Pagrindiniai trumparegystės simptomai

Ir tėvai, ir pedagogai turėtų būti atidūs bei reaguoti, pastebėję pirmuosius pablogėjusios vaiko regos simptomus arba jeigu jis pats pasiskundžia. Jei mažas vaikas nepastebi trupinukų (kuriuos įprastai mėgsta rankioti), skrendančio paukščio danguje, žvairuoja žiūrėdamas tiesiai ar nuolat trina akis net ir nenorėdamas miegelio, jei mokyklinukai pradeda nebematyti, kas užrašyta ant lentos, susiduria su sunkumais skaitant ir rašant, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skausmais – tai ženklai, kad pats laikas vizitui pas gydytoją oftalmologą.

Kodėl atsiranda miopija?

Trumparegystė gali išsivystyti dėl kelių skirtingų priežasčių – dažniausiai vaikas turi arba genetinį polinkį, arba akių problemas sukelia aplinkos veiksniai. Jei vienas iš tėvų yra trumparegis, rizika vaikui tapti trumparegiu padidėja 2 kartus, o jei abu tėvai trumparegiai – net 5 kartus. Ilgalaikis artimas darbas kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu didina akių įtampą bei skatina trumparegystę. Dopaminas – svarbus cheminis junginys – atlieka reikšmingą vaidmenį palaikant gerą regą, o jo išsiskyrimas smegenyse tiesiogiai priklauso nuo gaunamos dienos šviesos. Esant jos trūkumui, akys gali pradėti vystytis nekontroliuojamai, skatindamos trumparegystės progresavimą.

Vaiko trumparegystė ir iššūkiai

Miopija turi reikšmingos įtakos ne tik akių sveikatai, bet gali lemti ir sunkumus kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, akademinėje aplinkoje vaikui, negalinčiam aiškiai matyti užrašų ant lentos, gali kilti iššūkių suprasti mokymosi medžiagą, sumažėti motyvacija bei susidomėjimas pamokomis. Užduotys, kurioms reikalingas tikslumas ir atidumas detalėms (skaitant arba rašant), gali kelti papildomą stresą ir sumažinti pasitikėjimą savo gebėjimais. Dėl nekoreguotos trumparegystės vaikas tampa labiau priklausomas nuo kitų – dažniau prašant pagalbos iš mokytojų ar bendraklasių, silpnėja savarankiškumo įgūdžiai.
Patiriamas sunkumas gerai matyti į tolį gali apsunkinti kasdienį vaiko gyvenimą atliekant įprastus veiksmus – pereinant per gatvę ar naudojantis viešuoju transportu.

Taip pat gali būti paveikti tarpasmeniniai ryšiai. Vaikai, turintys regos sutrikimų, gali jaustis nepatogiai dalyvaudami grupinėse veiklose, tokiose kaip sporto renginiai, žaidimai ar net bendraudami su kitais vaikais. Dėl šios priežasties jie gali patirti socialinę atskirtį.

Trumparegystė progresuoja – ką daryti?

Optinė biometrija – vienas naujausių bei svarbiausių tyrimų vertinant trumparegystės progresavimo riziką. Daugiafunkcinis diagnostinis prietaisas skirtas:

• nustatyti akies ašies ilgį ir akies augimo pokyčius, pagal kuriuos vertinamas individualus trumparegystės progresavimas;
• ragenos topografijos tyrimui. Tai svarbu diagnozuojant keratokonusą ar jeigu tiriant kitais metodais nepasiekiamas tinkamas regos korekcijos rezultatas;
• įvertinti ašarų plėvelę, kurios parametrai svarbūs diagnozuojant sausų akių sindromą.

Šis tyrimas ypač naudingas vaikams, jei trumparegystė progresuoja labai greitai ar nustatoma jauname amžiuje. Taip pat siekiant įvertinti trumparegystės išsivystymo riziką, jei šeimoje yra trumparegių. Procedūra yra neinvazinė, todėl vaikui nesukelia papildomo diskomforto.

Stellest® lęšiai – pažangiausia kova prieš trumparegystę

„Fielmann“ pristato novatoriškus trumparegystės valdymui skirtus Stellest® akinių lęšius, kurie ne tik padeda koreguoti miopiją, bet ir efektyviai stabdo trumparegystės progresavimą.

