Dažniausios odos problemos žiemą

Žiemą oda patiria didelį stresą. Jos būklę blogina šaltis, drėgmė, ledinis vėjas, staigūs temperatūros pokyčiai: šaltis lauke ir radiatorių išdžiovintas šiltas oras namuose. Dėl šių nepalankių sąlygų pažeidžiamas hidrolipidinis odos sluoksnis, atsiranda mikroįtrūkimai, todėl susilpnėja apsauga nuo įvairių teršalų, bakterijų bei žvarbaus oro. Oda išsausėja, sudirgsta, pradeda šerpetoti.

Šaltuoju metų periodu riebalinės liaukos išskiria mažiau riebalų, kurie drėkina odą. Todėl oda praranda drėgmę ir susilpnėja jos paviršiuje esanti apsauginė lipidinė plėvelė. Taigi oda tampa lengvai pažeidžiama.

Vaikų oda nuo gimimo ir pirmaisiais gyvenimo metais yra ypatingai jautri, todėl gali stipriai reaguoti į visokius nepalankius veiksnius, taip pat ir vėją bei žemą temperatūrą. Žiemą daugumos vaikų odos būklė pablogėja: odelė šerpetoja, išberta, paūmėja lėtinės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas. Todėl sausai, jautriai, alergiškai ir atopinei odai žiemą būtina skirti ypatingą dėmesį.

Dažniausia odos problema žiemą – nuožvarbos, kurios atsiranda ilgiau pabuvus šaltyje. Tuomet, grįžus į namus, oda pasidaro šiurkšti, parausta, šerpetoja, niežti. Esant žemai temperatūrai veidą galima nušalti. Nušalusi oda yra išbalusi, šalta, o sušilusi ji parausta, patinsta ir skauda, gali atsirasti vandeningų pūslelių. Nušalti galima ne tik tada, kai kandžiojasi didelis šaltis, bet ir esant nulinei temperatūrai, jeigu pučia žvarbus vėjas ir itin drėgna. Labiau linkusi į nušalimus atopinio dermatito pažeista oda.

Grįžus namo, sušalusią veido odą reikia sušildyti. Tam netinka nei karštas vanduo, nei karštas kompresas. Pažeista oda yra itin jautri, todėl jos netrinkite rankšluosčiu, šildykite delnais arba priglaudę šiltą rankšluostį. Sušilusią odą patepkite maitinamuoju kremu, kuris ją nuramins, susilpnins nemalonius pojūčius ir padės atkurti apsauginį barjerą.

Kaip žiemą nesušaldyti veido?

Šaltasis sezonas diktuoja kitokias odos priežiūros taisykles. Žiemą valyti odą reikia švelniai, drėkinti bei maitinti – intensyviai ir būtina sustiprinta apsauga.

Sausos odos patariama nešveisti bent šalčiausiais žiemos mėnesiais. Mat, šveisdami pažeidžiame raginį epidermio sluoksnį, apsaugantį odą nuo aplinkos poveikio. Riebią ir mišrią odą žiemą galima šveisti, tačiau derėtų naudoti švelnesnes priemones. 

Šaltuoju metų periodu išsausėjusią odą būtina drėkinti, bet tai daryti patariama vakare, prieš pat miegą. Dieną, ypač būnant lauke, labiau tinka riebesni maitinamieji kremai.

Spaudžiant šaltukui ar pučiant stipriam vėjui geriau apriboti buvimą lauke, tačiau tai ne visada įmanoma, todėl svarbu apsaugoti atviras odos vietas.

Ruošdamiesi išeiti į lauką atviras kūno vietas patepkite riebiu apsauginiu kremu, kuris odos paviršiuje suformuoja plėvelę, padedančią išlaikyti drėgmę, nepasiduoti šalčiui ir lediniam vėjui. Uždengę veidą šaliku tokio barjero neturėsime, atvirkščiai – tada dar greičiau sušalsime. Prie veido besiliečiantis audinys sudrėks ir šaldys odą.

Apsauginio kremo sudėtyje neturėtų būti vandens, kuris nespėjęs išgaruoti iš odos gali sukelti nušalimus. Odos atsinaujinimui ir natūraliai apsaugai svarbūs apsauginiame kreme esantys vitaminai, pavyzdžiui, A ir E. Kad kremas spėtų susigerti, teptis juo reikia prieš pusvalandį.

Vaiko odą prieš išeinant į lauką taip pat būtina patepti specialiu apsauginiu kremu. Be to, žiemą svarbu pasirūpinti ne tik veido oda, bet ir rankomis bei lūpomis.

Rankų odą, kaip ir veido, stipriai veikia išoriniai veiksniai. Pagrindinė jos apsauga nuo šalčio – pirštinės. Jas mūvėdami ne tik išsaugosite šilumą, bet ir išvengsite nušalimų. Būnant lauke rankų odą taip pat reikia apsaugoti specialiu kremu. Rankas būtinai patepkite kremu po kiekvieno plovimo ir prieš miegą. Nuo šalčio ir vėjo gali suskeldėti lūpos, todėl eidami į lauką jas patepkite apsauginiu balzamu.

 Žiemiškų orų išsausintai odai padės vandens procedūros

Be šalčio ir vėjo odą žiemą dar veikia sausas patalpų oras, kurį reikia drėkinti. Galite nusipirkti drėkintuvą, pakabinti ant radiatorių drėgnus rankšluosčius, bute išdėlioti dubenis su vandeniu.

Maudydamiesi vonioje būtinai įpilkite į vandenį specialios drėkinamosios priemonės, geriausia aliejinės. Ji ne tik švelniai nuvalys odą, bet ir neleis iš karto išgaruoti drėgmei išsimaudžius. Jei vaiko oda sausa, iškart po maudymosi per tris minutes patepkite odą specialiu sausai odai skirtu kremu. Toks kremas tiks ir šerpetojančiai odai, taip pat atsiradus įtrūkiams.  

Kitas svarbus patarimas: nesirenkite per šiltai, per daug neapmuturiuokite vaiko. Jautriai vaiko odai prakaitas yra vienas pagrindinių dirgiklių, toks pat kaip sintetiniai drabužiai.

Parengė Undinė Gilė

Maudynės

Rūpinkitės, kad kūdikio odelė visuomet būtų švari. Naujagimį galima maudyti pirmą ar antrą dieną grįžus iš gimdymo namų. Tam tinkamiausia tik jam skirta plastmasinė vonelė. Kūdikiai maudomi 2-3 kartus per savaitę, dažniau nereikia, nes išsausės odelė. Skystą prausiklį, būtinai vaikišką, užtenka naudoti vieną kartą per savaitę. Galvytės su šampūnu dažniau prausti taip pat nereikia. Geriausiai tinka iš natūralių žaliavų pagaminti prausikliai ir šampūnai, kurių PH 5 arba 5,5. Naujagimį ar kūdikį išmuiluokite švelnia kempinėle, veiduką muilinkite mažyte, tik šiai kūno daliai skirta plaušine. Kruopščiai išprauskite odos raukšles kaklo srityje, pažastyse, kirkšnyse, nes šios vietos labiausiai prakaituoja. Maudykite šiltame  36-37 laipsnių vandenyje, o patalpos temperatūra turėtų būti 21-23 laipsniai.

Saugokite dar nesugijusią bambutę, maudant ji neturi mirkti vandenyje. Kol nenukrito virkštelės liekana, geriausia naujagimį maudyti virintame vandenyje. Bambutė turi būti sausa, žiūrėkite, kad šios vietos nedirgintų sauskelnės arba drabužėliai.

Rankšluosčiu netrinkite vaiko odelės, o švelniai nusausinkite. Ausies landų nelieskite, po maudynių tamponu  išvalykite tik ausyčių kriaukles. Išmaudytą kūdikį keletą minučių palaikykite nuogą – tegu odelė pakvėpuoja. Oro vonios padeda išvengti iššutimo. Jeigu odelė sausa, ją patepkite vaikišku kremu ar losjonu. Geriausia kūdikį maudyti prieš paskutinį maitinimą.

Nagučius lengviausia nukarpyti miegančiam kūdikiui. Tai darykite mažytėmis žirklutėmis bukais galais, jas dezinfekuokite spiritu. Rankų nagus apkirpkite apvaliai, o kojyčių – tiesiai. Nesistenkite kirpti labai trumpai, nes jie gali įaugti į odą.

Kasdienė kūdikio higiena

Ryte nuprauskite veiduką kambario temperatūros vandeniu suvilgytu vatos tamponėliu, akytes valykite virintame vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu  nuo išorinio krašto vidinio link. Drėgnu vatos gumuliuku nušluostykite aplink ausis ir kaklą, drėgna marline servetėle nuvalykite delnukus.

Kūdikio užpakaliuką derėtų prausti keletą kartų per dieną, pirmiausia – nubudusiam ryte mažyliui. Po kiekvieno pasišlapinimo užtenka nuprausti šiltu tekančiu vandeniu, pasituštinusio vaiko užpakaliuką išmuilinkite kilpine servetėle ir apiplaukite. Apiprausdamos mergaitę laikykite taip, kad nešvarus vanduo nepatektų į išorinius lytinius organus, srovę nukreipkite iš priekio išangės link. Jeigu nuprausti mažylio negalite, užpakaliuką nušluostykite kūdikių priežiūrai skirta drėgna servetėle. Nupraustą užpakaliuką kaskart reikia patepti specialiu kremu.

Sauskelnės – odelei be problemų

Svarbi kūdikio kraitelės dalis – sauskelnės, nuo kurių priklauso ir odelės būklė. Geriausios jų savybės: minkštos, patogios apmauti ir patikimai apsaugančios odelę nuo dirginimo bei neleidžiančios pratekėti šlapimui. Sauskelnių pasirinkimas milžiniškas – nuo įvairių gamintojų vienkartinių iki daugkartinių.  Vienkartinės, žinoma, taupo mamos laiką, nepakeičiamos tam tikrais gyvenimo atvejais. Šias sauskelnes reikia keisti  ne rečiau kaip kas  2-3 valandas, būtinai –po kiekvieno pasituštinimo, o prieš užmaunant švarias, kūdikiui leiskite nuogam šiek tiek pasimėgauti laisve ir oro voniomis.

Viena iš kūdikio odelės problemų – vystyklų dermatitas (rausvas susiliejantis bėrimas), kurį sukelia odą dirginančios medžiagos, esančios išskyrose, o išvengti jo padeda tinkama higiena ir, žinoma, kokybiškos sauskelnės. Tokios gaminamos iš orui laidžių medžiagų, jos apsaugo odelę nuo perkaitimo. Labai svarbi absorbuojamojo sluoksnio kokybė, sauskelnės turi gerai sugerti šlapimą, taip pat – skystas išmatas, nes jose esantys enzimai ypač dirgina. Iš laidžių orui natūralių medžiagų pagamintos vienkartinės sauskelnės su kokybišku absorbentu neleidžia odai iššusti.

 Iššutimai – netinkamos odelės priežiūros pasekmė, kuri atsiranda sėdmenų, kirkšnių arba kaklo klosčių odoje. Iš pradžių tos vietos parausta, pradeda šlapiuoti, gali atsirasti mažyčių opelių. Dėl to gali išsivystyti infekcinės odos ligos. Pagrindinė užpakaliuko odelės iššutimų priežastis  – per retai keičiamos sauskelnės.

Pirkdami sauskelnes, atkreipkite dėmesį, ar jos neturi kokių nors priedų – kvapų ar losjono, nes kiekvieno mažylio oda jautri skirtingiems dirgikliams. 

Sudėtingiausia mamoms, auginančioms alergišką kūdikį. Išbertas vietas kelis kartus per dieną reikia tepti kūdikiams skirtais tepalais – emolientais, drabužėlius  ir patalynę skalbti nealergizuojančiais skalbikliais, nenaudoti jokių minkštiklių. Tokiam kūdikiui ieškokite sauskelnių, ant kurių pakuotės pažymėta, kad jos nesukelia alergijos.                                                                                                                                                                                                                                                     Sauskelnės turi gerai priglusti prie kūno, bet nespausti, kad mažylis patogiai jaustųsi, nesitrintų odelė. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą dydį – ne tik pagal vaiko amžių ir svorį, bet ir pilvuko bei užpakaliuko apimtis. To paties amžiaus ir tiek pat sveriančių vaikučių ūgis ir kūno proporcijos gali labai skirtis.

Drabužėliai ir patalynė

Sintetiniai drabužėliai ir patalynė kūdikiui netinka – jis greitai suprakaituos ir ims šusti. Vilnoniai, medvilniniai ar kitų natūralių audinių šliaužtinukai, marškinėliai, kepurėlės turi būti minkšti, švelnūs, laisvesni, netrukdyti mažyliui judėti, jų siūlės neturi trinti odelės. Patikrinkite, ar patogu drabužėlį aprengti, nes dažniausiai mažyliai nemėgsta persirenginėti. Natūralių audinių drabužėliai gerai praleidžia orą ir nedirgina odelės. Kūdikio drabužėlius ir patalynę skalbkite atskirai ir tik specialiu vaikiškiems rūbeliams pritaikytu skalbikliu, gerai išskalaukite.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kada sūnelis susirgo atopiniu dermatitu, kaip gydėtės? Kaip ryžotės pati imtis kosmetikos vaikui gamybos?

Juliui atopinis dermatitas atsirado trijų mėnesių. Tuomet perėjome prie dirbtinio pieno mišinių, nes turėjau atsigulti į ligoninę ir teko nutraukti maitinimą krūtimi, o kai po dviejų savaičių grįžau namo, jau buvo išryškėjęs atopinis dermatitas. Ilgai ieškojome priežasčių, atlikome visus alergijos tyrimus ir nė neįsivaizdavome, kad ši liga gali būti dėl įvairių pokyčių sukelto streso. Kai pusantrų metukų Julius vis keldavosi po kelis kartus per naktį, visas kasėsi, buvo tepamas vien hormoniniais tepalais ir tegalėjo valgyti tik grikius su triušiena, su vyru nusprendėme keletą mėnesių pagyventi Turkijoje. Ten viskas ir prasidėjo.

Paplūdimyje mus pastebėjo vietinis daktaras ir paklausė, iš kokios mes šalies, kad auginame negydomą vaiką?! Juokinga būtų, jeigu nebūtų graudu, ar ne? Šio gydytojo požiūris, dėl ko žmonės serga odos ligomis, kitoks. Jis paaiškino, kad galva, žarnynas ir oda tarpusavyje susiję. Esant kokiam nors stresui, sudirgsta žarnynas, o sutrikęs virškinimas atsispindi odoje. Virškinimą labai išbalansuoja mitybos pokyčiai: nauji mišiniai ar dirbtinis pienas. Medikas patarė mums gerti Omega- 3 riebalų rūgščių, vitamino D3, cinko oksido preparatus ir vakarais – didesnėmis dozėmis plačiausio spektro gerųjų bakterijų. Sakė, kad vaiko odą reikia tepti tik natūraliais tepalais – ryte emolientu, o vakare gerai maitinančiu kremu. Žinoma, labai naudinga saulė ir jūra. Tada ir gimė idėja, kad reikia sukurti tuos du kremus Juliui.

Nuo ko pradėjote, ar turėjote panašios patirties, žinių? Kaip atsirado kremų receptai?

Per tuos dvejus metus, kol augo ligos kamuojamas Julius, perskaičiau begalę literatūros apie atopinį dermatitą, išbandžiau įvairiausius tepalus, tada ir gimė idėja sukurti tokį kremą, kuriuo absoliučiai pasitikėčiau, natūralų, kad jame būtų daug veikliųjų medžiagų. Deja, pirmasis mano pagamintas kremas teišsilaikė keletą savaičių. Supratau, kad turiu ieškoti pagalbos. Todėl, pasinaudojusi ES parama, kreipiausi į LSMU mokslininkus. Nepraėjo nė metų – ir jau turėjau 10-ties kremų receptus.

Juliui buvo sukurti du kremai (emolientas su šlapalu ir labai riebus kremas nakčiai su taukmedžio sviestu), vienas gelis visai šeimai – kaip pirmosios pagalbos priemonė, kai įkanda vabzdys, persideginame saulėje ar nusibrozdiname. Dabar jau trylikametei dukrelei Viltenei – kremas su prausikliu ir kauke nuo jaunatvinių spuogų, kūno ir veido kremai mums su vyru. Tada atsirado dar viena problema – kur gaminti? Kreipiausi į vieną Kauno vaistinę – ji sutiko bendradarbiauti. Man labai buvo svarbu, kad kremus gamintų rankomis, nes žinojau, kad, juos gaminant aukštoje temperatūroje reaktoriuje, kai kurios sudėtinės dalys žūva. Išlieka tik užrašas etiketėje.Vėliau ieškojau beorių pakuočių, nes jose natūralus kremas išsilaiko ilgiau. Žaliavų pas tiekėjus važiavau pati, rinkausi stebėdama, kaip išgaunami įvairūs aliejai ir hidrolatai.

Tada pasidarė įdomu, kaip mano kosmetiką įvertins kiti. Drebančia širdimi daviau bandyti kaimynams, draugams, jų vaikams, visiems artimiesiems. Buvo visko – kritikos, pastebėjimų, pagyrų. Tada dar kartą patobulinome receptūras ir prieš daugiau nei dvejus metus startavo mūsų elektroninė parduotuvė.

Kaip reagavo vyras ir vaikai į Jūsų idėjas – iš pradžių pačiai pagaminti kremą sūnui, o vėliau sukurti verslą?

Vyras visuomet palaiko mano idėjas. Su Viltene dirbame drauge parodose, ji yra nuolatinė kai kurių produktų naudotoja ir reklamuotoja mokykloje. Prieš dvejus metus, kai gavome apdovanojimą už gražiausią lietuvišką pavadinimą, atsiimti diplomo į Valstybinę kalbos inspekciją nuvažiavo Viltenė (aš tuo metu dirbau Minske). Ji drąsiai atsakinėjo į žurnalistų klausimus, o grįžusi didžiavosi: „Aš esu Pupa supa veidas.“

Visa kosmetikos kūrimo veikla nuo pradžių iki šiol nėra darbas. Negalėčiau sakyti, kad pradėjau siekdama kito tikslo nei sukurti kremus savo šeimai. Kol kas, įvertinus įdėtas investicijas, laiką ir pastangas, šis verslas – absoliutus minusas, bet ne viskas gyvenime matuojama pinigais. Tai lyg mano trečias vaikas – išnešiotas, išmyluotas ir auginamas palengva, be jokio streso.

Tai daugiau hobis, todėl dirbu papildomai, kaip ir pastaruosius 10 metų, SPA įmonių konsultante.

Gyvenate gamtos apsuptyje, kvėpuojate švariu Birštono kurorto oru, gal ir sveiko gyvenimo tradicijų jūsų šeima turi – laisvalaikio, ligų prevencijos?

Taip, gyvendami Birštone pajautėme skirtumus nuo didmiesčio. Viltenė neserga gal kokie 5 metai, nuo tada, kai supratome, kad jai visada karšta, ir nustojome rengti savo nuožiūra. Ji ir dabar žiemą dažnai vaikšto be kepurės ir valgo ledus, nes, pasak jos, „mama, juk karšta“. Julių irgi grūdiname panašiai. Žiemą vasarą duodame ledų, sūnus daug vaikšto basas, miega nuogas, nes ir jam visada šilta.

Būtinai kartą per savaitę stengiamės eiti į baseiną ir pirtį – tai šeimos tradicija. O rudenį ir pavasarį pasistipriname druskų kambaryje (10 kartų programa). Svarbiausia, vaikui tik pasijutus blogai, neleisti jo į mokyklą ar darželį, neduoti baltyminio sunkaus maisto ir palepinti. Tada po kelių dienų pasveiksta ir vėl gyvenimas eina sava vaga.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Išsausėja ir suaugusiojo, ir vaiko oda. Ji tokia gali būti iš prigimties. Ypač greitai išsausėja plonytė ir jautri kūdikių odelė. Odą dar labiau sausina jai nepalanki aplinka: sausas oras, vėjas, šaltis, karštis. Sausėja netinkamai prižiūrima: dažnai prausiama, ypač karštu vandeniu, šiurkščiu rankšluosčiu trinama oda. Odos būklei kenkia buitiniai valikliai (skalbimo milteliai, indų plovimo, patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonės), cheminės medžiagos (trąšos, dažai), kai kurios prausikliuose ir kremuose esančios medžiagos, ypač – šarminis muilas, taip pat – hormonų pusiausvyra, vaistai ir įvairios ligos.

