Kokias klaidas daro tėvai?

Pėdų deformacijos dažniausiai būna įgytos, o ne įgimtos. Gimsta 35,8 proc. šleivapėdžių ir 5–15 proc. plokščiapėdžių, kitus šios problemos užklumpa augant.

Kauno klinikinės ligoninės gydytoja ortopedė-traumatologė Veronika Juodienė sako, kad įgimtą plokščiapadystę ir švleivapėdystę gali lemti teršalai ore, nitratai, prisotintas hormonų maistas, nėštumo metu vartotas alkoholis, rūkymas, migdomieji ar raminamieji vaistai. „Tačiau daugumą ortopedinių ydų sudaro įgyta plokščiapėdystė. Vaikai gimsta sveikomis kojytėmis, bet dėl netinkamos priežiūros tampa plokščiapadžiai. Tėvai nesusimąsto, kad taisyklingą eiseną reikia formuoti nuo mažens. Plokščiapėdystė gali atsirasti sergant rachitu ar dėl vitamino D stokos“, – sakė V.Juodienė.

Pasak medikės, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais visi vaiko audiniai gležni, kaulai dar nesusiformavę, todėl per anksti vaiką statyti ant kojyčių yra nusikaltimas. „Mamos dažnai sako, kad vaikas lovytėje remiasi kreivai statydamas pėdas, bet pasirodo, kad jam tik 5–6 mėnesiai. Dažnai reabilitologai pataria kuo anksčiau statyti vaiką ant kojų, kad jos būtų stiprios, bet tai yra neteisinga“, – tvirtina V.Juodienė.

7–9 mėnesių vaikas pats bando stotis įsitvėręs rankytėmis, bet namiškiams nereikėtų jam padėti, nevedžiokite jo už rankyčių, nes dėl per didelio krūvio žalojamos vaiko pėdos. Medikė kritiškai žiūri ir į vaikštynes, nes tada pėdutės irgi kraiposi.

Varginanti yda

Žmogaus pėda sukurta atlaikyti didelius svorius. Pėdos kaulai jungdamiesi sudaro tris skliautus: du išilginius (vidinis ir išorinis) ir vieną skersinį. Didžiausias krūvis tenka vidiniam skliautui. Pėdos padeda išlaikyti amortizacinę sistemą ir kūno balansą.
„Plokščiapadžiai vaikai greitai pavargsta žaisdami, lenktyniaudami. Kartais jiems degina pėdas, į vakarą skauda ne tik jas, bet ir blauzdas, šlaunis, nugarą. Kartais sutraukia mėšlungis. Plokščia pėda neamortizuoja, todėl atsiranda nuovargis, kinta eisena. Pavyzdžiui, einant plačiai mojuojama rankomis. Jei raumenys ir raiščiai tampa silpni, pėda neatlaiko kūno svorio, jos skliautai ima mažėti ir formuojasi plokščiapėdystė. Kai didelis krūvis tenka vidiniam pėdos skliautui, nuvargsta blauzdos raumenys ir persvarą ima šeiviniai raumenys, kurie pėdą nutempia į išorę“, – kalbėjo V.Juodienė.
Plokščiapėdyste yra ne tik pažemėjęs vidinis pėdos skliautas, bet ir pėdos pasisukimas į išorę. Plokščia pėda pailgėja, priekinė dalis ir kulnas krypsta į išorę, tai – vadinamosios „Čarlio Čaplino“ pėdos.

Gydyti reikia pradėti anksti

Korekcinį gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau – iki susiformuojant kauliniam skliautui. Medikė siūlo atkreipti dėmesį ir į nežymius pakitimus. Pavyzdžiui, vaikams, kuriems šleivapėdystė negydoma, dažnai pinasi kojos, jie vaikšto „meškos eisena“. Plokščiapadžių vaikų pakitusi eisena primena šlepsėjimą.

Esant plokščiapėdystei arba šleivapėdystei, kai yra pakitę raiščiai (laisvi ar įtempti), ribotas pėdos lenkimas, reikalingas koreguojantis gydymas. Patariama kreiptis į specialistus ir atlikti procedūras.

Įgytą plokščiapėdystę galima pakoreguoti mankštomis, baseinu, masažais ir tinkama avalyne. „Tai reikia pradėti kiek įmanoma anksčiau, vos tik pastebėjus pirmus ženklus. Rezultatai, priklauso tiek nuo vaiko amžiaus, tiek ir nuo įdėto darbo. Žinoma, kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau jam padėti. Visas korekcijos procesas gali užtrukti metus ar net dvejus“, – pasakojo V.Juodienė. Kartais ydas tenka gydyti ir chirurginiu būdu.

Gydytoja pabrėžė, kad plokščiapadžių vaikų tėvai, turi atkreipti dėmesį ir į jų svorį. Jei vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs, didesnė apkrova tenka ir pėdos skliautui.

Būtina tinkama avalynė

„Mūsų vaikai vaikšto ant kietų grindų. Jeigu bateliai minkšti, su plonais padukais ar vaikas apautas tik kojinaitėmis, pėdutės plokštėja. Iš viršaus slegia kūno svoris, o iš apačios yra kieta plokščia atrama. Pėdų kauliukai silpnai sujungti, minkšti, todėl nusėda ir išnyksta vidinis skliautas, pėda prisitaiko prie grindų paviršiaus“, – aiškino V.Juodienė.

Dėl to darželyje ir namuose reikia avėti batelius su kietais padukais. Avalynė turi būti su užkulniu, pakulniu ir pakeltais vidinio vidpadžio kraštais.

Perkant vaikui batukus reikia rinktis su aukštesniu vidiniu šoneliu, padukas turi būti kietas, bet lankstus, pakulnio aukštis 0,5–1 centimetro storio, pakeltas vidinis vidpadžio kraštas. Noselės turi būti platesnės, kad būtų laisvi pirštukai.
Mergaitės nuo 7–10 metų gali avėti batelius su 3–4 cm aukščio pakulniu (proginiai bateliai). Vyresnėms proginių batelių pakulnio aukštis gali būti ­5–6 cm, bet juos reikia avėti kuo rečiau, tik labai ypatingomis progomis.

Vaiko kojoms kenkia ir per dideli batai. Per maži batukai deformuoja pirštukus ir spaudžia, gali atsirasti nuospaudos. Sportiniais bateliais galima avėti visą dieną, bet jie turi būti kokybiški, pagaminti iš natūralių žaliavų ir turėti vidpadį, pakilusį iš vidinės pusės.

Kodėl pėdutės suplokštėja?

Plokščiapėdystė – pėdos deformacija, kai pėdos skliautas suplonėjęs ir jo vidinis kraštas nusileidęs. Ši pėdos deformacija dažnai būna įgimta, gali atsirasti persirgus rachitu, po traumos. Kita priežastis – netinkama avalynė – per maži arba pernelyg dideli batai, per aukštas kulnas arba atvirkščiai lygūs padai.

Plokščiapėdystė gali būti įgimta – ji išsivysto dėl silpno raumenų ir sausgyslių tonuso, turi įtakos paveldimumas. Dažniausia yra vadinamoji statinė plokščiapėdystė, kuri atsiranda, kai mažam vaikui tenka pernelyg didelis fizinis krūvis, nes jo raumenys ir raiščiai dar silpni. Mažylio pėdutėms gali pakenkti, jeigu vaikas mokomas per anksti vaikščioti, greičiau pėdų problemos atsiranda per didelį kūno svorį turintiems vaikams.

