Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo

Puola virusai

Vaikas grūdinamas, geria vitaminus, valgo turtingą naudingų medžiagų maistą, o šaltuoju metų periodu vis peršąla. Lietingu, žvarbiu oru vaiko imunitetas silpnesnis ir mažylis daug greičiau gali susirgti nei saulėtą ir šiltą dieną. Rudenį trūksta saulės, kuri naikina daugelį infekcijų sukėlėjų, todėl vasarą ligų pavojus mažesnis. Deja, peršalimo ligas sukelia keli šimtai virusų ir įgyti atsparumą kiekvienam jų organizmas negali.

Taigi, kuo daugiau laiko vaikas praleidžia viešose vietose šaltu oru, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasigaus virusą ir susirgs. Vaikas užsikrečia nuo sergančio žmogaus, kuris kosėdamas ir čiaudėdamas kartu su smulkiais seilių lašeliais paskleidžia ir virusus. Todėl į darželį, mokyklą ar būrelio užsiėmimą išlydėtas sveikas vaikas grįžta sloguodamas ir kosėdamas.

Į organizmą patekęs virusas įsitvirtina kvėpavimo takų gleivinės epitelyje, pradeda intensyviai daugintis ir užkrečia vis daugiau ląstelių. Po parą trunkančio inkubacinio periodo prasideda – ūmusis. Tuomet atsiranda pagrindiniai ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiai:

– pakyla kūno temperatūra (iki 38–39 laipsnių), krečia šaltis,

– užgula nosį, iš jos teka vandeningos išskyros,

– jei uždegimas išplinta į gerklas ir bronchus, vaikas pradeda kosėti, čiaudi,

– skauda gerklę, galvą,

– gali ašaroti akytės,

– ligoniukui silpna, jis mieguistas, dingsta apetitas.

Paprastai vaikai peršalimo ligomis serga nesunkiai. Jos pavojingos nusilpusiems mažyliams ir kūdikiams, nes galimos komplikacijos. Vaikas pasveiksta maždaug per savaitę.

Greičiau išgyti be pasekmių padeda ne tik vaistai, bet ir lovos režimas bei dieta ir pakankamas kiekis vitaminų. Sergančio vaiko nerekomenduojama maitinti riebiais patiekalais, miltų gaminiais, negalima duoti saldumynų. Reikia reguliariai skalauti gerklytę ir plauti nosytę.

Prie virusinės infekcijos gali prisijungti bakterinė

Virusinių kvėpavimo takų ligos pavojingos dėl komplikacijų pavojaus. Dažnai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė. Nosies ertmėje gyvena mikroorganizmai, kurie sveikam vaikui jokios žalos nedaro. Virusine infekcija užsikrėtusio mažylio viršutinių kvėpavimo takų epitelyje gaminasi daug gleivių, virpamojo epitelio plaukeliai netenka judrumo ir susilpnėja apsauginė nosies funkcija. Todėl gleivinėje kaupiasi bakterinė mikroflora ir sparčiai dauginasi mikroorganizmai. Taigi, po 2 – 3 parų išryškėja komplikacijos.

Vaikas gali susirgti bakterinėmis vidurinės ausies, gerklės, nosies ir nosies ančių ligomis. Negydomos šios ligos gali tapti lėtinėmis. Ypač pavojinga vaikams komplikacija – plaučių uždegimas (pneumonija), kurį reikia skubiai gydyti. Todėl susirgusio peršalimo liga vaiko patiems gydyti neverta, reikia būtinai kreiptis į pediatrą.

Peršalimas ar gripas?

Peršalimo požymiai dažnai painiojami su gripo, bet gripą sukelia kito tipo virusai ir šia liga sergama daug sunkiau. Gripo požymiai išryškėja staiga:

– temperatūra pakyla iki 39– 40 laipsnių,

– krečia šaltis, stipriai skauda galvą, maudžia raumenis ir sąnarius,

– ligoniuką kankina bendras negalavimas ir silpnumas,

– gali skaudėti pilvą, vaikas gali viduriuoti ir vemti.

Šie gripo požymiai tęsiasi 3 – 5 dienas.

Kai vaikas karščiuoja

Jeigu nusprendėte sumažinti temperatūrą aptrynimais, tai darykite šiltu vandeniu. Temperatūra krinta garuojant vandeniui, o vandens temperatūra šiai reakcijai neturi įtakos. Nenaudokite spirito ir jo tirpalų, nes jų garai vaikui nuodingi. Jokiu būdu nemaudykite karščiuojančio vaiko, nes temperatūra dar labiau pakils.

Esant aukštesnei kaip 38 laipsnių temperatūrai, mažyliui sugirdykite gydytojo rekomenduotų vaistukų. Atsiminkite, kad jokiu būdu negalima duoti vaikui aspirino, nes jis gali sukelti pavojingą Rejė sindromą (ūmus ir sunkus kepenų, smegenų ir kitų organų toksinis pažeidimas).

Būtinai kvieskite gydytoją, jei vaikas labai karščiuoja, jeigu jam sunku kvėpuoti, jei mažylis vemia, neramus ar atsirado raumenų traukuliai.

Karščiuodamas vaikas praranda daug skysčių, todėl duokite jam daug gerti: kompotų, spanguolių kisieliaus, čiobrelių, liepžiedžių arbatos su medumi. Jeigu karščiuojantis vaikas atsisako valgyti mėsą, išvirkite jam vištienos ir daržovių sultinį.

Kaip nepersišaldyti

Epidemijos metu nesilankykite su vaiku viešose vietose. Grįžęs iš darželio ar lauko vaikas turi įprasti plauti rankas su muilu. Nekurkite šiltnamio sąlygų: pernelyg didelė šiluma namuose nėra naudinga. Optimali kambario temperatūra – 20 – 22 laipsniai. Dažnai vėdinkite namus.

Pasirūpinkite tinkama vaiko apranga ir avalyne. Vadovaukitės ne tik oru už lango: nepamirškite, kad dieną oras sušyla, o vakare – atvėsta. Vaiko kojytės turi būti sausos, todėl geriausi – neperšlampami batai, nes sušlapęs kojas mažylis gali greitai peršalti.

Greičiau peršąla neužsigrūdinę, nusilpę, retai būnantys gryname ore vaikai. Vaiko grūdinimui naudingi pasivaikščiojimai ir žaidimai lauke, fiziniai pratimai.

Mažylio valgiaraštyje turėtų būti daug daržovių ir vaisių, nepamirškite į patiekalus pridėti svogūno ir česnako. Visą ligų sezoną pravartu vaiko imunitetą stiprinti vitaminais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė