<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>vaiko dantukai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/vaiko-dantukai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:10:52 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Oct 2019 17:27:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akytės negalavimas]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[atsikišę dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[batai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[Bėrimai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[bronchitas vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[bronchito kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Crocs batai]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas traumatologas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Iššutimai]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kreivi dantys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kalba]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio oda]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio verksmas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamą gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[medicininė kaukė]]></category>
		<category><![CDATA[meningokokas B]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklingas sąkandis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontė Ada Kamblevičienė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontiniai aparatai]]></category>
		<category><![CDATA[pėda]]></category>
		<category><![CDATA[pėdos formavimuisi]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[priekiniai dantys]]></category>
		<category><![CDATA[rėksmas]]></category>
		<category><![CDATA[Rimantas Kėvalas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[sausas oras]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skalbikliai]]></category>
		<category><![CDATA[skalbimo priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepyti vaikus]]></category>
		<category><![CDATA[sudirgusi oda]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[sveiki sumuštiniai]]></category>
		<category><![CDATA[tarpai tarp dantų]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti gripu]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Vaikas verkia]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas kremas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akytės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[vakcina nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[valyti dantis]]></category>
		<category><![CDATA[verkiantis kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[visagrūdė duona]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18485</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę RUDENS LIGOS Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros? Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui BŪKIME SVEIKUČIAI 10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę? Sumuštinis – sveika ar ne? PATARIA GYDYTOJAI Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei? Ortopedo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18491" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" /><strong>MAMŲ ISTORIJOS</strong><br />
Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</p>
<p><strong>RUDENS LIGOS</strong><br />
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?<br />
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong><br />
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių<br />
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?<br />
Sumuštinis – sveika ar ne?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAI</strong><br />
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?<br />
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ</strong><br />
Pirmoji pagalba vaiko akytėms</p>
<p><strong>NĖŠTUMAS</strong><br />
Ką valgyti nėščiajai būtina?</p>
<p><strong>SVEIKI NAMAI</strong><br />
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės<br />