Vaiko pėdos skliautas pradeda formuotis 3-5 gyvenimo metais, o iki trejų metų visi vaikai būna plokščiapėdžiai – tai vadinamoji fiziologinė plokščiapėdystė. Todėl ši pėdų problema paprastai diagnozuojama vėliau. Paūgėjusio vaiko pėdutėje mažėja riebalų, stiprėja raumenys ir išryškėja pėdos skliautas. Susirūpinti reikia, jei 6-7 metų vaiko pėda dar vis plokščia – tuomet atsiranda ir įvairūs negalavimai.

Pėdos yra labai svarbios viso kūno judėjimui ir laikysenai. Plokščiapėdis vaikas susikūprina, atsikiša mentys, nusileidžia pečiai, greitai pavargsta kojos. Plokščiapėdystė gali sukelti įvairius negalavimus: kelių, klubų sąnarių, stuburo, pažeisti tarpslankstelinius diskus, pėdos ir blauzdos skausmus, net galvos skausmą. Plokščiapėdžio vaiko beveik visas padas liečiasi prie grindų, todėl jo eisena tampa nerangi ir netaisyklinga. Plokščiapėdystės pasekmės gali būti įvairios: skausmas, sunkesnis judėjimas, nerangi eisena ir kitos.

Plokščiapėdystės gydymas

Plokščiapėdystę gydytojas nustato pagal pėdos atspaudą, rentgenogramas ar kompiuterinę plantogramą. Svarbu, kad įgimtos ar įgytos pėdos deformacijos nedidėtų, todėl reikia kuo anksčiau jas nustatyti. Pastebėti pėdučių pokyčius tėveliams nesunku. Jeigu vaiko batukų vidinis kulno kraštas nunešiotas daugiau, apžiūrėkite jo pėdutes – galbūt jis plokščiapėdis. Tokios pėdutės vidinis kraštas yra nusileidęs, t. y nebelikę pėdos skliauto, todėl vidurinė vidinė pėdos dalis liečia grindis.

Plokščiapėdystė gydoma mankšta, masažais ir fizioterapija, stiprinamas vaiko organizmas. Į pagalbą plokščiapėdėms pėdutėms gydytojai pasitelkia specialius batų įdėklus, kurie pakelia vidinį pėdos kraštą. Jie palaiko fiziologinę pėdos padėtį, bet plokščiapėdystės negydo.

Tėveliai turėtų padėti vaikui išvengti šios pėdų problemos. „Mažam vaikui ypač svarbu parinkti tinkamą avalynę. Jam nedera kasdien avėti minkštų šlepečių ir kitos minkštos avalynės, sodo batų. Vaikiški bateliai turėtų būti su nedidele pakulne, gerai apgaubti čiurnos sąnarį, kad jis būtų stabilus”, – pataria Šiaulių universiteto Sveikatos studijų katedros dėstytoja Inga Šimkutė.

Takeliu į sveikatos šalį

Plokščiapėdystės profilaktika turime rūpintis nuolatos – ir mokykloje, ir šeimoje. Sveikatingumo projektai ugdymo įstaigoje gali būti labai veiksmingi, nes vaikystė – imliausias gyvenimo periodas.

Kretingos rajono Kurmaičių pradinė mokykla plokščiapėdystės profilaktikai savo kieme įrengė sveikatingumo takelį, įsigijo įvairių masažinių kamuoliukų. Kad darželyje būtų galima nuolat rūpintis vaikų pėdutėmis, ši ugdymo įstaiga įgyvendino savo sveikatingumo idėją „Takeliu į sveikatos šalį“, laimėję programos „Sveikatiada“ konkurse. Sveikatos valandėlė, rytinės mankštos, kūno kultūros pratybos, judrieji žaidimai, pasivaikščiojimai turėjo įtakos vaikų laikysenai ir ištvermei.

„Vykdant šį projektą vaikai sužinojo apie kojų pėdų svarbą sveikatai, sustiprėjo jų kojų pėdų raumenys“, – apie projektą pasakojo jo vadovė Jurgita Česnavičienė.