Kaip suprasti, kad vaikui nusilpo akys?

Įtarti, kad vaikas prasčiau mato, galite stebėdami, kaip jis pradeda žiūrėti po dienos miego. Jeigu viena akytė nepilnai atsimerkia, jeigu žiūrėdamas į mamą jis pakreipia galvytę į šoną, o prieš paimdamas žaislą prisimerkia, derėtų sunerimti dėl vaiko regėjimo.

Akivaizdu, kad suprastėjo regėjimas, jei mažylis pernelyg iš arti žiūri į žaisliukus, o namuose dažnai kliūva už daiktų, atsitrenkia į baldų kampus, iš arti arba iš toli neatpažįsta artimųjų. Taip pat susirūpinkite, jei vaikas palinkęs arti televizoriaus ar kompiuterio ekrano, skaitydamas greitai pavargsta, jei vaiko akys ašaroja, vaikas dažnai jas trina, kartais užmerkia vieną akį. Žvairuojantį mažylį arba jeigu jo akių vyzdžiai nevienodo dydžio, būtinai nuveskite pas oftalmologą.

Vaiko regos vystymasis

Intensyviausiai vaiko rega vystosi nuo vienerių iki penkerių metų. Didėja akys, akies obuolio svoris, laužiamoji galia ir vaikas gali aiškiai matyti daiktus: gerėja regėjimo aštrumas. Ką tik gimęs kūdikis toliaregis ir tik šešerių metų vaikai pradeda matyti normaliai. Iki 3-io mėnesio kūdikis gali žvairuoti, nes jo akies nervas ir raumenys nepakankamai išsivystę, bet jei žvairumas nepraeina, reikia nuvykti pas oftalmologą.

Antraisiais – trečiaisiais gyvenimo metais intensyviai vystosi bendras abiejų akių stereoregėjimas, todėl būtent tuomet gali išryškėti žvairumas. Nuo trejų iki septynerių metų regėjimas dažnai suprastėja dėl trumparegystės.

Ką gali padaryti tėvai?

Didelės įtakos vaiko regėjimui turi tinkama užsiėmimų namuose dienotvarkė. Mažiems vaikams patinka piešti, lipdyti iš plastilino, vyresni mielai skaito, rašo, žaidžia su konstruktoriumi. Visuose šiuose darbeliuose įtemptai dalyvauja akys. Nuo 3 iki 5 metų vaiko dienos užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau kaip 40 minučių, o 6 – 7 metų vaiko – ne ilgiau kaip valandą.

Vaikas darbelius turėtų atlikti ir pirmoje, ir antroje dienos pusėje. Tarp užsiėmimų turi likti pakankamai laiko aktyviems žaidimams ir pramogoms gryname ore. Per akių įtampos reikalaujančius užsiėmimus derėtų daryti pertraukas. Mokinukas ruošdamas pamokas turi pailsėti kas 45 – 50 minučių. Leiskite vaikui pabėgioti kambaryje, pasimankštinti, pažvelgti pro langą į tolį.

Vaiko regėjimui padeda žaidimai. Parinkite jam judančius, riedančius, besisukiojančius žaisliukus. Naudingi įvairiausi žaidimai su kamuoliu. Stenkitės apriboti akių įtampos reikalaujančių žaidimų (šachmatai, šaškės, galvosūkiai) laiką.

Netinkamų regėjimo įpročių profilaktika derėtų pradėti rūpintis jau nuo 2 – 3 metų. Mokykite vaiką kartkartėmis mirksėti, nesikūprinti, paaiškinkite, kad negerai ilgai nemirksint žiūrėti į vieną daiktą, skatinkite vaiką dažniau kaitalioti žvilgsnį nuo artimo daikto į tolį ir atvirkščiai. Ilgainiui šie pratimai vaikui taps naudingu įpročiu.

Ikimokyklinio amžiaus vaikui ir pradinukui nedera sėdėti prie televizoriaus ir kompiuterio be pertraukos ilgiau kaip pusvalandį. Vaikas turi sėdėti ne arčiau kaip 2 – 5 metrai nuo televizoriaus. Kompiuterio monitoriaus ekraną reikia pastatyti ne arčiau kaip per ištiestos vaiko rankos atstumą (40 cm). Sėdėti reikia ne šonu, o tiesiai priešais kompiuterio ekraną. Kambarys turi būti natūraliai arba dirbtinai apšviestas, bet šviesa neturi plieksti tiesiai į akis.

Skaitant turi būti tolygiai apšviesta knyga. Geriausia pastatyti stalinę lempą, bet neišjungti bendro kambario apšvietimo. Priešais vaiko akis neturi būti šviesą atspindinčių paviršių.

Vaikui nedera palenkti galvos prie pat knygos ar sąsiuvinio, optimalus atstumas – 35–40 cm. Pernelyg arti žiūrint į knygą ar kompiuterį gali išsivystyti trumparegystė.

Sėdėti vaikas turi tiesiai, remdamasis į kėdės atlošą ir kiek palenkęs galvą į priekį. Kėdę 3 – 5 cm patraukite po stalu. Rankas reikia laisvai padėti ant stalo. Alkūnės neturi pakibti ore, o kojos visa pėda turi remtis į grindis. Išmokykite vaiką patį kontroliuoti savo padėtį. Patikrinti atstumą nuo akių iki knygos ar piešinio jis gali ranka. Sulenkta per alkūnę ranka vaikas pasiremia į stalą, piršto galiukai siekia smilkinio, tarp stalo ir krūtinės turi laisvai tilpti kumštis, mentys liečia kėdės atlošą.

Nebijokite akinukų

Jeigu vaikui gydytojas išrašė akinius, nenusiminkite. Laiku pradėjusiam nešioti tinkamai gydytojo oftalmologo parinktus akinius vaikui daugeliu atvejų galima atstatyti normalų regėjimą. Pirmą kartą užsidėjęs akinius vaikas maždaug per dvi savaites prie jų pripras. Išrinkite mažyliui patinkančius rėmelius, kurie tiks prie veiduko ir jis nesidrovės. Geriausia leisti vaikui rinktis pačiam. Jeigu akinukai ne tik puikiai tiks vaikui, bet ir patiks, jis juos noriai nešios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pasak specialistų, būtent prastas regėjimas gali būti pagrindinė problemų moksluose priežastis, nes vaikas tiesiog nepakankamai gerai įžiūri tai, kas parašyta lentoje ar priešais jį atverstoje knygoje.

Kada mama ir tėtis turėtų sunerimti?

Didžioji dalis informacijos informacijos, kurią vaikas gauna mokykloje, yra vizuali. Tad jei vaikas nekaip mato, jis paprasčiausiai neturi galimybių įsisavinti visų žinių, dėl to jam sunku sutelkti dėmesį, prisiminti, ką sužinojo naujo. Rezultatas – ne tik prasti pažymiai, bet ir žemesnė savivertė, galimos netgi elgesio problemos. „Pagrindinė ir bene didžiausia vaikų regėjimo bėda – tai trumparegystė, nemažai diagnozuojama ir toliaregystės, taip pat astigmatizmo atvejų, kai dėl pastovaus regimo vaizdo iškraipymo vaikams skiriami akinukai nuolatiniam naudojimui”, – tvirtina gydytoja oftalmologė Vaiva

Nasvytienė, dirbanti optikos salonų tinkle „Fielmann”. Pasak jos, mokyklinio amžiaus vaikų regėjimas pasikeisti gali itin greitai, ir ypač šiame išmaniųjų technologijų amžiuje, tad tėvai prasidėjus mokslo metams turėtų būti budrūs. „Nors mokiniams akys profilaktiškai yra tikrinamos paprastai kartą per metus, verta susirūpinti pakartotine regėjimo patikra, jei pastebima, kad vaikas kliuvinėja už nedidelių daiktų ar baldų, neįžiūri toliau esančių daiktų ar žmonių. Taip pat jei vaikas dažnai skundžiasi galvos ar akių skausmais, nesugeba sukoncentruoti dėmesio ties vienu ar kitu objektu ilgesnį laiką, pernelyg dažnai mirkčioja ar trina akis, jei jam sunku atsiminti, tai ką perskaitė arba jis skaito iš itin artimo atstumo. Žiūrėjimas prisimerkus ar pakreipus galvą, paraudusios, traiškanojančios ar žvairuojančios akys – taip pat signalai, kad specialistui reikia pasirodyti nedelsiant“, – pastebi „Fielmann“ gydytoja.

Akiniai leidžia vaikui visavertiškai tyrinėti pasaulį

Dažniausiai profilaktiškai akys, kaip ir bendra mokinuko organizmo būklė, yra patikrinamos vasarai baigiantis, prieš pat naujų mokslo metų pradžią. Šitokio sveikatos patikrinimo pažymą mokymo įstaigai būtina pristatyti iki rugsėjo vidurio. Pasak gydytojų, daugeliui tėvų tikrai nėra malonu girdėti, kai jų atžalai nustatomos vienokios ar kitokios sveikatos bėdos, ypač regėjimo. Juk akys atlieka be galo svarbią funkciją – mokslo įrodyta, jog 90 procentų informacijos apie pasaulį žmogus suvokia per regą. „Reguliariai tikrinant vaiko regėjimą ir pradėjus laiku gydyti, galima ne tik sustabdyti bėdos progresavimą, bet dažnai ir visiškai atkurti regėjimą. Be to, akinukai yra tikrai nedidelė ir prieinama sąlyga, leidžianti dažnam vaikui visavertiškai tyrinėti ir džiaugtis jį supančiu pasauliu,“ – neabejoja V.Nasvytienė.

Vaiko akims į sveikatą!

– Tinkamas maistas. Akis stiprina mėlynių uogos, geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiai bei daržovės, žalios lapinės daržovės, įvairios grūdinės kultūros, žuvų taukai.

– Treniruotės vaiko akims. Mokantis patartina daryti reguliarias pertraukėles – maždaug kas 20 minučių leisti akims 20-30 sekundžių pailsėti. Labai veiksminga dažniau pamirksėti, nepasukant galvos pažiūrėti į skirtingas puses, aukštyn, žemyn, užsimerkti ir pamasažuoti akių vokus

– Tinkamas atstumas nuo monitoriaus dirbant ar žaidžiant kompiuteriu. Jei kompiuterio monitoriaus įstrižainė – 15 colių, atstumas nuo jo turėtų būti ne mažesnis nei 60-70 cm. Jei monitorius didesnis, vaikas turėtų dar toliau sėdėti nuo kompiuterio.

– Reguliarus vaiko akių tikrinimas. Paprastai pirmąkart regėjimą gydytojas oftalmologas tikrina dar kūdikiui, iki jam sukanka vieneri. Antrąkart reikėtų patikrinti vaikui sulaukus 3 metų, trečiąkart – 6-7 metų. Mokinukas akių specialistą turėtų aplankyti kartą per metus.

Vaikas pas gydytoją

Profilaktiškai tikrinantis sveikatą, gydytojas pediatras vaiko organizmo būklę įvertina įvairiapusiškai – mažąjį pasveria, pamatuoja, patikrina kraujospūdį, klausą, regėjimą, pasiklauso plaučių bei širdies veiklos. Kilus bent menkiausiam įtarimui, pastebėjus kokius nors (kad ir nedidelius) sveikatos defektus, vaikas yra siunčiamas pas gydytojus specialistus. Tokiu būdu būsimasis moksleivis yra ištiriamas nuodugniau. Kokios pagrindinės moksleivių sveikatos bėdos ir kaip jų išvengti?

Ydinga vaiko laikysena

Kaip tvirtina gydytojai ortopedai, daugelis vaikų, užuot pakankamai judėję, lakstę po lauką, plaukioję ežeruose ar upėse, karstęsi po medžius ir panašiai, didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus. Rezultatas – iškrypęs stuburas, ydinga laikysena, kitokie skeleto bei raumenų sutrikimai. Visoms šioms moksleivių bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios, knygų prikrautos kuprinės, nepatogūs suolai. Pamažu artėjant rugsėjo pirmajai, išsirinkti labiausiai patinkančią kuprinę visai nesunku – pasiūla parduotuvėse didelė. Kur kas sudėtingiau įvertinti, kuri kuprinė bus patikimesnė sveikatos atžvilgiu, kitaip tariant, ar apsaugos vaiko stuburą ir taisyklingą laikyseną. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos mama ir tėtis turėtų atkreipti dėmesį, renkantis mokyklinį krepšį:

• Kuprinė su knygomis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10-12 proc. vaiko svorio. Aritmetika šioje vietoje paprasta: pirmokas, sveriantis maždaug 25 kg turėtų nešti ne daugiau kaip 2,5-3 kg sveriančią kuprinę. Taigi, tuščios kuprinės svoris neturėtų viršyti 1,5 kg.
• Mokyklinis krepšys neturėtų spausti, trinti, jis privalo būti patogus. Matuotis geriausia apsivilkus striukę ir be jos, juk kuprinę vaikas nešios ir žiemą, ir vasarą.
• Idealu, jei kuprinės diržų plotis – ne mažiau kaip 4 cm, jei jie – paminkštinti. Per stori diržai vaikui gali trinti pažastis, veržti. Kuprinės „nugara“ turėtų būti paminkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. Vaikui užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš pečių.

Prastėjantis vaiko regėjimas

Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, judėjimo bei gryno oro stoka tikrąją to žodžio prasme iškraipo ne tik stuburą, bet ir regėjimą – ortopedams antrina gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė, dirbanti optikos salonų tinkle „Fielmann“. Pasak gydytojos, moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke, mažėja regėjimo problemų. „Gal kam ir sunku tuo patikėti, bet kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 procentais sumažina trumparegystės riziką. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir vaikas gali žiūrėti į toliau esančius objektus“, – pasakoja V.Nasvytienė. Kaip teigia oftalmologė, norint turėti nepriekaištingą regėjimą ar bent jau pastiprinti jį, vaikams taip pat patartina valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno gaminių – šių produktų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų.

V.Nasvytienės tvirtinimu, vis dar yra nemažai mamų ir tėčių, kuriems atrodo, kad vaikams nešioti akinius – tikra kankynė. Bendraamžiai iš jų šaiposi, naujasis aksesuaras – nepatogus, greit lūžtantis. „Anaiptol. Tai seniau buvo pajuokiami akiniuočiai. Buvo šaipomasi dėl storų akinių stiklų, gremėzdiškų rėmelių. O ir patys akiniai tikrai nebuvo patogūs. Dabar akiniai visai kitokie. Vaikai net nejaučia juos nešiojantys, be to, gali rinktis tiek norimą akinių spalvą, tiek ir formą,“ – tvirtina gydytoja. Oftalmologė priduria, kad baigiantis vasarai itin svarbu patikrinti moksleivių akis, galbūt jų rega susilpnėjo ir į naujiems mokslo metams reikalingų pirkinių sąrašą reikės įtraukti ne tik kuprinę, rašymo ar sporto reikmenis, bet ir akinius. Tuo tarpu jau nešiojantys akinukus vaikai įsitikins, ar senieji dar tinkami.

Kad nepultų ligos, o dantys būtų sveiki

Rūpintis vaiko sveikata būtina kompleksiškai – reguliariai profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus, laiku pastebėti vaiko savijautos pokyčius, įvertinti mokslo krūvį, nepamiršti visavertės mitybos, kokybiško poilsio, vitaminų bei mineralinių medžiagų – įsitikinusi bendrosios praktikos gydytoja Laima Petrauskienė. Tik tuomet vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus, o atšalus orams jo nepuls ligos. Gydytoja priduria, jog artėjant naujiems mokslo metams, mama ir tėtis turėtų iš naujo atsiversti vaikų skiepijimo pažymėjimus bei nepamiršti pasitikrinti dantų. „Nuo daugumos užkrečiamųjų ligų vaikai būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl remiantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, maždaug 6–7 metų vaikas turi būti pakartotinai paskiepytas nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito. 15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės“, – pasakoja L. Petrauskienė.

Kalbant apie dantis, daugelis medicinos įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdo 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programą. Visiems tokio amžiaus vaikams nemokamai specialiomis skystomis plombinėmis medžiagomis yra padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės. Tokiu būdu neleidžiama susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų tarp vaikų ir paauglių. Ši procedūra tikrai neskausminga, dantukų gręžti nereikia.