Moksliniai tyrimai, kuriuos šešerius metus vykdo šių lęšių kūrėjas ir gamintojas „Essilor“, nustatė, kad vaikams, kurie kasdien, nepertraukiamai 12 val. nešiojo Stellest® lęšius, trumparegystės progresavimas vidutiniškai sumažėjo 1,95 D (57 %)*, o akies obuolio augimas sulėtėjo 0,81 mm (52 %)*, lyginant su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Tyrimu tai pat nustatyta, kad aukšto laipsnio trumparegystės ( -6 D arba aukštesnio laipsnio) išsivystymo rizika sumažėjo nuo 38 % vieno židinio lęšių nešiotojų tiriamųjų grupėje, iki 9 % Stellest® lęšių nešiotojų tiriamųjų grupėje.

Šie lęšiai pasižymi unikalia H.A.L.T. (angl. Highly Aspherical Lenslet Target) technologija, kuri, naudojant asferinius mikrolęšius, leidžia fokusuoti šviesą ne į paviršių, o sukurti išsklaidytos šviesos pluoštą prieš tinklainę. Šis šviesos pagrindu sugeneruotas signalas, specifiškai stimuliuojantis regos sistemą, skatina lėtesnį trumparegystės progresavimą. Stellest® lęšiai yra lengvi, todėl ypač patogūs vaikams. Jie gaminami iš inovatyvios bei patvarios Airwear medžiagos, iš kurios kuriami NASA astronautų priekiniai šalmų skydeliai ir yra padengti specialia Crizal Kids UV danga, kuri šalina atspindžius 360 laipsnių kampu – ir nuo išorinio, ir nuo vidinio lęšių paviršiaus.

*Bao J., Huang Y., Li X., Yang A., Zhou F., Wu J., Wang C., Li Y., Lim E.W., Spiegel D.P., Drobe B., Chen H., 2022 m. trumparegystės kontrolė naudojant akinių lęšius su asferiniais mikrolęšiais, lyginant su vieno židinio akinių lęšiais: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.

Kaip dar galime padėti vaikui?

Nors yra veiksnių, kurių nepakeisime (genetika), tačiau yra prevencinių būdų, kurie gali sumažinti trumparegystės riziką bei palengvinti simptomus. Reguliari akių patikra kas metus ar kas 6 mėnesius nustačius prasidėjusią miopiją gali padėti užkirsti kelią situacijos prastėjimui. Vaikai, kurie praleidžia bent 2–3 valandas per dieną lauke, turi mažesnę trumparegystės išsivystymo riziką. Geras apšvietimas aplinkoje, kurioje vaikas skaito ar dirba su išmaniaisiais ekranais, tinkamas 30–40 cm akių atstumas nuo mažų ekranų, reguliariai kas 45 min. daromos pertraukos nuo išmaniųjų ekranų padės sumažinti akių įtampą ir nuovargį.

Siekiant sustabdyti ar sulėtinti vaikų trumparegystės progresavimą, aktualus ne tik gydytojų vaidmuo, bet ir dėmesingas tėvų įsitraukimas. Atvykite į „Fielmann” optikas su oftalmologo išrašytu receptu, o mes pasirūpinsime, kad Jūsų vaikas ryškiai matytų visus pasaulio tolius nešiodamas savo svajonių akinukus ar jo poreikius geriausiai atitinkančius inovatyvius lęšius.

„Fielmann“ rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!

Partnerio turinys

Kasmet vaikų sveikatos pokyčius stebintys medikai pastebi, kad vaikų sveikata blogėja. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertai tvirtina, kad visiškai sveikų vaikų tėra tik dešimtadalis, visi kiti – mažiau ar daugiau jų serga arba turi sveikatos sutrikimų. Kai kurie medikai įsitikinę, kad vaikus susargdina ne tik sėslumas ir praleistos ilgos valandos prie kompiuterių, nesveikas maistas ir teršalai, bet ir vitamino D stygius. Dėl šio vitamino trūkumo minkštėja kaulai ir krypsta vaikų stuburai.

Netaisyklingą vaiko laikyseną lemia vitamino D stygius

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, Vilniaus „Karoliniškių šeimos klinikos” vaikų ligų gydytoja Daiva Stanislovaitienė teigia, kad daugiausiai vaikai kenčia nuo iškrypusių stuburų ir netaisyklingos laikysenos, blogėjančios regos ir alergijų. „Kiekvienais metais atlikdama profilaktinius vaikų patikrinimus pastebiu liūdnas tendencijas – vis rečiau galiu dokumentuose parašyti, kad vaikas visiškai sveikas. Daugiausiai pastebiu skoliozės arba iškrypusio stuburo požymių ir regos sutrikimų. Iš simptomų dažnai įtariu, kad vaikas gali būti kam nors alergiškas. Atlikę kraujo tyrimus, patvirtiname ne tik alergiją, bet ir nustatome nemažai anemijos arba mažakraujystės atvejų”, – sako pediatrė D. Stanislovaitienė.

Nors blogėjantis regėjimas ir iškrypęs vaiko stuburas dažnai siejami su besaikiu sėdėjimu prie kompiuterio, tačiau gydytoja Eglė Marciuškienė tvirtina, kad tai didelės įtakos regėjimui ir netaisyklingai laikysenai neturi. „Studijuodama užsienio medikų mokslines publikacijas padariau išvadą, kad minkštėjantiems vaikų kaulams ir silpstančioms akims įtakos turi vitamino D stoka. Kai vaikas sulaukia 1 mėnesio, pediatras paprastai paskiria vitamino D lašiukus. Ir mama lašiukus duoda taip, kaip gydytojas liepė. 2012 m. atlikta suaugusiųjų ir vaikų vitamino D tyrimų analizė parodė, kad vaikams iki 2 metų vitamino D kiekis optimalus yra 57 proc. tirtųjų. Ir staiga nuo 2 metukų optimalų kiekį turi tik 13 proc. vaikų, o 85 proc. turi stoką arba deficitą, 2 proc. kritinį deficitą. Amžiaus grupėje nuo 6 iki 18 metų kritinį deficitą turi net 27 proc. vaikų, taigi trečdalis vaikų yra didelės rizikos grupėje”, – aiškina Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, laboratorijos „Sosdiagnostika” direktorė E. Marciuškienė.

Pasak gydytojos, dėl tokios situacijos kalta mamyčių susiformavusi nuomonė, kad kol vaikas auga iki dvejų metukų, reikia duoti vitamino D, o paskui jau nebereikia. „Galbūt pamiršta mama, nes vaikas išeina į darželį, mama išeina į darbą. Ir alergijos, ir regos sutrikimai, ir svarbiausia – visos kaulų, raumenų sistemos ligos prasideda dėl vitamino D stygiaus. Iki metukų mes bijome rachito, kad kauliukai augs ir jie iškryps, ir bus šiuo metu jau retai pasitaikančio O arba X formos kojytės. Bet vaikai auga iki 18 metų ir kaulams reikia toliau vitamino D ir kalcio. O jo paprastai vyresni vaikai nebegauna”, – vitamino D trūkumo ir dėl to kylančių ligų priežastis įvardija gydytoja E. Marciuškienė.

Prastėjančios regos galima išvengti

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, akių klinikos „Lirema” vyriausioji gydytoja, oftalmologė Lilija Socevičienė teigia, kad intensyviam regos silpimui kelią galima užkirsti anksti pastebėjus akių funkcijos pakitimus. „Būtina kasmet atidžiai tikrinti vaikų regą, o esant bent menkiausiems pakitimams – siųsti konsultacijai akių ligų specialistams. Deja, nuolat susiduriame su užleistų ir įsisenėjusių akių ligų atvejais, kuomet prireikia net chirurginių operacijų. Mama ir tėtis turėtų žinoti, kad iki šešerių metų dar galima diagnozuoti ir sustabdyti daugelio akių ligų progresavimą, o vėliau – daug sunkiau. Dėl to profilaktinės patikros yra būtinos norint užkirsti kelią įvairiems negalavimams”, – tikrinti vaiko akis ragina gydytoja L. Socevičienė.

Gydytojos L. Socevičienės teigimu, moksliniai tyrimai patvirtino faktą, kad vaikams aktyviai laiką leidžiant lauke, o ne prie kompiuterio, sumažėja trumparegystės rizika. Norėdami puoselėti gerą vaikučių regėjimą ir stiprinti jų akis, mama ir tėtis turėtų kuo daugiau duoti vaikams morkų, mėlynių ir kitų daržovių, pieno produktų – jų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų ir vitaminų.

Vaikas pas gydytoją

Profilaktiškai tikrinantis sveikatą, gydytojas pediatras vaiko organizmo būklę įvertina įvairiapusiškai – mažąjį pasveria, pamatuoja, patikrina kraujospūdį, klausą, regėjimą, pasiklauso plaučių bei širdies veiklos. Kilus bent menkiausiam įtarimui, pastebėjus kokius nors (kad ir nedidelius) sveikatos defektus, vaikas yra siunčiamas pas gydytojus specialistus. Tokiu būdu būsimasis moksleivis yra ištiriamas nuodugniau. Kokios pagrindinės moksleivių sveikatos bėdos ir kaip jų išvengti?

