Ištisus mokslo metus vaikas dirba kone 9 –10 valandas per dieną. Maždaug tiek laiko jis sugaišta mokykloje, ruošdamas pamokas namuose, dar prisideda – knygų skaitymas, muzikos, sporto ar kitokie būreliai. Taigi darbo krūvis didesnis negu suaugusiųjų. Tai, žinoma, turi įtakos vaiko sveikatai. Silpnesnės sveikatos vaikas greitai suserga kuria nors lėtine ar ūmine sezono liga.

Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis, vaikų sveikata vis prastėja. Pasak sveikatos apsaugos ministerijos atstovės A. Balčiūnienės, statistika rodo, kad vaikai serga vis daugiau: susirgimų skaičius tūkstančiui vaikų nuo 2007 m. iki 2012-ųjų išaugo nuo 1939,2 iki 2077.

Dažnos šiuolaikinių vaikų sveikatos problemos – alergijos, kreivas stuburas ir trumparegystė. Gydytojai pastebi, kad vaikų imunitetas nuolat silpnėja, todėl vaikai vis dažniau serga. Jau darželinukai pradeda sirgti bronchine astma, visi vaikai dažniau ir ilgiau serga peršalimo ligomis.

Atostogos – puikus metas pradėti vaiką pratinti prie sveikesnio gyvenimo būdo, sustiprinti jo sveikatą, ir nebūtinai susigriebti reikia tik tada, kai vaikas jau turi sveikatos problemų. Sveikatą reikia stiprinti profilaktiškai. Vaikui reikia atsikvėpti nuo mokslų, patirti naujų įspūdžių, o nauja aplinka ir tinkama specialistų priežiūra suteiks visa, kas geriausia. Nuo to, kaip vaikas pailsės, kiek jėgų pasisems per atostogas, priklausys ir jo darbingumas bei sveikata mokslo metais ar darželyje.

Tėvai šiuos vasaros rūpesčius gali patikėti sanatorijos „Pušyno kelias“ specialistams. Tai vienintelė sanatorija Vilniuje, įsikūrusi vos 10 minučių kelio nuo centro pušyno apsuptyje, Verkių regioninio parko teritorijoje.

Vasaros sveikatingumo stovykla

Sanatorijoje veikia vasaros stovykla, kurioje smagiai ir sveikai pramogauti gali 6 – 12 metų vaikai. Vasaros sveikatingumo stovykla kviečia nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. Stovykloje vaikai ne tik linksmai leidžia laiką, susiranda naujų draugų, bet ir sportuoja baseine ir kineziterapijos salėje, stiprina sveikatą druskų kambaryje. Čia su vaikais užsiima ne tik profesonalios auklėtojos, psichologai, socialinis darbuotojas, juos prižiūri ir gydytojų komanda. Stovykloje atostogaujančiam negaluojančiam vaikui galima atlikti ir kitas sanatorijoje teikiamas gydomąsias procedūras. Dėl jų tėveliai gali čia pat pasitarti su konsultuojančiais gydytojais. Stovykla ypač rekomenduojama vaikams, turintiems nugaros ir pėdų problemų, sergantiems besikartojančiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, nuolatiniais bronchitais, bronchine astma, alergiškiems vaikams, turintiems alerginę slogą, šienligę; sergantiems atopiniu dermatitu, psoriaze ir visiems, kurie nori būti sveikesni ir stipresni.

Taigi stovykla – smagios ir sveikatai naudingos atostogos sveikam ir sveikatingumo mokyklėlė negaluojančiam vaikui.

Sanatorijoje „Pušyno kelias“ veikia ne tik dieninės, bet ir stacionarios stovyklos, taigi vaikučius atvežti gali ir kituose miestuose gyvenantys tėveliai.

Negaluojančiam vaikui

Sanatorijoje dirba pediatrai, alergologai, pulmonologai , dermatologai, LOR gydytojai, reabilitologai, logopedai, kineziterapeutai, psichologai, ergoterapeutai, socialinė darbuotoja.

Kvėpavimo takų ligomis sergančiam vaikui ((bronchinė astma, dažnos viršutinių kvėpavimo takų ligos, po plaučių uždegimo, bronchito) sanatorijoje „Pušyno kelias“ bus sudaryta gydymo, reabilitacijos arba profilaktinė programa. Mažąjį pacientą pakonsultuos gydytojai, prireikus bus atliktas alergologinis ištyrimas. Vaikui paskirs masažų, druskų kambario, kvėpavimo mankštelių arba inhaliacijų kursą. Taip pat, jeigu reikės, – fizioterapijos procedūras, atliks spirometriją.

Nugaros problemų kamuojamus vaikus (skoliozė, jaunatvinė osteochondrozė, liumbalgija, kifozė ir kitos ligos) konsultuoja reabilitologas ir kineziterapeutas (ištiriama laikysena, mokoma gydomųjų pratimų ir ergonominių padėčių). Tokiam vaikui padės masažas, individualūs ir grupiniai kineziterapijos užsiėmimai salėje ir baseine, galbūt gydytojas rekomenduos fizioterapiją, elektrostimuliaciją, magnetą ir kt.

Jeigu vaikui ramybės neduoda šleivapėdystė arba plokščiapėdystė, reabilitologas gali paskirti masažą, fizioterapiją arba individualius ir grupinius kineziterapijos užsiėmimus salėje ir baseine.

Sveikatinimo pramogos mažiesiems

Sanatorijoje laukiami ir patys mažiausi kūdikiai. Smagios laisvalaikio valandos, praleistos su vaiku baseine. Drąsiai galite ateiti su trijų mėnesių kūdikiu ir atsivesti iki 3 metų amžiaus broliuką, sesutę ar mažylio draugą. Užsiėmime dalyvaus kineziterapeutas, kuris papasakos, kaip elgtis baseine su mažyliu, parodys pratimus ir pamokys juos atlikti.

Naujų įspūdžių vaikui suteiks pažintinė ekskursija sanatorijoje, į kurią kviečiami 4 – 10 metų vaikai. Ekskursijos metu vaikai pailsi druskų kambaryje (haloterapijos procedūra), atlieka sveikatą stiprinančią mankštą baseine ir kineziterapijos salėje. Tėvams pageidaujant, po ekskursijos vaikučiai vaišinasi arbatėle ir mieliniais blynais.
Vaikai gauna net pažymėjimus, kad lankėsi sanatorijoje, išbandė sveikatą stiprinančias procedūras bei susipažino su medicinos darbuotojo profesija.

Darželis ir pradinukų priežiūra

Vaikams nuo 2 iki 7 metukų sanatorijoje veikia darželinukų sveikatinimo grupė „Auk sveikas“ . Be įprastinių vaikų darželio paslaugų, mažaisiais rūpinasi reabilitacijos centre dirbantys gydytojai specialistai: pediatras, alergologas, pulmonologas, reabilitologas. Esant poreikiui teikiamos logoterapeuto ir psichologo konsultacijos, alergiškiems vaikams taikoma individuali dieta.

atliekamos individuliai vaikui pritaikytos reabilitacinės procedūros. Kasdien kineziterapijos salėje ir du kartus per savaitę baseine vaikai atlieka sveikatą stiprinančias mankštas.

Negalintiems prižiūrėti pradinuko namie tėveliams padės popamokinė sveikatingumo grupė pradinių klasių moksleiviams. Jos metu vaikai valgo pietus, ruošia pamokas, mankštinasi sporto salėje ir baseine, žaidžia žaidimus ir kvėpuoja grynu pušyno oru.

Baltymų pusiausvyra

Baltymų kokybę lemia aminorūgščių pusiausvyra. Nors egzistuoja 23 aminorūgštys, kurias organizmas gali naudoti kaip statybinę medžiagą sukurti bet ką, pradedant neuromediatoriais ir baigiant raumenų ląstelėmis, tik aštuonios aminorūgštys laikomos svarbiausiomis, nes jas būtina gauti su maistu. Jeigu racione trūksta likusių 15 aminorūgščių, organizmas jas gali sintetinti iš pagrindinių aštuonių. Vaikų organizme yra taip vadinamųjų pusiau svarbių aminorūgščių, nes ne visi vaikai geba sintetinti reikiamus jų kiekius. Vaikas pagal amžių turi suvartoti vieną arba dvi 20 g sveriančių baltymų porcijas per dieną.

Baltymų poreikis pagal amžių

2–3 m. → 13 g

4–8 m.→ 19 g

9 – 1 3 m. → 34 g

1 4 – 1 8 m. (mergaitės) → 46 g

1 4 – 1 8 m. (berniukai) → 52 g

Kuo geresnė aminorūgščių pusiausvyra baltymuose – išreiškiama „baltymo masės pasisavinimo koeficientu“ (angl. net protein usability NPU – vert. past. ) – tuo laisviau tą baltymą galima naudoti.

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite 24 geriausius produktus ir jų derinius pagal baltymų masės pasisavinimo koeficientą arba baltymų kokybę. Pavyzdžiui, lęšiai ar pupos, sumaišytos su ryžiais, puikiai didina bendrą baltymų kokybę, nes šiose ankštinėse daržovėse gausu aminorūgščių, kurių ryžiuose yra mažai. Lentelėje taip pat matyti, kiek vaikui reikia suvartoti kiekvieno produkto ar jų derinio, kad gautų 20 g baltymų.

Šešerių metų vaikas per dieną turi suvalgyti du iš žemiau išvardytų produktų: kiaušinis (10 g), 50 g lašišos, saują (60 g) sėklų ir riešutų arba porciją pupų (100 g).

