orientuojamasi pagal tam tikro amžiaus vaiko poreikius.

Kituose maisto papilduose be vitaminų ir mineralų dar yra vaistinių augalų medžiagų, pridedančių šiems preparatams papildomų savybių. Gaminami ir atskiri vaistažolių maisto papildai, pavyzdžiui, ežiuolių preparatai, kuriuose yra bioaktyvių medžiagų, padedančių atsilaikyti prieš mikrobus ir virusus. Vitaminų ir mineralų kompleksuose paprastai yra maždaug 30 proc. paros dozės, bet kai kurių rūšių mikroelementų gali būti 50 ir daugiau proc. rekomenduojamos normos.

Mažyliams patogiausia išgerti skysto pavidalo vitaminus, juos galima sugirdyti šaukšteliu arba sumaišyti su vaiko mėgstamu gėrimu. Visuose vitaminų maisto papilduose yra ir pagalbinių komponentų – sacharozės, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų ir t.t. Alergiškiems vaikams kai kurios šių medžiagų gali sukelti šalutines reakcijas, todėl jiems maisto papildą reikia parinkti ypatingai atidžiai.

Per daug taip pat negerai

Nedera pamiršti, kad vitaminų negalima vartoti beatodairiškai, nes taip pat pavojingas ir jų perteklius. Jokiu būdu vaikams netinka suaugusiesiems skirti maisto papildai, kuriuose vitaminų ir mineralų dozės yra didesnės. Pagrindiniai vitaminų pertekliaus požymiai primena apsinuodijimą: vaikas tampa nuolat mieguistas, jį gali kamuoti pykinimas, net vėmimas, sumažėja apetitas, atsiranda skausmai įvairiose kūno vietose. Perdozavus vitamino D, kūdikiui per anksti sukietėja momenėlis, sutrinka nervų ir endokrininė sistemos. Ir vitaminų stoka, ir perteklius gali stabdyti vaiko vystymąsi bei sutrikdyti sveikatą.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl rudenį svarbūs vitaminai?

Rudens dienos jau nebedžiugina šiluma ir šykšti saulės spindulių, be kurių žmogaus organizmas negali pasigaminti vitamino D, o nuo jo priklauso ne tik kaulų tvirtumas, bet ir atsparumas ligoms. Ne itin malonu prastu oru lauke, dar ir greičiau temsta, todėl gryname ore vaikas būna trumpiau. Seniai nuskinti švieži vaisiai ir daržovės jau nebeturi dalies vitaminų, jie vis dažniau keičiami atvežtiniais. Be to, apskritai naudingų medžiagų kiekis šiuolaikiniuose maisto produktuose, ypač perdirbtuose, nėra pakankamas.

Tyrimais įrodyta, kad net visavertė mityba nesuteikia viso reikalingų mikroelementų kiekio. Todėl papildomi vitaminai ir mineralai vaikui svarbūs visais metų periodais, juo labiau kad šios medžiagos reikalingos dar ir augimui bei vystymuisi. Jų reikia tam tikrais kiekiais, nes trūkstant vieno mikroelemento taip pat gali sumažėti ir kito.

Rudenį visiems reikia persiorientuoti į naują gyvenimo ritmą, įsijungti į didesnius ar mažesnius darbelius tenka ir vaikams. Daug darželinuko ar mokinuko jėgų reikalauja pamokos, užsiėmimai įvairiuose būreliuose. Dar stiprybės turi likti atsilaikyti prieš darželyje ir mokykloje besislepiančius virusus, ligas skatinančią rudens vėsą ir drėgmę. Todėl vaikas vitaminus eikvoja dar sparčiau, o su maistu gauna jų mažiau nei suaugęs.

Iš ko spręsti, kad vaikui vitaminų per mažai?

Pastebėti, kad vaikui trūksta vitaminų, nesunku. Mažylio oda išsausėja ir ima pleiskanoti, lūžinėja ir sluoksniuojasi nagai, vaikas tampa vangus, dirglus, nebesidomi net žaidimais ar kita mėgstama veikla, jam sunku sutelkti dėmesį, atrodo nuolat nuvargęs, prastai miega. Į vitaminų trūkumą reaguoja ir virškinimo sistema – suprastėja apetitas, pykina ir krenta svoris. 

Tyrimai parodė, kad vitamino D trūksta 90 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Gydytojai teigia, kad vėsiuoju metų periodu vaikams dažnai pritrūksta ne tik vitamino D, bet ir B grupės vitaminų, C ir folio rūgšties. Vitaminų D, B12 ir B9 (folio rūgštis) stoka – dažna nuovargio ir išsekusios  energijos priežastis. Folio rūgšties avitaminozė užima antrą vietą po vitamino D. Jeigu folio rūgšties trūksta nemažai, vaikas nusilpsta, greitai nuvargsta, jam dažnai skauda galvą, nuolat keičiasi nuotaikos, šios medžiagos stoka sukelia viduriavimus, burnos, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimus. Trūkstant vienos iš kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai reikalingos medžiagos, iš kurių svarbiausios folio rūgštis, vitaminas B12 ir geležis, išsivysto anemija. Pirmieji anemijos  simptomai yra nuovargis ir smarkus širdies plakimas, gali trūkti oro, svaigti galva. Svarbu prisiminti, kad, esant folio rūgšties stokai, gali trūkti ir vitamino B12.

