MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Virusai skirtingi, saugotis reikia taip pat

Kaip ir bet kuri kvėpavimo takų infekcija, gripas ir COVID-19, perduodamos per ore tvyrančius lašelius, tačiau šios ligos yra labai užkrečiamos. Viruso šaltinis – sergantis žmogus, o jam kosint ar čiaudint virusų sklidini lašeliai oru nukeliauja pas netoliese esančius žmones, kurie juos įkvepia. Todėl gripu ir COVID-19 lengva užsikrėsti ten, kur yra daug žmonių – mokykloje, darbe, autobuse ir pan. Taip pat galima užsikrėsti kontaktiniu būdu, pavyzdžiui, palietus durų rankeną, turėklus, paspaudus ranką. Todėl, palietę paviršius prekybos centre ar viešajame transporte, nelieskite rankomis veido, akių, nosies, burnos, nes virusai lengvai plinta per gleivines.

Didelės rizikos žmonėms gripas ir COVID-19 gali sukelti sunkią ligą arba mirtį. Šioms grupėms priklauso pagyvenę žmonės, nėščios moterys, sergantieji tam tikromis lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).

Stipri apsauga nuo virusų ir sunkiausių sezono ligų – gripo ir COVID-19 – skiepai. Gripo vakcinos sudėtis kasmet keičiama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, atsižvelgiant į cirkuliuojančių viruso padermių prognozę. Žinoma, vakcinos  nėra šimtaprocentinė apsauga nuo virusų, bet susirgus paskiepytam žmogui jos gali apsaugoti nuo sunkių ligos formų ir sumažina komplikacijų bei mirties tikimybę.

Saugodamiesi virusinių ligų turime naudoti daugybę kitų priemonių, kuriomis neleisime virusams mūsų pasiekti.

Apsisaugoti nuo gripo, COVID-19 ir kitų ligų padeda higiena

Virusai išlieka ant daiktų ir perduodami bendrai juos naudojant, taip pat – per nešvarias rankas. Sergančio žmogaus rankos yra ne mažiau svarbus viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus veidą, virusas patenka ant rankų, o nuo jų ant aplinkos daiktų, kuriuos palietęs gali užsikrėsti sveikas žmogus. Todėl po apsilankymo viešose vietose, taip pat grįžę namo iš gatvės, kruopščiai nusiplaukite rankas. Jeigu sergate sloga, audinio nosinę pakeiskite popierinėmis servetėlėmis, kad kišenėje nesinešiotumėte mikrobų.

Laikykitės higienos taisyklių ir mokykite jų vaikus: paaiškinkite, kad būtina plauti rankas su muilu ir vandeniu apsilankius tualete, paglosčius gyvūną, pažaidus su kitais vaikais ir pan. Kuo dažniau plausite rankas, tuo mažesnė tikimybė, kad užsikrėsite virusu. Jeigu rankų nusiplauti negalite, turėkite specialų valomąjį skystį ar servetėlių.

Vėdiname namus

Tikimybė pasigauti virusą gerokai padidėja prastai vėdinamose patalpose. Sausame, šiltame ir nejudančiame ore virusai išlieka ilgai, tačiau vėsiame ir cirkuliuojančiame ore jų sumažėja. Todėl patalpas būtina vėdinti bent tris kartus per dieną, dažniau atlikti drėgną valymą.

Atsargiau bendraujame

Epidemijos metu venkite vietų, kuriose daug žmonių, visur laikykitės saugaus atstumo. Kuo mažiau kontaktuosite su kitais, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti. Užsidaryti namuose nereikia, tačiau virusinių ligų epidemijos laikotarpiu geriau rinktis ne prekybos centrą, o atokesnę vietą pasivaikščiojimui gamtoje.

Jeigu namuose yra kūdikis, virusų siautėjimo sezoną geriau rečiau susitikti su šeimos draugais ir giminaičiais, nesiveskite vaiko į parduotuvę ir pan.

Apsauga nuo virusų – tinkamai dėvimos medicininės kaukės

Labai svarbios ir efektyvios COVID-19 ligos, taip pat ir gripo prevencijos priemonės yra medicininės kaukės ir respiratoriai. Pagal Europos standartus pagamintos veido apsaugos priemonės mažina užsikrėtimo riziką, nes geriausiai sulaiko žmogaus į aplinką iškvepiamus seilių lašelius.

Nepamirškite, kad veiksmingą apsaugą suteikia tik tinkamai dėvima kaukė: vienkartinę kaukę galima dėvėti tik vieną kartą, ji turi dengti nosį, burną bei smakrą, turi būti keičiama kas 3–4 valandas arba kai sudrėksta. Nepamirškite, kad apsaugines kaukes reikia keisti kas dvi valandas, kitaip apsauga nuo virusų gerokai susilpnės.

Stipriname organizmą

Stiprinkite imuninę sistemą: laikykitės sveikos mitybos taisyklių, valgykite daugiau šviežių ir termiškai apdorotų daržovių ir vaisių. 80 % mūsų imuniteto sukuria žarnynas, t. y. žarnyno mikroflora. Kad galėtų gyventi naudingos bakterijos, kurios rūpinasi mumis ir mūsų imunitetu, reikia vartoti pakankamai maistinių skaidulų ir skysčių. Virusinių infekcinių ligų piko metu nebadaukite ir atsisakykite griežtų dietų. Nepamirškite, kad daugelio kvėpavimo takų infekcijų rizikos veiksniu yra laikomas rūkymas.