Vegetariškai besimaitinančiam vaikui dienos normos užtenka, suvalgius du iš žemiau pateiktų produktų: mažą indelį jogurto, saują sėklų arba riešutų, 140 g sojų varškės, mažą puodelį bolivinių balandų arba mažą porciją pupų su ryžiais. Vegetarams svarbu valgyti maistą, kuriame gausu sėklų – produktų, kurie sudygtų, jeigu juos pasodintumėte arba pasėtumėte: riešutų, pupų, lęšių, žirnių, kukurūzų arba grūdų, tokių kaip kviečių ir avižų, daigų. Brokoliniuose ir žiediniuose kopūstuose taip pat gausu baltymų.

Nepamirškite, daugiau – ne visada reiškia geriau, tad jūsų vaiko maiste gali atsirasti baltymų perteklius. Nors viskas priklauso nuo dabartinio vaiko augimo tempo, nuo aktyvios veiklos intensyvumo ir kasdienio baltymų poreikio, per dieną viršijamas 85 g baltymų kiekis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Pavyzdžiui, šalutinis baltymų skilimo produktas amoniakas yra organizmui toksiškas, jį šalindami inkstai patiria stresą. O per daug aminorūgščių reiškia, kad kraujuje atsiras rūgšties perteklius, kurį organizmas neutralizuoja iš kaulų išskirdamas kalcį. Dabar jau įrodyta, kad itin baltymingas maistas turi įtakos inkstų ligoms ir osteoporozei, todėl visur labai svarbu pusiausvyra. Kraštutinis baltymų nepakankamumas, kurio požymiai – išsipūtęs pilvas ir liesos galūnės, retai kada pasitaiko išsivysčiusiame pasaulyje. Tačiau aminorūgščių trūkumas – dažnas reiškinys, galintis sukelti depresiją, apatiją ir motyvacijos stoką, nesugebėjimą atsipalaiduoti, prastą atmintį ir koncentraciją.

Ištrauka iš knygos: P. Holford, D. Colson „Pilnavertė Jūsų vaiko mityba: kaip užtikrinti darnią fizinę, emocinę ir protinę vaiko raidą“, 224 psl., minkšti viršeliai

Visi norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, laimingi, protingi ir išradingi, kad turėtų viską, ko jiems prireiks kokybiškam ir pilnaverčiam gyvenimui.

Apsupame juos meile ir dėmesiu, dedame daug pastangų, kad jie tinkamai vystytųsi fiziškai, protiškai ir emociškai. Mokome juos vaikščioti ir kalbėti. Patys skaitome knygas apie tai, kaip būti gerais tėvais ir stengiamės nekartoti kitų klaidų. Tačiau ar susimąstome, kad kiekvienas vaiko žingsnis – nesvarbu, jis dar tik pradeda vaikščioti ar jau užmezga pirmuosius paaugliškus santykius – priklauso nuo to, kaip funkcionuoja jo organizmas? O tai didžia dalimi lemia mityba.

Knygos autoriai, jau dvidešimt metų dirbantys vaikų mitybos srityje, šioje knygoje nuosekliai parodo, ką reiškia vaikui sveika mityba – nesvarbu, jam suėjo vieneri ar penkiolika metų.

Vartydami knygos puslapius sužinosite, kodėl sveikas maistas yra svarbus jūsų vaiko sveikatai ir vystymuisi, kokią įtaką vaiko organizmui daro angliavandeniai, baltymai, riebalai, cukrus ir kitos maistinės medžiagos, ką reiškia glikeminis maisto produktų indeksas (GI), kokia gerųjų ir kenksmingųjų riebalų įtaka sveikatai. Autoriai pateikia daug informacijos apie maisto produktus, gerinančius vaiko mąstymą ir didinančius protinio lavėjimo koeficientą (IQ). Čia rasite mitybos sprendimus, kurie maksimaliai pagerins jūsų vaiko fizinę ir emocinę sveikatą, padės pažaboti astmą, nemigą, nutukimą, autizmą ir dažnai pasikartojančias infekcijas. Knygos išskirtinumas – autorių patarimai, kaip visas šias žinias pritaikyti praktiškai, gebant formuoti tinkamus vaikų valgymo įpročius, žalingus produktus keičiant sveikomis ir gardžiomis alternatyvomis.

Didžiausia dovana, kurią galime padovanoti vaikui – tai sveiko ir pilnaverčio gyvenimo pradžia. Svarbų vaidmenį atlieka tinkamai subalansuota mityba, kuri padeda vaikams išsaugoti aiškų mąstymą ir sutelkti dėmesį, išlikti energingais, laimingais ir sveikais. Tai pagrindinis šios knygos tikslas.

Patrikas Holfordas – Didžiojoje Britanijoje vienas populiariausių apie sveiką mitybą rašančių specialistų, Sveikai subalansuotos mitybos instituto („Institute for Optimum Nutrition“, ION) įkūrėjas. Tai labdaringas ir nepriklausomas švietimo fondas, kurio tikslas – mokyti visuomenę sveikai maitintis ir vykdyti su mityba susijusius tyrimus; šiuo metu ION yra viena prestižiškiausių klinikinės mitybos specialistus ruošiančių mokymo įstaigų. Autorius savo knygose pateikia moksliniais faktais pagrįstą inovatyvų požiūrį į kasdienę mitybą.