Jeigu trūksta vandenyje tirpaus niacino (vitaminas B3), dar vadinamo nikotino rūgštimi arba vitaminu PP, gali sutrikti atmintis, miegas, dingsta energija, parausta oda, paraudonuoja ir peršti burnos gleivinė ir liežuvis.

Kad vaikui trūksta imunitetui svarbaus vitamino C, galite įtarti, jeigu valant dantukus kraujuoja dantenos, o šnypščiant nosį pasirodo kraujo.

Vitaminų stokos priežastis gali būti ne tik ta, kad vaikas negauna pakankamai vitaminų iš vaisių ir daržovių. Jų pritrūksta dar daugiau, kai organizmas negali pasisavinti šių elementų. Taip atsitinka stokojant kai kurių virškinimui būtinų fermentų arba gerųjų bakterijų. Tuomet reikia ne tik duoti vaikui papildomai vitaminų, bet ir sureguliuoti virškinimą. Kokių vitaminų, fermentų ar bakterijų trūksta, parodys tyrimai, o šiuo atveju neapsieisite be gydytojo.

Rinkimės naudingus maisto produktus

Pirmiausia, pasirūpinkite tinkama vaiko ir visos šeimos mityba. Peržiūrėkite įprastinį valgiaraštį – ar užtenka vaikui angliavandenių, kurie teikia energijos ir nevirsta riebalų pertekliumi. Naudingiausi iš tokių produktų – kruopos ir kiti grūdiniai, kuriuose yra daug vitamino B, būtino nervų sistemai, taigi ir gerai nuotaikai, ir žvalumui rudenį. Svarbūs pieno, ypač rauginto, produktai – gero virškinimo pagalbininkai. Kiekvienam šeimos nariui šaltuoju metų periodu reikia ir mėsos. Sveikesnė liesa mėsa, ji yra ne tik baltymų, bet ir lengvai pasisavinamos geležies, cinko ir vitamino B12 šaltinis. Pratinkite vaiką valgyti žuvį – tai vertingas maisto produktas, turintis daug baltymų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių.

Dienos valgiaraštį papildys sezoninės daržovės ir vaisiai, namuose išvirti kompotai, uogienės, rauginti produktai. Jeigu vaikas nėra alergiškas citrusiniams, šie vaisiai, taip pat ir vynuogės, padės išvengti rudeninės avitaminozės. Juose gausu ne tik vitamino C, bet ir svarbių antioksidantų.

Vaikai mėgsta užkandžiauti, o tėveliams verta pasistengti, kad šie valgymai būtų naudingi. Sausainius ir kitus saldumynus keičiame į vaisius, daržoves ir riešutus. Saldžių limonadų ir pirktinių arbatų taip pat atsisakome, o juos keičiame į naminius kompotus ir šviežiai spaustas sultis.

Nepamirštame tam tikro amžiaus vaikui skirtų vitaminų ir mineralų maisto papildų, kurie kompensuos šių medžiagų stoką maiste.

Organizmą stiprinti padeda poilsis ir grynas oras

Pediatrai įsitikinę, kad organizmo galias didinti padeda grynas oras, todėl rudenį vaikas turėtų pakankamai laiko praleisti lauke. Vaikštinėjimai parke ir žaidimai kieme padės ne tik prisitaikyti prie temperatūrų pokyčių, bet ir prisotins kraują visiems apykaitos procesams reikalingo deguonies. Aktyvūs užsiėmimai ore sustiprins vaiko širdį ir raumenis, padidins ištvermę.

Svarbus imuniteto stiprinimui ir miegas. Tinkama dienotvarkė būtina mažam vaikui: ramus naktinis miegas ir popietinis poilsis stiprina nervų sistemą ir padeda nugalėti mokymosi bei psichologinius sunkumus.

Kitas svarbus momentas – tinkamas mokslo bei papildomų fizinių ir kūrybinių užsiėmimų grafikas. Prasidėjus mokslo metams tėvai, stengdamiesi išrinkti vaikui būrelius, dažnai vadovaujasi savo ambicijomis arba mažojo norais, kurie ne visada atitinka vaiko galimybes. Pagrindinė užduotis tėvams – tolygiai paskirstyti dienos užsiėmimus, kad vaikas nenuvargtų. Abejojantiems, koks užsiėmimas geriausiai sustiprins vaiko sveikatą, rudenį patariama išbandyti plaukimą, lengvąją atletiką arba sportinius šokius.

Tinkama mityba, papildyta vitaminais ir mineralais, geras poilsis bei aktyvus laisvalaikis padės sustiprėti imunitetui ir pasiruošti dar didesniems – artėjančios žiemos išbandymams bei gripo sezonui.

Dalia Petrutytė