Aštuonerių Augustės ir penkerių Aušros mama Ada gydytoja ortodontė. Vyresnėlė, kaip ir daug kitų vaikų, yra mamos pacientė. Iš savo patirties mergaitė galėtų padrąsinti ir bijančius vaikus bei abejojančius tėvelius. Ką pataria ortodontė Ada Kamblevičienė, kad vaikų dantukai nesukeltų problemų. Juk netaisyklingas sąkandis, dantų sangrūdos bei atsikišę dantukai ne tik negražu, nors ir tai labai svarbu.
Dėl kokių problemų dažniausiai atveda vaikus į jūsų kabinetą ir kada mamos sunerimsta dėl vaiko dantukų?
Išskirčiau keletą amžiaus tarpsnių, kada tėveliai pirmąkart atveda vaikus pas ortodontą.
Pirmasis – 6,5–7,5 metų, kai priekinius pieninius dantis pradeda keisti nuolatiniai. Tėveliai sunerimsta, jeigu šie dygsta kreivai, nors pieniniai dantukai buvo gražūs, tiesūs, be tarpelių. Paprastai taip nutinka dėl to, kad žandikauliai auga per lėtai ar per mažai, nes nuolatiniai priekiniai dantys dygsta platesni, stambesni ir jiems reikia vietos. Nerimą tėvams kelia ir tarp priekinių pieninių dantų atsiradę tarpai. Tada nuraminu, kad tai labai gerai, nes kai pieniniai dantys keisis į nuolatinius, jiems bus užtektinai vietos dygti.
Kreivi dantys gydomi paprastai: gaminamos individualios ortodontinės plokštelės, kurios formuoja vietą nuolatiniams dantims.
Šaunu, kad tėveliai, pastebėję, jog vaiko apatinis žandikaulis smarkiai atsikišo į priekį, nelaukdami atveda mažylį, nes tokio amžiaus vaikus gydyti yra gerokai paprasčiau. Naudojami tam tikri ortodontiniai aparatai, kurie pakeičia žandikaulių augimą. Pastebėjau, kad šis gydymas ypač patinka berniukams. Ortodontinės kaukės jiems suteikia pasitikėjimo savimi.
Be galo svarbus tėvelių požiūris. Gaila, kad kai kurie tėveliai, išvydę ortodontinius aparatus, kategoriškai atsisako gydymo ir vaikams girdint pasako, kad jų vaikas tokių baisių aparatų nenešios. Niekada nepamiršiu, kokių įspūdingų rezultatų pasiekė mano pacientas berniukas vos per 3 mėnesius. Jo tėveliai į ortodontinę kaukę sureagavo taip: „Čia tai kietai“. Manau, tokia motyvacija iš karto lemia sėkmingą gydymą ir puikius rezultatus.
Šį gydymą taikome ir paaugliams, ir suaugusiesiems, tačiau jis gerokai ilgesnis, sudėtingesnis, o ir rezultatai ne visada būna tobuli. Jeigu viršutinio ir apatinio žandikaulių neatitikimai dideli, suaugusiesiems siūlome žandikaulio operaciją kartu su ortodontiniu gydymu breketų sistemomis.
8–10 metų vaikų tėvai skundžiasi, kad mažųjų veidukai lyg pradeda kreivėti. Pagrindinė priežastis (jei nebuvo smilkinkaulio, apatinio žandikaulio traumų ar uždegimų) – vienpusis kryžminis sąkandis, kai ne viršutiniai dantys dengia apatinius, o apatiniai – viršutinius. Gydymas nėra sudėtingas, gaminamos individualios ortodontinės plokštelės.
Taip pat šio amžiaus vaikus tėveliai atveda dėl atsikišusių priekinių dantų ir dėl to, kad laikui bėgant vis labiau didėja tarpai tarp dantų. Dažniausiai dantys atsikiša, kai kramtydamas vaikas prikanda lūpą, nes tai skatina viršutinį žandikaulį augti į priekį ir užblokuoja apatinio žandikaulio fiziologinį augimą. Priežastis gali būti ir nykščio, pieštukų čiulpimas. Pradėjus gydymą pirmiausiai vaikas turi atsikratyti žalingų įpročių, o tam prireikia daug kantrybės ir tėveliams. Reikia daryti lūpų pratimus bei nešioti ortodontinius aparatus, kurie koreguoja žandikaulių augimą bei padeda atprasti nuo žalingų įpročių.
Priekiniai dantys dažnai atsikiša, kai į juos remiasi liežuvis ryjant seiles. Tada gydymas, manau, sudėtingiausias, į pagalbą dažnai pasitelkiame logopedus. Taip pat, be ortodontinių aparatų, skiriame liežuvio pratimus.
Paaugliukai dažniausiai kreipiasi dėl kreivų dantų. Tėvai pastebi, kad vaikai kompleksuoja dėl kreivos šypsenos, o slėpdami kreivus dantis tempia viršutinę lūpą. Kai kuriems tėvams neramu, kad iškritus priekiniams pieniniams dantims, ilgai neišdygsta nuolatiniai. Taip gali nutikti tada, kai dantų lanke yra per mažai vietos, nuolatinis dantis gali įstrigti žandikaulio kaule arba tiesiog nėra nuolatinio danties užuomazgos (adentija). Pastaruoju metu taip nutinka ypač dažnai. Išgirdę, kad jų vaikas neturės vieno ar kelių priekinių dantų, tėvai susigraudina, tačiau galiu nuraminti, nes šiuolaikinė odontologija tokias problemas išsprendžia, tik, žinoma, teks pasitelkti kantrybę. Kai kurie vaikai patys atsiveda tėvus norėdami išgirsti ortodonto nuomonę apie dantis bei sąkandį.
Kokias dantukų problemas pastebėję tėveliai turėtų sunerimti, į ką atkreipti dėmesį?
Rekomenduočiau stebėti šiuos vaiko dantų pakitimus.
1. Apie šeštuosius metus turėtų formuotis tarpeliai tarp priekinių dantų.
2. Stebėkite, ar vaikas neprikanda apatinės lūpos priekiniais dantimis.
3. Ar apatiniais priekiniais dantimis nekanda į gomurio gleivinę.
4. Pažiūrėkite, ar rydamas vaikas neremia liežuvio į priekinius dantis.
5. Būtinai prižiūrėkite, gydykite pieninius dantis.
6. Jau nuo 7 metų ateikite pas gydytoją odontologą ortodontą.
7. Stebėkite vaiko profilį – jis turi būti beveik tiesus.
Kokios dažniausios kreivų dantų ir netaisyklingo sąkandžio priežastys?
Pagrindinės netaisyklingo sąkandžio priežastys – paveldimumas ir žalingi įpročiai. Dažniausiai dantys kreivėja per anksti netekusiems pieninių dantukų. Tada šalia jų esantys dantys pasislenka į priekį, užimdami dar neišdygusių nuolatinių dantų vietą, todėl pastarieji dygsta bet kur arba lieka įstrigę žandikaulio kaule.
Ar patartumėte pas gydytoją ortodontą apsilankyti profilaktiškai? Kokios gali būti netaisyklingo sąkandžio pasekmės vaikui?
Pasikonsultuoti su gydytoju odontologu ortodontu rekomenduočiau jau nuo 7-erių metų, net jei vaikų dantys tėveliams atrodo idealiai tiesūs. Dažnai pasitaiko gilus ar net traumuojantis sąkandis, kai vaiko apatiniai kandžiai stringa į gomurio gleivinę. Tai ateityje gali sukelti rimtų periodonto (audiniai, esantys aplink dantų šaknis) problemų, skatinti spartesnį dantų dilimą, nors dantys ir atrodo tiesūs.
Netaisyklingas sąkandis ne visada, bet gali lemti periodonto problemas ateityje, taip pat – ne tik spartesnį dantų dilimą, bet ir netaisyklingą veido augimą, ir svarbiausia, dėl kreivų dantų mažėja vaikų savivertė bei pasitikėjimas savimi.
Ar netaisyklingo sąkandžio gydymas ir kreivų dantukų tiesinimas vaikams skiriasi nuo suaugusiųjų gydymo? Kiek laiko trunka gydymas?
Vaikai dažniausiai gydomi įvairaus tipo plokštelėmis arba funkciniais aparatais, kurie parenkami pagal amžių, sąkandžio bėdas, žandikaulių augimą. Ortodontinis gydymas vidutiniškai trunka apie pusantrų metų, kartais ir ilgiau. Po to dažnai reikalingas palaikomasis gydymas, kurio metu stebimas žandikaulių augimas. Vaikų dantys savaime tiesinasi ortodontiniais aparatais suformavus vietą žandikauliuose bei esant burnos ir liežuvio raumenų pusiausvyrai.
Suaugusiųjų gydymas breketų sistemomis taip pat trunka apie pusantrų metų, esant didesnei dantų ir sąkandžio patologijai, gydymas trunka ilgiau. Tais atvejais, kai sąkandis yra ypatingai prastas, reikalinga žandikaulių operacija.
Ortodontinis gydymas, ko gero, sukelia didelį diskomfortą, ar sunku susitarti su vaikais?
Mano vaikai (pacientai) šaunuoliai – noriai nešioja ortodontines plokšteles, tikrai nėra sudėtinga su jais susitarti. Dažnai, ypač mergaitės, po vizitų apsikabina. Tada labai smagu! Sunkiausia vaikams padaryti dantų atspaudus (kartais net suaugusiesiems tai būna iššūkis). Pastebėjau, kad svarbiausia vaikams nemeluoti. Iš anksto paaiškinu, kad nebus malonu, bet tikrai neskaudės, kad darant atspaudus pakutens gomuriuką ar pašaldys dantukus, paprašau, kad kai dantukams bus šalta, būtinai mane įspėtų pakeldami ranką. Kad nukreipčiau jų mintis nuo nemalonių pojūčių, paprašau labai rimtai pagalvoti apie būsimos plokštelės spalvas, ar reikės blizgučių, ir kokių norėtų – margų ar vienspalvių, ar norės ant plokštelių kokių paveikslėlių, gėlyčių, širdelių, šypsenėlių ar tatuiruočių, pavyzdžiui, su krepšinio kamuoliu ar futbolininku. Padarytus atspaudus visada kartu apžiūrim, nepamirštam jų pagirti.
O jei mažasis pacientas bijo, pirmojo vizito metu jam nedarau to, kas galėtų dar labiau išgąsdinti. Svarbiausia – būti gerais draugais, vaikas neturi bijoti gydytojo! Jam svarbu priprasti prie naujos aplinkos. Bailiukus įtraukiu į darbus, prašau jų pagalbos, o padėdami man net nepajunta, kad atspaudas plokštelei jau padarytas. Jokios prievartos nėra – viskas vyksta žaidimų forma.
Kaip rūpinatės savo dukrelių dantukais?
Dar būnant labai mažai, man atmintin įstrigo viena televizijos laida apie taisyklingą dantų valymą ir priežiūrą. Iki šiol pamenu, kad odontologas labai vaizdžiai rodė, kaip reikia valyti dantis. Todėl pati savo vaikams naudojau daug vaizdinių priemonių.
Kai tvarkau pacientų nuotraukas, mano mergaitės, pamačiusios tamsesnius dantukus,
klausia, kodėl taip atsitiko. Atsakymas visada tas pats: „Manau, kad per trumpai valė vakarais dantis“. Nesu iš tų mamų, kurios draudžia vaikams saldainius, nors iš savo mergaičių gaunu pastabų, kad saldainių valgyti negalima, nes suges dantukai, o aš joms atsakau: „Dantukams kenkia ne saldainiai, o jų nevalymas“.
Nuo mažens labai atidžiai rinkau joms dantų pastas – pagal fluoro kiekį. Manau, kad vaikams bent iki 9 metų reikia padėti išsivalyti dantis, nors ir tėvai pavargę nuo kasdienių darbų, spartaus gyvenimo tempo, ar kartais tiesiog tingi. Kai esu labai pavargusi ar tingiu, paprašau, kad dukrelės išsivalytų dantis savarankiškai, ir tada duodu po pusę apnašas dažančios tabletės.
Tuomet negerai išvalytos dantų vietos nusidažo ryškia violetine spalva, ir mergaitės dar sykį valosi dantis, kol ši spalva pranyksta.
Mano vyresnioji dukra turi ir sąkandžio problemų, ir dantys susigrūdę, tačiau jau antrus metus nešiodama ortodontinę plokštelę šių bėdų ji baigia atsikratyti. Nors mergaitė tikrai ilgai nešioja plokštelę, bet dėl to niekada labai nesiskundė. Problema buvo tik pamestos pirmosios 2 plokštelės. Pametusi antrąkart, už naują plokštelę turėjo susimokėti pati iš savo santaupų (močiučių ir senelio duotų pinigėlių), tai dabar labai ją saugo.
Kaip įpratinote dukreles prie dantų higienos?
Manau, kad geriausia vaikus pratinti prie burnos švaros iš pat pradžių, dar neturinčius dantukų, kai atsigeria pieno ar mišinuko. Tinka paprastas būdas: virintą ir išlygintą marlės gabalėlį apsukame aplink švarų pirštą ir kruopščiai išvalome burnos gleivinę, nepamiršdami liežuvio.
Jei vaikas priešinasi dantų valymui, nesijaudiname ir vis tiek valome, o į jo verksmą reaguojam kaip į gražiausias dainas, tada ir ausų taip nerėžia. Su didesniu vaiku iš pradžių galima drauge valyti jo žaislų – gyvūnėlių ar lėlių – dantis. Vaiką patraukia ir tėvų pavyzdys. Parodykite vaikams, kaip jūs patys valotės dantis ir darykite tai visi drauge.
Jei vaikui sunkiai sekasi, jokiu būdu nebarkite. Galime barti jo meškutį, kuris visai nevalo dantų, nes jam skaudės ir pajuoduos dantys. Pakvieskite vaiką, kad padėtų įkalbėti meškutį juos išvalyti. Galima paprašyti, kad vaikas parodytų meškučiui pavyzdį, kaip reikia valyti dantis, ir tada beveik galime švęsti pergalę!
Mums su vyru dėl dukrelių dantų valymo pasisekė, nes jei neklauso, užtenka pasakyti, kad neleisime vakare išsivalyti dantų. Tai joms didžiausia bausmė, keista, bet net didesnė, nei neduoti planšetės.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