Ką apie knygą sako Lietuvos specialistai:

Knygoje daug dėmesio skiriama sveikai, vaikų fizinę ir protinę veiklą skatinančiai mitybai. Šią knygą rekomenduočiau visiems, kurie nori, kad jų vaikai augų sveiki ir laimingi.

Dr. Rūta Rokaitė, LSMU Vaikų ligų klinika, gyd. vaikų gastroenterologė – dietologė.

Mityba kartu su kitais veiksniais lemia sėkmingą kūdikių ir vaikų fizinį vystymąsi. Ši knyga supažindina ir ugdo tinkamą mūsų supratimą apie pilnavertę vaiko mitybą ir jos poveikį organizmui.

Jurgita Skiotytė, kineziterapeutė.

Deja, kone visi vaikai peršąla ir suserga, tik kiekvienas serga skirtingai. Vieni lengvai įveikia bet kurį peršalimo negalavimą ir greitai pasveiksta, o kiti – dar neišgiję pasigauna dar vieną virusą ir daug ilgiau sveiksta. Dėl to kaltas silpnas imunitetas. Daugiausia vaikai serga ausų, gerklės, nosies bei kitų kvėpavimo organų ligomis.

Kūdikių ir mažų vaikų iki trijų metų imunitetas dar nesusiformavęs, todėl šio amžiaus vaikai serga daugiausia.

Vaiko mityba

Po ilgos ir tamsios žiemos organizmas nusilpsta ir vitaminų trūkumą jaučia ir suaugusieji, ir vaikai. Mažas vaikas tampa pernelyg irzlus, mokyklinukas greitai nuvargsta. Vitaminų stoka dar labiau silpnina organizmo gebėjimą atsilaikyti prieš sezono virusus.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tinkamą vaiko mitybą. Maistas turi ypač didelės įtakos vyresnių kaip vienerių metų vaikų ir mokyklinukų atsparumui ligoms. Vaiko maiste turi užtekti daržovių, vaisių ir jūrinės žuvies, taip pat – rauginto pieno produktų ir gyvo jogurto. Imunitetą stiprina, pavyzdžiui, apelsinai, morkos. Neturėtų pamiršti mama ir kruopų – grikių, avižų, ryžių košių.

Vaikas turi gauti visų vitaminų ir mineralų, nes kaip tik tuomet, kai jų trūksta, ir vaikų, ir suaugusiųjų organizmas neturi jėgų pasipriešinti visokioms infekcijoms.

Pavasarį naudingųjų medžiagų maiste mažiau ir gydytojas patars mažylio mitybą papildyti vitaminų bei mineralų komplekso preparatais bei parinks tinkamiausius pagal vaiko amžių.

Imuniteto vitaminai

Imunitetui ypač svarbus vitaminas C (askorbo rūgštis). Šis vitaminas – stiprus antioksidantas. Jeigu vaikas mėgsta arbatėles, į paruoštą gėrimą įlašinkite citrinos sulčių, tinka šiltu vandeniu praskiestas erškėtuogių sirupas, serbentų kompotas.

Rekomenduojama vitamino C paros norma suaugusiam žmogui– 80 mg, žindančioms moterims – 100 mg. Kūdikiui iki vienerių metų reikia 30–35 mg, 1–3 metų vaikui – 40 mg, 4–10 metų – 45 mg vitamino C. Gerokai daugiau šio vitamino reikia ištikus stresui, nusilpus organizmui, kilus infekcijos pavojui.

Nustatyta, kad leukocituose askorbo rūgšties ypač sumažėja infekcijos metu. Todėl vaikų peršalimo ligų profilaktikai bei gydant sergantį vaiką pavasarį verta duoti šio vitamino maisto papildą.

Ežiuolė – bene populiariausias augalas imuninei sistemai stiprinti. Ežiuolė nuo seno žinoma kaip pagalbinė virusinių ir bakterinių ligų profilaktikos ir gydymo priemonė. Žolininkai ežiuolę laiko vienu iš geriausių natūralių antibiotikų. Ežiuolė stimuliuoja imuninę sistemą, mažina uždegimą, sujungia laisvuosius radikalus ir gerina organizmo atsparumą virusams. Ji padeda sumažinti peršalimo simptomus. Taigi ir ruošiantis ligų pavasariui, ir jau susirgusiam vaikui ar suaugusiajam vaistinėje galima nupirkti ežiuolės preparatą.

Kiti vaiko imuniteto draugai – miegas ir grynas oras

Kiekviena mama žino, kad vaikui reikia gerai išsimiegoti. Pavasario pradžioje vaiką stenkitės migdyti anksčiau. Šiuo periodu geriausia mažyliui būtų išmiegoti dešimt valandų. Jeigu miego trūks, vaiką kankins nuovargis, jam sunkiau seksis mokslai ir bus nelengva atsispirti virusų atakoms.