Sausa pasidaro odos ligų (žvynelinės, kontaktinio, atopinio ir seborėjinio dermatito, paprastųjų spuogų, ichtiozės) pažeista oda.

Kaip prausti sausą odą?

Jeigu jūsų ar vaiko oda sausa, atsisakykite šarminio muilo – keiskite jį specialiais lipidų turinčiais prausikliais. Vilkėkite natūralaus pluošto drabužius. Patalynę gerai išskalaukite: joje neturi likti muilo ar skalbimo miltelių.

Ir vaikams, ir suaugusiesiems, kurių oda sausa ir sudirgusi, maudytis naudinga dažnai. Vanduo sudrėkina odos raginį sluoksnį, pašalinamos pleiskanos, šašai ir mikroorganizmai. Maudynėms tinkamiausias – drungnas vanduo. Ypač švelnios maudynės vietoj muilo naudojant emolientų vonios emulsiją.

Maudomasi 2–3 kartus per savaitę, ne aukštesnės kaip 35^o C temperatūros vandenyje galima lepintis 10–15 min. Karštas vanduo negerai, nes neleidžia ant odos susidaryti apsauginei riebalų plėvelei. Po to oda švelniai nusausinama ( trinti negalima). Išsausėjusi oda po vonios patepama drėkinamuoju emolientu.

Kad neišsausėtų kūdikio odelė

Odos sveikata turime rūpintis nuo pat pirmųjų dienų. Kūdikį pirmaisiais mėnesiais turime maudyti kasdien, o nuo 3 mėn. – ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę. Vandenuko virinti nereikia, svarbu, kad jo temperatūra būtų – 32–37 laipsniai. Maudynėms naudokite kuo natūralesnius prausiklius, kuriuose nėra parabenų (konservantų), dažiklių, kvapiklių, nes jie gali sukelti alergiją. Geriausia kosmetika kūdikiui, kurioje kuo mažiau sudedamųjų dalių.

Kūdikio galvytė gali pleiskanoti (seborėjinis dermatitas) ir tuomet, kai odelė sveika. Kūdikių aknės spuogelių išsigąsti nereikėtų. Jie atsiranda dėl naujagimio organizme likusių mamos hormonų ir išnyksta savaime per pirmąjį mėnesį. Spuoguotą odelę prauskite lakišių nuoviru.

Odos polinkis sausėti dažniausiai įgimtas ir išryškėja anksti. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kai kuriuos kūdikius vargina atopinis dermatitas. Taigi, jeigu odelė linkusi sausėti, prausiklius ir kremus reikia rinktis itin atidžiai.

Emolientai – ir sveikai, ir sausai odai

Sausą odą labai svarbu drėkinti. Todėl jos priežiūrai ypač tinka emolientai – vandens ir riebalų emulsija, kuri užpildo tarpus tarp raginio ląstelių sluoksnio ir neleidžia epidermiui išsausėti. Emolientų sudėtyje esantys humektantai pritraukia ir sulaiko vandenį. Todėl odos paviršius tampa lygesnis, pagerėja elastingumas, sumažėja pleiskanojimas ir niežėjimas.

Drėkinamasis emolientų poveikis priklauso nuo humektantų (šlapalas, pieno rūgštis, glikolio rūgštis, vyno rūgštis, glicerinas). Itin naudingi emolientai su šlapalu. Šlapalas padeda odai pasisavinti daugiau vandens molekulių, todėl ji geriau drėkinama. Emolientų poveikis daugialypis: jie tiekia vandenį, sudaro lipidinę plėvelę odos paviršiuje bei padeda atsinaujinti epidermio barjerui. Todėl negali patekti patogeniniai mikroorganizmai. Be to, jie padeda slopinti uždegimą.

Emolientų vonias gydytojai rekomenduoja ne tik pažeistai, bet ir sveikai vaikų ir suaugusiųjų odai prižiūrėti. Kūdikiams gaminamos specialios emulsijos. Po vonių su emolientais sveikam mažyliui paprastai jokių kitų priemonių nereikia. Emolientai maitina odą, padengia ją apsaugine plėvele. Kremu ar emulsija rekomenduojama patepti tik paraudimus kirkšnių, pažastų ir kitose srityje.