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><br />
Kaip padėti kūdikio odelei?<br />
Vaikas verkia &#8211; ką daryti?</p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #b81111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #084aa1;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script src="https://view.publitas.com/embed.js" type="text/javascript" data-responsive="true" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/" data-cfasync="false" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" publitas-embed=""></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/dantuku-istorijos-pagal-mama-gydytoja-ortodonte?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=dantuku-istorijos-pagal-mama-gydytoja-ortodonte</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/dantuku-istorijos-pagal-mama-gydytoja-ortodonte#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Oct 2019 14:49:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mamų istorijos]]></category>
		<category><![CDATA[atsikišę dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[dantų sangrūdos]]></category>
		<category><![CDATA[kreivi dantys]]></category>
		<category><![CDATA[mamą gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklingas sąkandis]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontė Ada Kamblevičienė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontinė kaukė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontinė plokštelė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontiniai aparatai]]></category>
		<category><![CDATA[pieniniai dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[priekiniai dantys]]></category>
		<category><![CDATA[tarpai tarp dantų]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[valyti dantis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18451</guid>

					<description><![CDATA[<p>Aštuonerių Augustės ir penkerių Aušros mama Ada gydytoja ortodontė. Vyresnėlė, kaip ir daug kitų vaikų, yra mamos pacientė. Iš savo patirties mergaitė galėtų padrąsinti ir bijančius vaikus bei abejojančius tėvelius. Ką pataria ortodontė Ada Kamblevičienė, kad vaikų dantukai nesukeltų problemų. Juk netaisyklingas sąkandis, dantų sangrūdos bei atsikišę dantukai ne tik negražu, nors ir tai labai&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/dantuku-istorijos-pagal-mama-gydytoja-ortodonte">Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18457" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Ada-Kamblevičienė-su-dukromis.jpg" alt="" width="1000" height="571" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Ada-Kamblevičienė-su-dukromis.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Ada-Kamblevičienė-su-dukromis-768x439.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Ada-Kamblevičienė-su-dukromis-840x480.jpg 840w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />Aštuonerių Augustės ir penkerių Aušros mama Ada gydytoja ortodontė. Vyresnėlė, kaip ir daug kitų vaikų, yra mamos pacientė. Iš savo patirties mergaitė galėtų padrąsinti ir bijančius vaikus bei abejojančius tėvelius. Ką pataria ortodontė Ada Kamblevičienė, kad vaikų dantukai nesukeltų problemų. Juk netaisyklingas sąkandis, dantų sangrūdos bei atsikišę dantukai ne tik negražu, nors ir tai labai svarbu.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18459 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Mokosi-valyti-dantukus-e1570463941813.jpg" alt="" width="485" height="569">Dėl kokių problemų dažniausiai atveda vaikus į jūsų kabinetą ir kada mamos sunerimsta dėl vaiko dantukų?</strong></h4>
<p>Išskirčiau keletą amžiaus tarpsnių, kada tėveliai pirmąkart atveda vaikus pas ortodontą.<br />
<strong>Pirmasis – 6,5–7,5 metų</strong>, kai priekinius pieninius dantis pradeda keisti nuolatiniai. Tėveliai sunerimsta, jeigu šie dygsta kreivai, nors pieniniai dantukai buvo gražūs, tiesūs, be tarpelių. Paprastai taip nutinka dėl to, kad žandikauliai auga per lėtai ar per mažai, nes nuolatiniai priekiniai dantys dygsta platesni, stambesni ir jiems reikia vietos. Nerimą tėvams kelia ir tarp priekinių pieninių dantų atsiradę tarpai. Tada nuraminu, kad tai labai gerai, nes kai pieniniai dantys keisis į nuolatinius, jiems bus užtektinai vietos dygti.</p>
<p>Kreivi dantys gydomi paprastai: gaminamos individualios ortodontinės plokštelės, kurios formuoja vietą nuolatiniams dantims.<br />
Šaunu, kad tėveliai, pastebėję, jog vaiko apatinis žandikaulis smarkiai atsikišo į priekį, nelaukdami atveda mažylį, nes tokio amžiaus vaikus gydyti yra gerokai paprasčiau. Naudojami tam tikri ortodontiniai aparatai, kurie pakeičia žandikaulių augimą. Pastebėjau, kad šis gydymas ypač patinka berniukams. Ortodontinės kaukės jiems suteikia pasitikėjimo savimi.<br />
Be galo svarbus tėvelių požiūris. Gaila, kad kai kurie tėveliai, išvydę ortodontinius aparatus, kategoriškai atsisako gydymo ir vaikams girdint pasako, kad jų vaikas tokių baisių aparatų nenešios. Niekada nepamiršiu, kokių įspūdingų rezultatų pasiekė mano pacientas berniukas vos per 3 mėnesius. Jo tėveliai į ortodontinę kaukę sureagavo taip: „Čia tai kietai“. Manau, tokia motyvacija iš karto lemia sėkmingą gydymą ir puikius rezultatus.</p>
<p>Šį gydymą taikome ir paaugliams, ir suaugusiesiems, tačiau jis gerokai ilgesnis, sudėtingesnis, o ir rezultatai ne visada būna tobuli. Jeigu viršutinio ir apatinio žandikaulių neatitikimai dideli, suaugusiesiems siūlome žandikaulio operaciją kartu su ortodontiniu gydymu breketų sistemomis.</p>
<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18462 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Mama-moko-valyti-dantukus-e1570464244561.jpg" alt="" width="625" height="557">8–10 metų</strong> vaikų tėvai skundžiasi, kad mažųjų veidukai lyg pradeda kreivėti. Pagrindinė priežastis (jei nebuvo smilkinkaulio, apatinio žandikaulio traumų ar uždegimų) – vienpusis kryžminis sąkandis, kai ne viršutiniai dantys dengia apatinius, o apatiniai – viršutinius. Gydymas nėra sudėtingas, gaminamos individualios ortodontinės plokštelės.</p>
<p>Taip pat šio amžiaus vaikus tėveliai atveda dėl atsikišusių priekinių dantų ir dėl to, kad laikui bėgant vis labiau didėja tarpai tarp dantų. Dažniausiai dantys atsikiša, kai kramtydamas vaikas prikanda lūpą, nes tai skatina viršutinį žandikaulį augti į priekį ir užblokuoja apatinio žandikaulio fiziologinį augimą. Priežastis gali būti ir nykščio, pieštukų čiulpimas. Pradėjus gydymą pirmiausiai vaikas turi atsikratyti žalingų įpročių, o tam prireikia daug kantrybės ir tėveliams. Reikia daryti lūpų pratimus bei nešioti ortodontinius aparatus, kurie koreguoja žandikaulių augimą bei padeda atprasti nuo žalingų įpročių.</p>
<p>Priekiniai dantys dažnai atsikiša, kai į juos remiasi liežuvis ryjant seiles. Tada gydymas, manau, sudėtingiausias, į pagalbą dažnai pasitelkiame logopedus. Taip pat, be ortodontinių aparatų, skiriame liežuvio pratimus.</p>
<p><strong>Paaugliukai</strong> dažniausiai kreipiasi dėl kreivų dantų. Tėvai pastebi, kad vaikai kompleksuoja dėl kreivos šypsenos, o slėpdami kreivus dantis tempia viršutinę lūpą. Kai kuriems tėvams neramu, kad iškritus priekiniams pieniniams dantims, ilgai neišdygsta nuolatiniai. Taip gali nutikti tada, kai dantų lanke yra per mažai vietos, nuolatinis dantis gali įstrigti žandikaulio kaule arba tiesiog nėra nuolatinio danties užuomazgos (adentija). Pastaruoju metu taip nutinka ypač dažnai. Išgirdę, kad jų vaikas neturės vieno ar kelių priekinių dantų, tėvai susigraudina, tačiau galiu nuraminti, nes šiuolaikinė odontologija tokias problemas išsprendžia, tik, žinoma, teks pasitelkti kantrybę. Kai kurie vaikai patys atsiveda tėvus norėdami išgirsti ortodonto nuomonę apie dantis bei sąkandį.</p>
<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18465" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Sesutės-Aušra-ir-Augustė.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Sesutės-Aušra-ir-Augustė.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Sesutės-Aušra-ir-Augustė-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Kokias dantukų problemas pastebėję tėveliai turėtų sunerimti, į ką atkreipti dėmesį?</strong></p>
<p>Rekomenduočiau stebėti šiuos vaiko dantų pakitimus.<br />
1. Apie šeštuosius metus turėtų formuotis tarpeliai tarp priekinių dantų.<br />
2. Stebėkite, ar vaikas neprikanda apatinės lūpos priekiniais dantimis.<br />
3. Ar apatiniais priekiniais dantimis nekanda į gomurio gleivinę.<br />
4. Pažiūrėkite, ar rydamas vaikas neremia liežuvio į priekinius dantis.<br />
5. Būtinai prižiūrėkite, gydykite pieninius dantis.<br />
6. Jau nuo 7 metų ateikite pas gydytoją odontologą ortodontą.<br />
7. Stebėkite vaiko profilį – jis turi būti beveik tiesus.</p>
<p>Kokios dažniausios kreivų dantų ir netaisyklingo sąkandžio priežastys?<br />
Pagrindinės netaisyklingo sąkandžio priežastys – paveldimumas ir žalingi įpročiai. Dažniausiai dantys kreivėja per anksti netekusiems pieninių dantukų. Tada šalia jų esantys dantys pasislenka į priekį, užimdami dar neišdygusių nuolatinių dantų vietą, todėl pastarieji dygsta bet kur arba lieka įstrigę žandikaulio kaule.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18467" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Dukrelė-tikrina-tėčio-dantukus.jpg" alt="" width="500" height="649">Ar patartumėte pas gydytoją ortodontą apsilankyti profilaktiškai? Kokios gali būti netaisyklingo sąkandžio pasekmės vaikui?</strong></h4>
<p>Pasikonsultuoti su gydytoju odontologu ortodontu rekomenduočiau jau nuo 7-erių metų, net jei vaikų dantys tėveliams atrodo idealiai tiesūs. Dažnai pasitaiko gilus ar net traumuojantis sąkandis, kai vaiko apatiniai kandžiai stringa į gomurio gleivinę. Tai ateityje gali sukelti rimtų periodonto (audiniai, esantys aplink dantų šaknis) problemų, skatinti spartesnį dantų dilimą, nors dantys ir atrodo tiesūs.</p>
<p>Netaisyklingas sąkandis ne visada, bet gali lemti periodonto problemas ateityje, taip pat – ne tik spartesnį dantų dilimą, bet ir netaisyklingą veido augimą, ir svarbiausia, dėl kreivų dantų mažėja vaikų savivertė bei pasitikėjimas savimi.</p>
<h4><strong>Ar netaisyklingo sąkandžio gydymas ir kreivų dantukų tiesinimas vaikams skiriasi nuo suaugusiųjų gydymo? Kiek laiko trunka gydymas?</strong></h4>
<p>Vaikai dažniausiai gydomi įvairaus tipo plokštelėmis arba funkciniais aparatais, kurie parenkami pagal amžių, sąkandžio bėdas, žandikaulių augimą. Ortodontinis gydymas vidutiniškai trunka apie pusantrų metų, kartais ir ilgiau. Po to dažnai reikalingas palaikomasis gydymas, kurio metu stebimas žandikaulių augimas. Vaikų dantys savaime tiesinasi ortodontiniais aparatais suformavus vietą žandikauliuose bei esant burnos ir liežuvio raumenų pusiausvyrai.</p>
<p>Suaugusiųjų gydymas breketų sistemomis taip pat trunka apie pusantrų metų, esant didesnei dantų ir sąkandžio patologijai, gydymas trunka ilgiau. Tais atvejais, kai sąkandis yra ypatingai prastas, reikalinga žandikaulių operacija.</p>
<h4><strong>Ortodontinis gydymas, ko gero, sukelia didelį diskomfortą, ar sunku susitarti su vaikais?</strong></h4>
<p>Mano vaikai (pacientai) šaunuoliai – noriai nešioja ortodontines plokšteles, tikrai nėra sudėtinga su jais susitarti. Dažnai, ypač mergaitės, po vizitų apsikabina. Tada labai smagu! Sunkiausia vaikams padaryti dantų atspaudus (kartais net suaugusiesiems tai būna iššūkis). Pastebėjau, kad svarbiausia vaikams nemeluoti. Iš anksto paaiškinu, kad nebus malonu, bet tikrai neskaudės, kad darant atspaudus pakutens gomuriuką ar pašaldys dantukus, paprašau, kad kai dantukams bus šalta, būtinai mane įspėtų pakeldami ranką. Kad nukreipčiau jų mintis nuo nemalonių pojūčių, paprašau labai rimtai pagalvoti apie būsimos plokštelės spalvas, ar reikės blizgučių, ir kokių norėtų – margų ar vienspalvių, ar norės ant plokštelių kokių paveikslėlių, gėlyčių, širdelių, šypsenėlių ar tatuiruočių, pavyzdžiui, su krepšinio kamuoliu ar futbolininku. Padarytus atspaudus visada kartu apžiūrim, nepamirštam jų pagirti.</p>