Pakankamai laiko vaikštinėkite su vaiku lauke. Žaiskite su juo judrius žaidimus arba paprasčiausiai keliaukite tolimesniais atstumais. Ilgesnėms kelionėms su kūdikiu mamai prireiks lengvai valdomo vežimėlio su dideliais ratais. Imunitetui labai palankus vaikštinėjimas miške, ypač – pušų. Statistikos duomenimis, didelių miestų vaikai dažniau serga ir patiria komplikacijas po elementarių peršalimo ligų negu gryname ore augantys kaimų ir mažų miestelių mažyliai. Todėl, miestiete mama ir tėti, stenkitės savaitgaliais su vaiku išsiruošti į gamtą.

Sportas – nauda vaiko sveikatai

Pradėkite nuo rytinės mankštos. Pasidomėkite, kokie sporto užsiėmimai vaikui labiausiai patinka, galbūt verta jį nuvesti į atitinkamą būrelį. Mankšta ir sportas paruoš mažylį susitikimui su permainingais pavasario orais ir virusais. Be to, sportas naudingas ne tik vaiko sveikatai, bet ir fiziniam vystymuisi.

Imunitetą silpnina pasyvus rūkymas, ypač, jei rūko mama

Vadinamasis pasyvus rūkymas, kai vaikas būna prirūkytame kambaryje, alina imunitetą. Namuose rūkančių tėvų vaikai dažniau serga, ypač bronchine astma ir lėtiniu bronchitu, taip pat – pneumonija. Įrodyta, kad mažyliui iki trejų metų didesnę žalą daro mamos, su kuria vaikas praleidžia daugiau laiko, rūkymas negu tėvo.

Grūdinimas – gera imuniteto apsauga

Mama neturėtų pamiršti, kad vienas svarbiausių vaiko imuninės sistemos stiprinimo būdų – nuolatinis grūdinimas. Grūdinti vaiką reikia palaipsniui. Geriausia pradėti nuo oro vonių, tik stebėkite, kad namuose nesiautėtų skersvėjai. Vėliau pereiname prie kitų procedūrų. Galima mažylį aptrinti drėgnu rankšluosčiu. Išpraustą vaiką nupilkite kiek vėsesniu vandeniu. Tik po kurio laiko mažinkite vandens temperatūrą vienu laipsniu ir kasdien ilginkite procedūros laiką.

Visavertė sveika mityba, vitaminai, sportas, grynas oras ir grūdinimas – atneš sveiką ir džiugų pavasarį visai šeimai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Otito priežastys

Ūmų otitą atneša infekcinė liga, ausytės sunegaluoja peršalus arba perkaitus, taip pat – dėl netinkamo maitinimo, kai į nosį ir vadinamąjį Eustachijaus vamzdelį (landa, jungianti ausies ir nosiaryklės ertmes) patenka skysto maisto. Labiausiai jautrios vaikų ausytės, nes vaiko Eustachijaus vamzdelis platus ir trumpas. Todėl iš nosies užkratas lengvai patenka į vidurinę ausį. Be to, mažo vaiko imunitetas silpnesnis negu paūgėjusio. Ligą sukelia bakterijos (streptokokai, stafilokokai) ir virusai.

Dar viena ūmaus otito priežastis – funkcinis sieros liaukų aktyvumas. Ausų siera susideda iš baltymų, riebalų bei jų rūgščių, mineralinių druskų, taip pat – negyvų odos ląstelių, dulkių, odos riebalų. Netinkamai valomose ausytėse susikaupia daug klampaus sekreto, todėl susidaro sieros kamščiai. Šie kamščiai suteikia puikias sąlygas vystytis mikroorganizmams ir uždegimui – otitui.

Otito simptomai

Liga prasideda staiga, atsiranda bendri negalavimai: vaiką krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą ir kankinamai skauda ausį, o skausmas gali sklisti į dantis ar smilkinį. Spustelėjus ausies kriauklės speninę ataugą – skausmas sustiprėja. Sergantis kūdikis mieguistas arba dirglus, jis atsisako žįsti ir verkia maitinamas, nes ausytes tuomet dar labiau skauda.

Mama turi žinoti, kad 4–5 parą gali trūkti ausies būgnelis ir išteka pūliai. Užsitęsęs otitas gali pasidaryti lėtinis. Tai pavojinga liga, nes ji gali būti kitų sunkių ligų, pavyzdžiui, meningito arba sepsio priežastis. Todėl į gydytoją reikia kreiptis jau pirmąją ligos dieną.

Kaip išvengti otito?

Vaiko ausytėmis rūpinkimės nuo pat gimimo. Tinkamai prižiūrėdama mažylio ausytes, mama neleis formuotis sieros kamščiams ir vaikas galbūt išvengs šio varginančio negalavimo.

Vaiko sveikatai labai svarbus taisyklingas žindymas ir racionali paūgėjusio vaiko mityba. Pakankamai ilgai maitinti mamos pienu vaikai, kurie ir vėliau valgė vitaminų turtingą maistą, rečiau serga virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Kaip tik šios ligos sukelia vidurinės ausies uždegimą.

Atsparesnis peršalimo ligoms grūdinamas vaikas. Grūdinimui tinka aptrynimai šaltu vandeniu, vėsios vonios, sportas, fiziniai pratimai, reikia pakankamai laiko praleisti gryname ore. Nuo pat mažens mama turėtų mokyti vaiką taisyklingai kvėpuoti – per nosį.

Lėtiniam vidurinės ausies uždegimui kelią atveria įvairios nosies bei gerklės ligos: sloga, prienosinių ančių uždegimas, angina, adenoidai. Todėl reikia išgydyti šias ligas ir sumažės palankių sąlygų otitui . Gulinčio vaiko nosiaryklėje susikaupęs sekretas taip pat gali sukelti vidurinės ausies uždegimą.

Otitu persirgusio mažylio ausytes reikia saugoti, ypač jeigu trūko būgnelis, – į jas neturi patekti vandens. Maudydama ar ketindama plauti mažylio galvytę, jo ausis būtinai užkimšk vatos tamponėliais.

Otito gydymas

Jeigu nepaisant mamos pastangų ausų uždegimas išsivystys, būtina tuojau pat pradėti gydymą. Taigi, nuvesk vaiką pas gydytoją, kuris gali skirti antibiotikų ir kitų vaistų. Vieni iš jų –priešuždegiminio ir nuskausminamojo poveikio ausų lašai. Tik, mama, atsimink, kad trūkus būgneliui, į ausį lašinti vaistukų negalima.

Prieš lašindama į ausytę, vaistų flakonėlį sušildyk rankose – mažylio neišgąsdins nemalonūs pojūčiai, kurios jis patirtų į ausytę patekus šaltam skysčiui.

Patarimai mamai ir tėčiui

Ausies skausmą malšina šiluma, todėl ant skaudamos ausies mama gali uždėti kompresą. Kelis kartus sulenktą marlės skiautę, kurioje iškerpi ausies didumo skylę, suvilgai karštu vandeniu arba degtine, nugręži ir uždedi ant ausies – po jos kriaukle. Marlę pridengi vaškiniu popieriumi arba polietileno plėvele su taip pat iškirpta skyle, ant šio – dedi storą vatos sluoksnį arba 4–5 sluoksniais sulankstytos flanelės. Kiekvienas viršutinis sluoksnis turi būti platesnis už apatinį. Kompresas turi gerai priglusti aplink ausį, aptvarstomas ir laikomas valandą. Po to daroma 4–6 valandų pertrauka. Tarp kompresų skaudamą ausį reikia šiltai aprišti.

Išmokyk vaiką taisyklingai šnirpšti nosytę – iš pradžių užspaudus vieną šnervę, po to – kitą.

Kūdikį kuo ilgiau žindyk, nes mamos piene esantys antikūnai stiprina mažylio organizmą. Žindymas apsaugo ir nuo otito, todėl kūdikį būtinai žindyk bent pirmąjį gyvenimo pusmetį.

Kūdikis gali atpilti ir pienuko pateks į ausies landą. Todėl maitinamo kūdikio galvutę laikyk šiek tiek pakeltą.

Otitas – pavojinga liga, nes netinkamai gydoma gali tapti lėtinė ir sukelti klausos sutrikimus.

Svarbiausia – vykdyti gydytojo rekomendacijas ir gydyti ausytes jo paskirtais vaistais iki galo – ne tik, kol praėjo skausmas, ir tau atrodo, kad vaikas sveikas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Dažnai sergančio vaiko tėvai taip pat susiduria su dilema: mama norėtų sugrįžti į darbą, o pediatrai pataria tokį mažylį kuo ilgiau palaikyti namuose. Jeigu vaiko imunitetas silpnas, darželyje jis dar dažniau sirgs. Sergantiems lėtinėmis ligomis vaikams, pavyzdžiui, – laringitu, sinusitu, bronchine astma; kolektyve taip pat prasčiau seksis. Ypatingo mamos rūpesčio reikia labai jautriam vaikui.

Ypatingas dėmesys – sveikatai

Tokiems vaikučiams reikia ypatingos priežiūros ir dėmesio, kurių jiems nesuteiks įprastiniame darželyje. Pasisekė mažiesiems vilniečiams: jie gali lankyti darželinukų sveikatingumo grupę „Auk sveikas“, kuri įsikūrė nuostabiame pušyne. Mažiesiems pritaikytos renovuotos vaikų reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ patalpos. Čia vaikų laukia 2–4 metukų, 4–7 metukų, taip pat – paruošiamoji grupės. Į darželį paprasta nukeliauti ir visuomeniniu, ir individualiu transportu.

Šis darželis skiriasi nuo įprastinio, nes čia mažyliams teikiamos ne tik vaikų darželio, bet ir individualios reabilitacinės paslaugos: logoterapija, ergoterapija, kineziterapija, fizioterapija, hidroterapija.

Taigi, šis darželis – išskirtinis individualiu dėmesiu kiekvieno vaiko sveikatai:

– visus vaikus prižiūri gydytojas pediatras;

– alergiškam vaikui pritaikoma individuali dieta pagal jo poreikius;

– vaikai, lankantys sveikatingumo grupę „Auk sveikas“, gali gauti visų reabilitacijos centre dirbančių gydytojų specialistų – psichologo, alergologo, pulmonologo, reabilitologo, dermatologo, LOR – konsultacijas ir gydymą; individualiai pritaikytas reabilitacines procedūras ;

– po ligos vaikui paskirtą gydymą galima pratęsti darželio sveikatingumo grupėje ;

– kiekvieną dieną vaikai mankštinasi sporto salėje, o mankštą veda kvalifikuoti kineziterapeutai ;

– du kartus per savaitę vaikai sportuoja baseine, kuris yra tame pačiame pastate, kaip ir grupė.

Draugiška ir kūrybiška aplinka

Grupėje sukurta funkcionali aplinka. Patrauklūs žaislai ir darbo priemonės, jaukios veiklos erdvės. Vaikas gali rinktis veiklą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą.

Vaikų pedagogai orientuojasi į ugdymą pavyzdžiu (sudomina veikla, partneryste su kitais vaikais).

Skatinamas vaikų kūrybingumas (interpretuoti, kurti, atrasti). Vaiko sumanymai pastebimi, gerbiami, palaikomi, drauge priimami sprendimai.

Vaikas visada sulaukia pritarimo, jo veikla gerbiama ir laikoma vertinga patirtimi, vaikas skatinamas, pagiriamas ir jo veikla džiaugiasi visi kartu.

Vaikų poilsiui ir smagiam laisvalaikiui grupės pedagogės išnaudoja palankias aplinkos ir gamtos sąlygas: organizuoja ekskursijas, išvykas miško takais, žaidimus gamtoje.

Profesionalus ugdymas

Ugdymas lopšelio – darželio grupėje “Auk sveikas” organizuojamas pagal 2007 m. “Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo” programą, orientuojantis į vaikų kompetencijų (sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninę ir socialinę) ugdymo(si) plėtojimą. Vaikai tobulina gebėjimus, puoselėja kalbą, perima savo tautos kultūrą, papročius ir tradicijas. Ugdymas vyksta savitarpio pagarba, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra grįstoje aplinkoje. Vaikai skatinami branginti savo ir kitų darbą, saugoti savo ir kitų sveikatą.

Kokio amžiaus vaiko imuninei sistemai labiausiai reikia padėti?

Vaiko imunitetas ypatingai pažeidžiamas pirmaisiais gyvenimo metais, nes jis dar silpnas ir bręsta iki 5 metų. Kūdikį saugo antikūnai, kuriuos jis gauna su mamos pienu.

Didelės įtakos imuninei sistemai turi mažylio vystymasis. Šiuo periodu jo medžiagų apykaita labai sparti, vaikas auga, didėja jo svoris, bręsta vidaus organai, dygsta dantys. 2-5 metų vaikai pradeda lankyti darželius ir mokyklėles, kuriose susitinka su daugybe bakterijų bei virusų. Todėl mažieji dažnai suserga.

Ruduo – peršalimo ligų pradžia. Kaip sustiprinti sergančio vaiko imunitetą?

Kiekviena ūminė liga susilpnina vaiko imunitetą maždaug mėnesiui. Todėl sveikstančio vaiko imunitetą reikėtų stiprinti papildomai. Vaikas turėtų daugiau ilsėtis, dažniau pasivaikščioti gryname ore, tėvams nedera vesti mažylio ten, kur lankosi daug žmonių. Pasirūpinkite subalansuota mityba, tinkamu dienos režimu, grūdinkite vaiką. Greičiau atstatyti jėgas padeda imunitetą stiprinantys maisto papildai bei žuvų taukai.

Kuo naudingos sveikatai žuvų taukuose esančios omega–3 riebalų rūgštys ? Kuriuose maisto produktuose omega–3 rūgščių daugiausia?

Omega–3 riebalų rūgščių reikia vaiko vystymuisi. Jos būtinos ne tik imuninei sistemai, bet ir smegenų veiklai, nervų sistemai, regėjimui. Pagrindinių omega–3 rūgščių organizmas negamina, tad vaikas gali jų gauti tik valgydamas jūrinę žuvį ar gerdamas žuvų taukus.

Šių rūgščių yra kokybiškoje jūrinėje žuvyje, linų sėmenų aliejuje. Daugiausia omega–3 riebalų rūgščių yra menkių kepenų aliejuje. Dar jame yra natūralių vitaminų A ir D, kurie svarbūs ne tik imuninei sistemai. Vitamino D reikia kaulams, dantims, raumenims. Vitaminas A būtinas geram regėjimui, odai ir gleivinėms. Todėl iš šviežių menkių kepenų pagaminti skysti žuvų taukai labiausiai tinka vaikams.

Ar žuvų taukai labai svarbūs nėščiajai ir jos pilvelyje augančiam vaisiui?

Omega–3 rūgštys padeda vystytis vaisiaus ir kūdikio smegenims. Norvegai tyrimais nustatė, kad mamos, nėštumo metu vartojusios EPR, eikozapentaeno ir DHR, dokozaheksaeno rūgščių turtingus žuvų taukus, pagimdė kūdikius, kurių intelekto koeficientas gerokai aukštesnis negu mažylių, kurių mamos vartojo augalinės kilmės aliejų.

Kol vaisius auga mamos pilvelyje, jis pasiima omega–3 riebalų rūgštis iš mamos, paskui kūdikis kurį laiką dar gauna jų su mamos pienu. Žinoma, jeigu mama pakankamai valgo kokybiškos jūrinės žuvies. Deja, mamos žuvų patiekalus gamina retai. Be to, omega–3 riebalų rūgščių yra ne visuose pieno mišiniuose. Todėl dirbtinai maitinamam kūdikiui reikia duoti žuvų taukus. Juos turėtų vartoti ir besilaukiančios bei žindančios moterys.

Riebalų rūgštys omega–3 labai svarbios ir mokymuisi bei pažinimui.

Taigi, žuvų taukai gali padėti ir mokinukui?

Kiekvieną rugsėjį mokinukų tėveliams kirba širdis – kaip gi vaikui seksis mokslai šiais metais. Oksfordo (Anglija) universiteto mokslininkai nustatė, kad norint padėti savo vaikui, svarbu pasirūpinti ir jo mityba – kraujyje turi pakakti omega–3 riebalų rūgščių, nes jos turi įtakos pažintiniams vaiko gebėjimams.
Omega–3 riebalų rūgštys (EPR ir DHR) yra svarbios vaikų vystymuisi – teigiama mokslinio tyrimo išvadose. Šių metų birželį Oksfordo universiteto mokslininkų tyrime dalyvavo 493 britų moksleiviai. Tiriant 7–9 metų vaikus buvo siekiama nustatyti, ar omega–3 riebalų rūgščių koncentracija kraujyje turi įtakos vaikų skaitymo įgūdžiams ir pažintiniams gebėjimams.
Tyrime dalyvavo ir rimtų skaitymo sutrikimų turintys Jungtinės Karalystės mokyklų moksleiviai. Ištyrus vaikų kraujo mėginius nustatyta, kad vaikai, kurių kraujyje yra daugiau omega–3 riebalų rūgščių, ypač nepakeičiamųjų DHR riebalų rūgščių, pasižymėjo geresniais skaitymo ir darbo įgūdžiais ir turėjo mažiau elgesio problemų nei tie vaikai, kurių kraujyje omega–3 koncentracija mažesnė.
9 iš 10 tyrime dalyvavę vaikai nevalgė žuvies patiekalų du kartus per savaitę, kaip rekomenduoja Didžiosios Britanijos sveikatos specialistai. Nors tyrime nebuvo atsižvelgta į tai, kiek omega–3 vaikas suvartojo anksčiau, kokia jo genetika ar gyvenimo būdas, vis dėlto rezultatai aiškiai parodė, kad besimokantiems vaikams labai svarbus omega–3 kiekis racione, ypač – DHR rūgščių. Jei vaikas valgo žuvį tris kartus per savaitę arba geria žuvų taukus, tikėtina, kad jo kraujyje bus reikiama omega–3 riebalų rūgščių koncentracija.

Kaip išsirinkti geriausius žuvų taukus? Į ką atkreipti dėmesį perkant?

Vaistinėse ir internete siūloma daug žuvų taukų produktų, kurių sudėtis gali labai skirtis. Pagrindinis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis – kiek ir kokių biologiškai aktyvių medžiagų (omega–3 riebalų rūgščių – EPR ir DHR, vitaminų ir mineralinių medžiagų) yra rekomenduojamoje dienos normoje. Tai racionaliausias kriterijus žuvų taukams pasirinkti. Noriu atkreipti dėmesį, kad etiketėje ieškoti reikia ne žuvų taukų kiekio per parą, o omega–3 riebalų rūgščių (EPR ir DHR) kiekio. Jų turėtumėme gauti ne mažiau kaip 1000 miligramų per parą.

Kitas svarbus dalykas – gamintojo patikimumas, tiesiogiai susijęs su žuvų taukų kokybės garantijomis. Patikimas gamintojas daug investuoja į toksinų ir kitų teršalų šalinimo technologijas, kad žuvų taukai būtų saugūs vartoti visiems – besilaukiančiai ar žindančiai moteriai, visokio amžiaus vaikams ir vyresniems žmonėms. Dešimtmečių ar net šimtametę patirtį turintys gamintojai ištobulino gamybos technologijas ir užsitarnavo vartotojų pasitikėjimą.