Vienas iš svarbiausių ligų prevencijos veiksnių, stiprinančių apsaugines organizmo savybes, sveikas gyvenimo būdas. Žinoma, sveika gyvensena, kaip ir daugybė apsaugos nuo gripo, COVID-19 ir kitų virusinių ligų priemonių, nėra garantija, kad nesusirgsite. Tačiau sveikam ir stipriam organizmui lengviau susidoroti su virusu ir išvengti komplikacijų. O nuolat neišsimiegantys ir prastai besimaitinantys arba besilaikantys organizmą silpninančių dietų – ilgiau ir dažniau serga.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Gripas ir COVID-19 – abi kelia pavojų

Praėjusį šaltąjį sezoną, siautėjant koronaviruso pandemijai, gripu, taip pat ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sirgo gerokai mažiau žmonių negu ankstesnį periodą, kai dar nepažinojome naujojo viruso. Tam turėjo įtakos karantinas, kai daugelis sėdėjo namuose, mažiau bendravo ir buvo mažiau progų užsikrėsti. Be to, griežtai laikėmės kovos su epidemija priemonių: dėvėjome kaukes, laikėmės atstumų, kruopščiai plovėme rankas ir dezinfekavome patalpas. Praėjusį sezoną nuo gripo buvo aktyviai skiepijamasi. Be to, dalis žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19 virusu, nesikreipė į gydytojus, todėl nemažai ligų gali būti nediagnozuota.

Specialistai perspėja, kad šį sezoną gripas nedings ir saugotis jo reikia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja: kadangi praėjusį sezoną buvo mažai sergančiųjų gripu, dabar galimas didelis šios ligos protrūkis. Taigi, tikėtina, kad šį sezoną gripas ir COVID-19 aktyviai puls kartu.

Palyginti su gripu, sergantieji COVID-19 daug dažniau patiria sunkesnę ligos formą, dėl kurios prireikia gydymo ligoninėje. Bet abi ligos pavojingos dėl galimų komplikacijų. COVID-19 infekcija ir gripas gali sukelti tokias pačias komplikacijas: pneumoniją, smegenų uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, antrines bakterines infekcijas, sepsį, širdies smūgį, insultą, pabloginti lėtinių ligų eigą.

Simptomai panašūs

Atskirti šias ligas nelengva: nors gripas ir COVID-19 skirtingos infekcijos, dauguma simptomų labai panašūs. Sergant gripu, kaip ir COVID-19, dažnam maudžia visą kūną, skauda raumenis, galvą, peršti gerklę, kamuoja nuovargis, jėgų stoka, viduriavimas ir vėmimas. Užsikrėtusiųjų abiem ligomis kūno temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių.

Sergant COVID-19 vienas pagrindinių simptomų yra sausas kosulys, bet jis būdingas ir gripui. COVID-19 atveju prie kosulio gali prisidėti pasunkėjęs kvėpavimas, oro trūkumas, gali spausti ir skaudėti krūtinę. Sunkesnės COVID-19 infekcijos požymis yra dusulys, nes ši infekcija gali pažeisti plaučius. Susirgus gripu gali atsirasti sloga, taip pat retai ji pasitaiko COVID-19 atveju.

Vienu iš išskirtinių koronaviruso simptomų laikomas skonio ir uoslės praradimas, tačiau jį patiria ne visi. Be to, nebejusti skonio bei kvapo galima ir susirgus gripu ar peršalimo liga.

Užsikrėtusieji ir gripu, ir COVID-19 gali jausti nestiprius simptomus, o kai kurie nepatiria jokių nemalonių požymių ir net nepastebi, kad serga, tačiau ir jie yra infekcijos nešiotojai.

Skirtinga ligų eiga

Skirtingas šių ligų inkubacinis periodas bei užkrečiamumo mastas: COVID-19 liga plinta daug sparčiau. Užsikrėtusieji ir viena, ir kita liga gali išskirti virusą inkubaciniu periodu, t. y. kol dar neatsirado pirmieji simptomai. Todėl jau per šį laiką jie gali lengvai užkrėsti keletą žmonių. Inkubacinis periodas sergant COVID-19 gali tęstis iki 14 dienų, o gripo simptomai atsiranda greičiau – po 1 – 4 dienų.

Skiriasi ligos trukmė. Gripas, jei neatsiranda komplikacijų, dažnam praeina per 7–10 dienų. Užsikrėtus koronavirusu būdingi simptomai gali išlikti 3 savaites.

COVID-19 ir gripo rizikos grupės yra nėščiosios, pagyvenę žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis. Gripu dažnai serga ir vaikai. PSO duomenimis, šia liga kasmet suserga apie 20–30 proc. mažų vaikų.

Apsauga nuo abiejų ligų tokia pat

Gripas ir COVID-19 infekcija perduodami taip pat – nuo sergančio žmogaus sveikam. Žmogus gali lengvai pasigauti ligą, jei sergantysis šalia kosėja, čiaudi ar tiesiog kalba nedėvėdamas kaukės. Abiejomis infekcijomis galima užsikrėsti ir per sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus paviršius, nešvarias rankas, liečiant burną ar nosį.

Specialistai perspėja, kad blogiausia yra vienu metu susirgti ir COVID-19, ir gripu, nes tikėtina, kad negalavimai bus sunkesni. Apsisaugoti nuo šių dviejų pavojingų ligų padeda skiepai. Nuo gripo rekomenduojama skiepytis rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Imuninis atsakas ir apsauga nuo gripo susiformuoja po 10–14 dienų. PSO rekomenduoja tarp skiepų COVID-19 ir bet kuria kita vakcina laikytis mažiausiai dviejų savaičių intervalo.

Tiems, kurie dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso, rekomenduojama tai padaryti pirmiausia, o po to skiepytis nuo gripo.

Parengė Undinė Gilė