<p>O jei mažasis pacientas bijo, pirmojo vizito metu jam nedarau to, kas galėtų dar labiau išgąsdinti. Svarbiausia – būti gerais draugais, vaikas neturi bijoti gydytojo! Jam svarbu priprasti prie naujos aplinkos. Bailiukus įtraukiu į darbus, prašau jų pagalbos, o padėdami man net nepajunta, kad atspaudas plokštelei jau padarytas. Jokios prievartos nėra – viskas vyksta žaidimų forma.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18469" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Mergaitės-valosi-dantukus.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Mergaitės-valosi-dantukus.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Mergaitės-valosi-dantukus-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Kaip rūpinatės savo dukrelių dantukais?</strong></h4>
<p>Dar būnant labai mažai, man atmintin įstrigo viena televizijos laida apie taisyklingą dantų valymą ir priežiūrą. Iki šiol pamenu, kad odontologas labai vaizdžiai rodė, kaip reikia valyti dantis. Todėl pati savo vaikams naudojau daug vaizdinių priemonių.<br />
Kai tvarkau pacientų nuotraukas, mano mergaitės, pamačiusios tamsesnius dantukus,<br />
klausia, kodėl taip atsitiko. Atsakymas visada tas pats: „Manau, kad per trumpai valė vakarais dantis“. Nesu iš tų mamų, kurios draudžia vaikams saldainius, nors iš savo mergaičių gaunu pastabų, kad saldainių valgyti negalima, nes suges dantukai, o aš joms atsakau: „Dantukams kenkia ne saldainiai, o jų nevalymas“.</p>
<p>Nuo mažens labai atidžiai rinkau joms dantų pastas – pagal fluoro kiekį. Manau, kad vaikams bent iki 9 metų reikia padėti išsivalyti dantis, nors ir tėvai pavargę nuo kasdienių darbų, spartaus gyvenimo tempo, ar kartais tiesiog tingi. Kai esu labai pavargusi ar tingiu, paprašau, kad dukrelės išsivalytų dantis savarankiškai, ir tada duodu po pusę apnašas dažančios tabletės.</p>
<p>Tuomet negerai išvalytos dantų vietos nusidažo ryškia violetine spalva, ir mergaitės dar sykį valosi dantis, kol ši spalva pranyksta.<br />
Mano vyresnioji dukra turi ir sąkandžio problemų, ir dantys susigrūdę, tačiau jau antrus metus nešiodama ortodontinę plokštelę šių bėdų ji baigia atsikratyti. Nors mergaitė tikrai ilgai nešioja plokštelę, bet dėl to niekada labai nesiskundė. Problema buvo tik pamestos pirmosios 2 plokštelės. Pametusi antrąkart, už naują plokštelę turėjo susimokėti pati iš savo santaupų (močiučių ir senelio duotų pinigėlių), tai dabar labai ją saugo.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18472" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Ada-Kamblevičienė-su-vyru.jpg" alt="" width="2627" height="1500" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Ada-Kamblevičienė-su-vyru.jpg 2627w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Ada-Kamblevičienė-su-vyru-768x439.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Ada-Kamblevičienė-su-vyru-840x480.jpg 840w" sizes="(max-width: 2627px) 100vw, 2627px" />Kaip įpratinote dukreles prie dantų higienos?</strong></h4>
<p>Manau, kad geriausia vaikus pratinti prie burnos švaros iš pat pradžių, dar neturinčius dantukų, kai atsigeria pieno ar mišinuko. Tinka paprastas būdas: virintą ir išlygintą marlės gabalėlį apsukame aplink švarų pirštą ir kruopščiai išvalome burnos gleivinę, nepamiršdami liežuvio.</p>
<p>Jei vaikas priešinasi dantų valymui, nesijaudiname ir vis tiek valome, o į jo verksmą reaguojam kaip į gražiausias dainas, tada ir ausų taip nerėžia. Su didesniu vaiku iš pradžių galima drauge valyti jo žaislų – gyvūnėlių ar lėlių – dantis. Vaiką patraukia ir tėvų pavyzdys. Parodykite vaikams, kaip jūs patys valotės dantis ir darykite tai visi drauge.</p>
<p>Jei vaikui sunkiai sekasi, jokiu būdu nebarkite. Galime barti jo meškutį, kuris visai nevalo dantų, nes jam skaudės ir pajuoduos dantys. Pakvieskite vaiką, kad padėtų įkalbėti meškutį juos išvalyti. Galima paprašyti, kad vaikas parodytų meškučiui pavyzdį, kaip reikia valyti dantis, ir tada beveik galime švęsti pergalę!</p>
<p>Mums su vyru dėl dukrelių dantų valymo pasisekė, nes jei neklauso, užtenka pasakyti, kad neleisime vakare išsivalyti dantų. Tai joms didžiausia bausmė, keista, bet net didesnė, nei neduoti planšetės.</p>
<p><em>Kalbėjosi Neringa Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/dantuku-istorijos-pagal-mama-gydytoja-ortodonte">Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/dantuku-istorijos-pagal-mama-gydytoja-ortodonte/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>„Buteliuko ėduonis“. Kas kaltas?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/buteliuko-eduonis-kas-kaltas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=buteliuko-eduonis-kas-kaltas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/buteliuko-eduonis-kas-kaltas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 05 Jun 2018 05:12:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[buteliuko ėduonis]]></category>
		<category><![CDATA[buteliuko kariesas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio dantys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[pieniniai dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[žindomų vaikų ėduonis]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17663</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gal ir jums teko matyti dar visai mažų, vos vienerių – dvejų metų vaikų su jau sugedusiais priekiniais dantukais? Tai ėduonis. O populiariai jį įprasta vadinti „buteliuko kariesu“ (ėduonis lotyniškai – „caries“). Tačiau pasitaiko ir žindomiems, iš buteliuko niekada negirdytiems vaikams. Dantų ėduonis yra infekcinė liga, sukeliama mikroorganizmų. Dažniausiai ant sergančių dantų atrandamos bakterijos Streptococcus&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/buteliuko-eduonis-kas-kaltas">„Buteliuko ėduonis“. Kas kaltas?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17666" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/06/Buteliuko-kariesas-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Gal ir jums teko matyti dar visai mažų, vos vienerių – dvejų metų vaikų su jau sugedusiais priekiniais dantukais? Tai ėduonis. O populiariai jį įprasta vadinti „buteliuko kariesu“ (ėduonis lotyniškai – „caries“). Tačiau pasitaiko ir žindomiems, iš buteliuko niekada negirdytiems vaikams.</p>
<p>Dantų ėduonis yra infekcinė liga, sukeliama mikroorganizmų. Dažniausiai ant sergančių dantų atrandamos bakterijos <em>Streptococcus mutans</em>. Jos pačios vaiko dantukų „negraužia“, tačiau labai „mėgsta“ cukrų. Skaidydami cukraus molekules, mikrobai gamina rūgštis, kurios ardo dantų emalį. Danties paviršius darosi purus ir, rūgštims prasiskverbiant vis giliau, pakenkimas palaipsniui didėja. Kol rūgštys danties emalį pragraužia kiaurai ir pradėjus irti dentinui pasimato tamsesnė duobutė, užtrunka 6–12 mėnesių. Mažiems vaikams šis procesas vyksta sparčiau, nes pieniniai dantukai, ypač tuojau po išdygimo, nėra ganėtinai mineralizuoti ir jų emalis santykinai minkštesnis, negu nuolatinių dantų. Be to, kūdikių seilės klampesnės, jose mažiau, negu suaugusiųjų seilėse, antibakterinių komponentų bei mineralinių medžiagų, neutralizuojančių rūgštis ir atkuriančių pažeistą dantį.</p>
<p><strong>Bakterijų keliai į vaiko burną</strong></p>
<p>Pakenkimas paprastai pirmiausia atsiranda viršutinių priekinių dantų viršutiniame trečdalyje iš lūpų pusės. Šią vietą mažiausiai nuplauna seilės ir todėl čia lengviau prisitvirtina bei dauginasi mikrobai ir susidaro jų gyvybinės veiklos produktų – kenksmingųjų rūgščių – didesnė koncentracija. Apatiniai priekiniai dantys lieka sveiki, nes juos uždengia liežuvis, o burnos dugne esančių liaukų išskiriamos seilės praskiedžia ir neutralizuoja dantų apnašo bakterijų gaminamas rūgštis.</p>
<p>Dantų ėduonį sukeliančiomis bakterijomis vaikai užsikrečia nuo kitų žmonių.</p>
<p>Tai gali atsitikti įvairiais būdais: bučiuojant, naudojant tuos pačius dantų šepetėlius ir stalo įrankius, duodant vaikui duonos riekę ar kitokio maisto produkto, kurio jau atsikando kariesu sergantis žmogus. Ne mažiau kenksmingas suaugusiųjų įprotis kūdikiui duodamą čiulptuką pirmiau „nuvalyti“ savo burnoje. Pagrindinis kariesogeninės infekcijos šaltinis kūdikiams yra jų mamos. Laiku (dar prieš dygstant kūdikio dantims) išgydžius motinos sugedusius dantis, gerokai sumažėja ir kūdikių ėduonies pavojus.</p>
<p>Geri visos šeimos narių burnos higienos įpročiai yra privaloma kiekvieno iš jų dantų karieso profilaktikos priemonė. Tėvai, patys reguliariai valantys dantis, ne tik sumažina tikimybę bakterijomis užkrėsti vaikus, bet yra ir geras pavyzdys savo atžaloms.</p>
<p><strong>Naktį pavojus didesnis</strong></p>
<p>Mažų vaikų ėduonies atsiradimo rizika ypač padidėja, kai kariesogeninės medžiagos į burną pakliūva naktinio miego metu. Dieną tarp maitinimų seilės apiplauna dantis ir, veikdamos šarminančiai, neutralizuoja rūgštis, danties emalyje padeda išlaikyti mineralus ir trukdo bakterijoms prie jo prisitvirtinti.&nbsp; Miegant vaiko burnoje seilių išsiskiria mažiau, cukringos medžiagos nuo dantų paviršiaus nenuplaunamos ir bakterijos iš jų pagamina daugiau rūgščių.</p>
<p>Tačiau ir dieninis maitinimas yra ne mažiau svarbus. Antrąjį kūdikio gyvenimo pusmetį, kai jau išdygsta pirmieji dantukai, jis jau būna ne tik žindomas (ar girdomas mišiniais), bet ir pradeda valgyti papildomą tirštą maistą. O šio liekanos, pavirtusios užsibūnančiu (ypač per visą naktį) dantų apnašu, tampa bakterijų „namais“.</p>
<p><strong>Kodėl „buteliuko kariesas“? </strong></p>
<p>„Buteliuko kariesu“ ankstyvasis ėduonis buvo pramintas todėl, kad pastebėta, jog dažniausiai jis išsivysto kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie prieš užmigdami ir prabudę naktį iš buteliuko per čiulptuką girdomi saldžiais gėrimais: saldinta arbata, sultimis&#8230; Ir mišinėliai nėra išimtis. Nors jie gaminami iš karvės pieno, kuris pieno cukraus laktozės turi gerokai (pusantro karto) mažiau negu moters pienas, tačiau karvės piene yra ganėtinai per daug (net 3,5 kartų daugiau negu moters piene) baltymų. Pirmiausia todėl ir gaminamas kūdikių maistelis – mišinys: kad paskui į tuos iš gražios dėžutės išimtus miltelius būtų įpilama daugiau vandens, negu iš šviežio karvės pieno buvo išgarinta gamykloje. Tačiau tada karvės pieno laktozės koncentracija dar labiau sumažėtų. Dėl to, kad mišinyje angliavandenių būtų ne mažiau negu kūdikio maisto etalone – motinos piene, į miltelius jau gamykloje įmaišoma nemažai saldžių pakaitalų natūraliosios laktozės stygiui kompensuoti. Taigi, vartojimui paruošti vandenyje ištirpinti mišinėlio milteliai irgi tampa savotišku cukraus tirpalu. Todėl nereikėtų stebėtis mokslininkų išvadomis, jog kai kurie pieno mišiniai tirpdo dantų emalį ir skatina dantų ėduonies vystymąsi.</p>
<p><strong>Mamyčių pienas taip pat saldus&#8230;</strong></p>
<p>Taip, ir netgi labai – moterys savo krūtyse gamina patį saldžiausią (daugiausia pieno cukraus – laktozės turintį) pieną iš visų Žemėje gyvenančių žinduolių rūšių. Beveik toks pat saldus yra mūsų artimiausių „giminaičių“ – žmogbeždžionių pienas. Tačiau nei gamtoje laisvai gyvenančių šimpanzių, nei gorilų jaunikliams pieninių dantų kariesas nebūdingas, nors jie žindomi po kelerius metus ir miega kartu su motina. Dantų ėduonies požymių beveik nerasta ir antropologų ištirtose priešistorėje gyvenusių žmonių kaukolėse.</p>
<p>Iš dalies taip yra todėl, jog moters pieno laktozė nėra toks pat geras ėduonį sukeliančių bakterijų maistas, kaip pramoninis cukrus sacharozė. Viena, dauguma laktozės molekulių į gliukozę ir galaktozę suskaldomos ne burnoje, o tik žarnyne. Antra, motinos pieno imunoglobulinai A ir G stabdo bakterijų augimą, o laktoferinas veikia <em>Streptococcus mutans</em> baktericidiškai – jas naikina. Be to, pienas gali net remineralizuoti (atkurti) jau aptirpusį dantų emalį, suteikdamas jam kalcio ir fosforo. Bet daugelis komercinių mišinių dantų emalį tirpdo, nes mažina burnos pH (rūgština), o tai ne tik greitina emalio demineralizaciją, bet ir skatina bakterijų<em> Streptococcus mutans </em>klestėjimą.</p>
<p><strong>Žindomų vaikų ėduonis</strong></p>
<p>Deja, tikrai pasitaiko. Tačiau teisingiau būtų sakyti, jog tiems kūdikiams dantų kariesas atsiranda ne todėl, kad jie žindomi, bet nepaisant žindymo. Nes kaltas irgi ne jų mamyčių pienas!</p>
<p>Jau minėjau – ėduonį sukeliančių bakterijų namai yra dantų apnašas. Ant švaraus ir lygaus kieto danties emalio joms nebūtų patogu prikibti ir išsilaikyti. Maždaug šešių mėnesių amžius, kai išdygsta pirmieji pieniniai dantukai, sutampa su papildomo tiršto maisto – košių valgymo pradžia. Prilipus maisto likučiams, ilgainiui susidaro dantų apnašas. Jeigu jame yra cukraus – apnašas tampa ir bakterijų „maisto sandėliuku“. Be to, cukrus, savo ruožtu, yra žaliava susidaryti specifiniams polisacharidams, didinantiems dantų apnašo lipnumą ir taip padedantiems jame dar saugiau ir gausiau įsikurti mikrobams.</p>
<p>Jeigu kūdikis eis miegoti su švariais dantukais, tai ir naktinis žindymas jam niekuo nepakenks. Kuo dantukai „jaunesni“, t.y, kuo mažiau laiko praėjo po išdygimo, tuo lengviau juos gali pažeisti bakterijų išskiriamos rūgštys. Todėl net ir žindomam kūdikiui jau reikia pradėti valyti vos išdygusius dantukus. Ypač jeigu jis papildomai valgo ir tokio maisto, nuo kurio ant dantų gali susidaryti apnašas.</p>
<p><strong>Šiuolaikinė problema</strong></p>
<p>Pasaulinė Sveikatos Organizacija, remdamasi jau šimtų tūkstančių metų žmonijos patirtimi ir šiuolaikiniu mokslu, rekomenduoja kūdikių žindymą tęsti antraisiais vaiko gyvenimo metais ir dar ilgiau – tol, kol išliks poreikis. Antropologai, remdamiesi archeologų radiniais, teigia, jog labai tolimoje senovėje vaikai buvo žindomi po kelerius metus, tačiau ankstyvo dantų gedimo požymių, tiriant tuomet gyvenusių žmonių kaukoles, beveik nerasta. Ir šiandien ėduonis nebūdingas laukinėse bendruomenėse, kur kūdikiai miega šalia mamų ir žindymas naktimis tęsiasi po antrojo gimtadienio. Kokia tokio atsparumo paslaptis?</p>
<p>Senovėje laukiniai žmonės patys valgė ir savo vaikams duodavo gamtoje randamą natūralų, taigi neperdirbtą, maistą. Ne tokį, kaip dabar įprasta – sumaltą ir virtą iki ištižimo, tepančiai prilimpantį prie dantų. Tada dar nebuvo fabrikinio cukraus ir aukščiausios rūšies miltų. Dantų ėduonis kaip žmonijos bėda radosi laikais, kai sėslios gentys išrado žemdirbystę ir pradėjo malti, virti, saldinti&#8230;</p>
<p>Rupus ir šiurkštokas natūralią skaidulinę struktūrą tebeturintis maistas ne tik blogiau limpa, bet ir lyg natūralus šepetukas nuvalo nuo danties paviršiaus po ankstesnio valgymo nepašalintas liekanas. To negali padaryti trinta pertrinta, virusi pervirusi, tarsi vienalytė pasta, jokio šiurkštumo nebeturinti masė. Man sunku įsivaizduoti, jog jokio apnašo nepaliktų, pavyzdžiui, manų košė, ypač dar ir pasaldinta.</p>
<p><strong>Kaip apsaugoti mūsų vaikų dantukus?</strong></p>
<p>Geriausia dar neišdygusių kūdikio dantų apsauga – maitinimas krūtimi. Motinos pienas aprūpina augantį organizmą visomis jam reikalingomis medžiagomis, iš jo geriausiai įsisavinamas kalcis ir kiti mineralai, svarbūs dantų tvirtumui. Jau išdygusiems dantims nuo infekcijos apginti svarbios motinos pieno antiinfekcinės savybės ir jau minėtas gebėjimas sustiprinti dantų emalį jį remineralizuojant.</p>
<p>Jeigu kūdikis valgo apnašą palikti galintį tirštą maistą, dantukus būtina valyti. Ypač nakčiai. Kol dantukų nedaug ir jie su didokom tarpdantėm, galima nuvalyti sudrėkinta skepetaite, o vėliau reikia naudoti šepetėlį ir pastą (vaistinėse būna specialių vaikiškų pastų, kurios nekenksmingos nurijus). Paprastai šią procedūrą bent du kartus per dieną atlieka tėvai, tačiau paūgėjusiam vaikui leiskite aktyviai mokytis, padėkite jam ir skatinkite perimti iniciatyvą. Svarbiausia rezultatas &nbsp;– švarūs dantys ir išugdytas įprotis juos valyti.&nbsp;</p>
<p><em>Pagal Kazimiero Vitkausko knygą <strong>„Kūdikio žindymas“</strong></em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/buteliuko-eduonis-kas-kaltas">„Buteliuko ėduonis“. Kas kaltas?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/buteliuko-eduonis-kas-kaltas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