Ydinga vaiko laikysena

Kaip tvirtina gydytojai ortopedai, daugelis vaikų, užuot pakankamai judėję, lakstę po lauką, plaukioję ežeruose ar upėse, karstęsi po medžius ir panašiai, didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus. Rezultatas – iškrypęs stuburas, ydinga laikysena, kitokie skeleto bei raumenų sutrikimai. Visoms šioms moksleivių bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios, knygų prikrautos kuprinės, nepatogūs suolai. Pamažu artėjant rugsėjo pirmajai, išsirinkti labiausiai patinkančią kuprinę visai nesunku – pasiūla parduotuvėse didelė. Kur kas sudėtingiau įvertinti, kuri kuprinė bus patikimesnė sveikatos atžvilgiu, kitaip tariant, ar apsaugos vaiko stuburą ir taisyklingą laikyseną. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos mama ir tėtis turėtų atkreipti dėmesį, renkantis mokyklinį krepšį:

• Kuprinė su knygomis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10-12 proc. vaiko svorio. Aritmetika šioje vietoje paprasta: pirmokas, sveriantis maždaug 25 kg turėtų nešti ne daugiau kaip 2,5-3 kg sveriančią kuprinę. Taigi, tuščios kuprinės svoris neturėtų viršyti 1,5 kg.
• Mokyklinis krepšys neturėtų spausti, trinti, jis privalo būti patogus. Matuotis geriausia apsivilkus striukę ir be jos, juk kuprinę vaikas nešios ir žiemą, ir vasarą.
• Idealu, jei kuprinės diržų plotis – ne mažiau kaip 4 cm, jei jie – paminkštinti. Per stori diržai vaikui gali trinti pažastis, veržti. Kuprinės „nugara“ turėtų būti paminkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. Vaikui užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš pečių.

Prastėjantis vaiko regėjimas

Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, judėjimo bei gryno oro stoka tikrąją to žodžio prasme iškraipo ne tik stuburą, bet ir regėjimą – ortopedams antrina gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė, dirbanti optikos salonų tinkle „Fielmann“. Pasak gydytojos, moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke, mažėja regėjimo problemų. „Gal kam ir sunku tuo patikėti, bet kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 procentais sumažina trumparegystės riziką. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir vaikas gali žiūrėti į toliau esančius objektus“, – pasakoja V.Nasvytienė. Kaip teigia oftalmologė, norint turėti nepriekaištingą regėjimą ar bent jau pastiprinti jį, vaikams taip pat patartina valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno gaminių – šių produktų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų.

V.Nasvytienės tvirtinimu, vis dar yra nemažai mamų ir tėčių, kuriems atrodo, kad vaikams nešioti akinius – tikra kankynė. Bendraamžiai iš jų šaiposi, naujasis aksesuaras – nepatogus, greit lūžtantis. „Anaiptol. Tai seniau buvo pajuokiami akiniuočiai. Buvo šaipomasi dėl storų akinių stiklų, gremėzdiškų rėmelių. O ir patys akiniai tikrai nebuvo patogūs. Dabar akiniai visai kitokie. Vaikai net nejaučia juos nešiojantys, be to, gali rinktis tiek norimą akinių spalvą, tiek ir formą,“ – tvirtina gydytoja. Oftalmologė priduria, kad baigiantis vasarai itin svarbu patikrinti moksleivių akis, galbūt jų rega susilpnėjo ir į naujiems mokslo metams reikalingų pirkinių sąrašą reikės įtraukti ne tik kuprinę, rašymo ar sporto reikmenis, bet ir akinius. Tuo tarpu jau nešiojantys akinukus vaikai įsitikins, ar senieji dar tinkami.

Kad nepultų ligos, o dantys būtų sveiki

Rūpintis vaiko sveikata būtina kompleksiškai – reguliariai profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus, laiku pastebėti vaiko savijautos pokyčius, įvertinti mokslo krūvį, nepamiršti visavertės mitybos, kokybiško poilsio, vitaminų bei mineralinių medžiagų – įsitikinusi bendrosios praktikos gydytoja Laima Petrauskienė. Tik tuomet vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus, o atšalus orams jo nepuls ligos. Gydytoja priduria, jog artėjant naujiems mokslo metams, mama ir tėtis turėtų iš naujo atsiversti vaikų skiepijimo pažymėjimus bei nepamiršti pasitikrinti dantų. „Nuo daugumos užkrečiamųjų ligų vaikai būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl remiantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, maždaug 6–7 metų vaikas turi būti pakartotinai paskiepytas nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito. 15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės“, – pasakoja L. Petrauskienė.

Kalbant apie dantis, daugelis medicinos įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdo 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programą. Visiems tokio amžiaus vaikams nemokamai specialiomis skystomis plombinėmis medžiagomis yra padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės. Tokiu būdu neleidžiama susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų tarp vaikų ir paauglių. Ši procedūra tikrai neskausminga, dantukų gręžti nereikia.