Sloga leidžia išplisti infekcijai

Paprasto peršalimo požymiai visiems gerai pažįstami. Vaikas tampa vangus, kaprizingas, pradeda kosėti, ima perštėti gerklę, užgula nosį, pakyla temperatūra (maždaug iki 37– 37,5 laipsnių).

Staiga užklupusi sloga yra susijusi su daugeliu virusinių kvėpavimo takų infekcijų, nes nosiaryklė, kurios gleivinė pirmiausia reaguoja į virusų puolimą, yra vartai patekti jiems į organizmą. Laikoma, kad sloga praeina per 7 – 10 dienų, bet tai nereiškia, kad reikia paprasčiausiai palaukti jos negydant. 

Negydoma sloga sukelia ne tik nuolatinį diskomfortą (nosies užgulimas, bėgančios išskyros), bet gali komplikuotis sunkesnėmis ligomis – lėtiniu rinitu, sinusitu (prienosinių ančių – sinusų – uždegimu), otitu (vidurinės ausies uždegimu), konjunktyvitu (akių junginės uždegimu). Nosis – geriausias organizmo filtras, nepraleidžiantis įvairių teršalų, taip pat ir bakterijų bei virusų.  Jeigu neįmanoma kvėpuoti nosimi, infekcija gali patekti ir į apatinius kvėpavimo takus.

Pirmoji pagalba sloguojančiam vaikui – išvalyti užsikimšusią nosytę. Ją galima plauti, pavyzdžiui, su jūros vandeniu, pagamintais preparatais. Greitai palengvinti kvėpavimą sloguojančiam vaikui padeda inhaliacijos. Nosies gleivinė iš karto sudrėkinama, atsikemša nosis ir lengviau pasišalina gleivės. Drauge su jomis išstumiami ir gleivinėje susikaupę virusai. Todėl ligoniukui greitai pasidaro lengviau. Ši procedūra nepakeičiama sloguojančiam kūdikiui, kuris nemoka pats išsipūsti nosytės.

Užsitęsęs kosulys gali komplikuotis bronchitu

Kosulys – vienas iš pagrindinių peršalimo požymių. Jis gali būti sausas ir drėgnas – produktyvus kosulys. Į kosulio pobūdį atsižvelgiama parenkant vaistus: esant sausam kosuliui reikia paspartinti jo perėjimą į drėgną, jeigu kosulys produktyvus, svarbu palengvinti skreplių išsiskyrimą. Vaikams kosulys praeina maždaug per 10 dienų, per kurias turėtumėte atidžiai stebėti mažylio būklę.

Tinkamai gydant, po kelių dienų sausas kosulys tampa drėgnu ir padaugėja skreplių.

Jeigu kosulys nesiliauja daugiau kaip 2 savaites, kyla didelė grėsmė atsirasti dažnai peršalimo komplikacijai – bronchitui. Kai drauge su kosuliu tebesilaiko 37,1–37,5 laipsnių temperatūra, skauda krūtinę, girdimas švokštimas, vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas, nes šie požymiai būdingi bronchitui.

Kosėjančiam vaikui greitai palengvėja po inhaliacijos. Esant sausam kosuliui, į smulkias daleles suskaidyti vaistai greitai sudrėkina bronchų gleivinę, skystina skreplius ir padeda jiems greičiau pasišalinti. Inhaliacijomis patariama gydyti ir drėgną kosulį, įkvepiant gydytojo skirtus atsikosėjimą skatinančius vaistus.

Kalbėdami apie inhaliacijas neturime omenyje praeityje populiaraus garuojančio vandens puodo, kuris nėra saugus – ypač vaikui. Saugios ir veiksmingos procedūros atliekamos elektriniu prietaisu – inhaliatoriumi.

Inhaliacijos – greita ir sveikatą tausojanti pagalba peršalusiam vaikui

Kad paprastas peršalimas neužsitęstų ir nevirstų rimtesne liga, jo gydymas turėtų prasidėti pirmosiomis dienomis, vos pajutus ligos požymius. Inhaliacijos specialiu prietaisu laikomos vienu iš efektyviausių vaikų ir suaugusiųjų peršalimo ligų gydymo būdų, nes tiesiogiai veikiamos virusų susikaupimo vietos – nosies ertmė, gerklės gleivinė, bronchai.

Kompresoriniu inhaliatoriumi išpurkšti vaistai pasklinda visame kvėpavimo takų gleivinės paviršiuje, todėl veikia iš karto. Toks inhaliatorius sukuria aerozolinį debesį, sudarytą iš vaisto mikrodalelių, galinčių pasiekti net smulkiausias bronchų atšakas. Inhaliuojami vaistai veikia tik kvėpavimo takus ir beveik nesukelia šalutinių poveikių, skirtingai negu geriamieji preparatai, kurie suvirškinti skrandyje patenka į kraują ir pasiekia kitus organus.

Be to, inhaliatorius padeda greičiau pašalinti mikrobus ir virusus – drauge su gleivėmis ir skrepliais, todėl pagreitina gijimą. Inhaliacijos rekomenduojamos gydant faringitą, laringitą, sinusitą, tonzilitą, taip pat ir bronchitą, plaučių uždegimą. Šis gydymo būdas padeda ne tik sergant ūmia, bet ir lėtine kvėpavimo takų liga.

Kompresorinį inhaliatorių galima naudoti bet kurio amžiaus vaikams, net naujagimiams, tinka visi gydytojo paskirti vaistai. Kol sulauksite gydytojo, inhaliacijas galima atlikti su negazuotu mineraliniu vandeniu.

Parengė Dalia Petrutytė

Susirgęs vaikas geriau jaučiasi vėsoku ir drėgnu oru

Mėgstama virusų vieta – kvėpavimo takai, į kuriuos jie patenka per orą. Čiaudint ar kosėjant sergančiam mažyliui, virusai pasklinda su seilių lašeliais, kuriuos įkvepia kitas vaikas, ant sveikojo gleivinių jie gali patekti per iš nosies tekančias išskyras.

Liga prasideda staiga: šokteli temperatūra, ima krėsti šaltis, prisijungia sloga ir kosulys. Sergančiam vaikui gali skaudėti pilvuką, kartais mažyliai vemia. Taip nutinka dėl toksinio viruso poveikio. Ligoniuko savijautą pagerina ne tik vaistai ir liaudiškos priemonės, bet ir tinkamos sąlygos namuose. Pirmiausia tėvams derėtų pasirūpinti sveikatai palankiu mikroklimatu. Optimali temperatūra vaiko kambaryje yra18–22 laipsniai, nes kai oras nėra per karštas, organizmas gali lengvai atiduoti šilumą ir neperkaista.

Sergančiam vaikui padeda drėgnesnis oras kambaryje (geriausia, kai oro drėgnis yra 50–65 proc.). Tokiame ore neišsausės gleivinės ir vaiko organizmas galės kovoti su mikrobais ar virusais. Dažnai valykite ir vėdinkite kambarius – ligoniukui svarbus švarus ir grynas oras.

Sergančio vaiko nedera per šiltai aprengti, o jeigu jam per karšta, nedvejodami nurenkite dalį drabužėlių ir nesistenkite jo apkamšyti šilčiausia antklode. Vaikų ir suaugusiųjų kūno termoreguliacija skirtinga – per šiltai aprengto arba apkloto mažylio temperatūra pakils dar daugiau.

Kada temperatūrą reikia mažinti?

Jeigu temperatūra nėra aukštesnė kaip 38,5 laipsniai, mažinti jos nedera. Infekcine liga sergančio vaiko karščiavimas dažniausiai nėra žalingas, atvirkščiai, tai padeda organizmo imuninei sistemai nugalėti ligą. Pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su įsibrovusiomis svetimomis medžiagomis – virusais ar mikrobais, ir nukreipta išvaryti nepageidaujamus įsibrovėlius. Vaiko temperatūra nukris, kai išnyks infekcija. Pakilus temperatūrai, organizmas gamina baltymą interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi ir aktyvina imunines ląsteles. Interferono kiekis priklauso nuo temperatūros: kuo ji aukštesnė tuo daugiau gaminasi šios virusus neutralizuojančios medžiagos. Todėl leiskime vaiko organizmui kovoti pačiam ir nesigriebkime vaistų vos pamatę termometre didesnius skaičius.

Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu mažas vaikas dėl pakilusios temperatūros anksčiau patyrė traukulių arba mažylis serga lėtine liga, kai jis visiškai negeria arba karščiavimas labai pabogina savijautą, temperatūrą mažinančių vaistų galite sugirdyti, kai termometras rodo 38 laipsnius ar net mažiau.

Mažiems vaikams nuo temperatūros tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno, preparatai. Jie pradeda veikti greičiau ir efektas trunka ilgiau negu paracetamolio, todėl šių vaistukų vaikui jo amžių atitinkančiomis dozėmis užtenka duoti kas 6–8 valandas. Visada perskaitykite vaisto informacinį lapelį ir neviršykite nustatytos paros dozės. Vaistukai greičiau pradės veikti, jeigu duosite jų atsigėrusiam vandens ar arbatėlės, bet dar nepavalgiusiam mažyliui.

Atidžiai stebėkite karščiuojantį vaiką – ne tik dieną, bet ir naktį. Jeigu temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, ypač sergančiam kūdikiui, mažylis išblyškęs, mieguistas, atsisako vandens ar kito gėrimo, kvieskite greitąją pagalbą. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu kūdikis mažai šlapinasi, šlapimas intensyvios spalvos ir stipraus kvapo, mažylio odelė atrodo sausa, momenėlis įdubęs, nes tai yra požymiai, kad vaikui trūksta skysčių.

Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų

Maži vaikai serga dažnai, todėl namuose turėkite atskirą vaistinėlę, į kurią sudėkite reikalingiausius vaikiškus vaistus, nes suaugusiųjų preparatai mažiems vaikams netinka. Joje turėtų būti skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų, tirpalo nosytei plauti ir slogai gydyti, mikstūros nuo kosulio. Gerklytę nuramins tie patys vaistai, kuriuos pasiruošėte nuo temperatūros, nes jie malšina ir skausmą. Dezinfekuoti gerklę ir sumažinti patinimą bei uždegimą vyresniam vaikui padės skalavimo skystis arba čiulpiamosios pastilės.

Svarbu daug gerti ir ilsėtis

Peršalimo liga gali trukti savaitę, bet kartais užsitęsia iki dviejų. Pasveikti ligoniukui padeda geras poilsis ir miegas. Peršalusį vaiką reikia gydyti namuose, kol jis visiškai pasveiks, nes per anksti išleistam į darželį ar mokyklą mažyliui gali prisidėti komplikacijos, pavyzdžiui, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, plaučių uždegimas.

Sergančiam vaikui reikia daug skysčių, nes prakaituojant organizmas vėsinamas, o dėl to netenka daug vandens. Be to, skysčiai valo organizmą, apsaugo jį nuo apsinuodijimo ir dehidratacijos. Puikus gėrimas – paprastas vanduo iš čiaupo arba negazuotas iš parduotuvės. Galite duoti vaistažolių arbatėlės, kompoto. Krūtimi maitinamiems kūdikiams geriausias pasirinkimas yra motinos pienas.

Maitinkite ligoniuką lengvai virškinamu maistu – vištienos sultiniu, košėmis, daržovėmis. Jeigu sergantis vaikas atsisako valgyti, neverskite. Jo organizmas visas jėgas sutelkia ligai nugalėti, o intensyvus virškinimas per daug apkrautų. Savijautai pagerėjus apetitas vėl bus normalus ir mažylis pats paprašys valgio.

Kaip neparsinešti viruso iš lauko?

Peršalimo, kaip ir kitų ligų, lengviau išvengti, negu gydyti. Rečiau serga ir greičiau pasveiksta grūdinami vaikai – tai daryti reikėtų nuo pat mažens. Todėl neverskite vaiko atsisakyti žaidimų lauke, nors ir oras ne pats geriausias. Vaikui būtinas grynas oras, nes jis stiprina imunitetą. Nerenkite mažylio per šiltai, nes taip silpninsite imunitetą ir vaikas dažniau sirgs. Vaikui naudingos grūdinimo procedūros: apipylimai po maudynių vėsesniu vandeniu, kontrastinis dušas, oro vonios namuose.

Grįžę iš lauko persirenkite namų drabužiais ir nusiprauskite su muilu rankas. Rankų plovimas – paprastas būdas išvengti peršalimo ligų, pasistenkite, kad tai būtų vaiko įprotis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė