Dantų silantavimas apsaugo nuo ėduonies, o vaikams nuo 6 iki 14 metų ši procedūra atliekama nemokamai– išlaidas už ją kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF).

Vaikų dantys pažeisti ėduonies

Pagal tyrimų statistiką, Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. šešiamečių dantys jau pažeisti ėduonies, o vienas efektyviausių būdų išsaugoti sveikus nuolatinius krūminius dantis – jų silantavimas. Tereikia kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Nesudariusioje sutarties su TLK įstaigoje už šią procedūrą teks mokėti patiems.

Kas yra silantai?

Silantai – dantų ėduonies prevencijai skirta medžiaga. Šia skysta plombine medžiaga užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys. Pažeisti ėduonies dantukai gydomi ir plombuojami.

„Dantų padengimas silantais neskausmingas ir trunka tik keliolika minučių. Tam nenaudojami jokie grąžtai, – sako VLK paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. – Dažniausiai užtenka dantuką silantuoti vieną kartą, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama pakartotinai“.

Pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikia apsilankyti kelis kartus. Krūminiai dantys dengiami apsaugine medžiaga ne visi iš karto: iš pradžių – pirmieji išdygę dantys, o paskui – kiti. Vieno apsilankymo pas specialistą metu gali būti silantuojama nuo vieno iki keturių nuolatinių krūminių dantų.

Lietuvoje nemokamai vaikų nuolatiniai krūminiai dantys dengiami silantinėmis medžiagomis jau penkiolikti metai. Kasmet atliekama per 50 tūkstančių šių procedūrų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK )informacija

Gydymo galimybės ir problemos

Pasak „Papadent“ odontologijos klinikos vadovo, gyd. odontologo Tomo Stumbrio, visame pasaulyje vaikų dantų pažeidimų, liaudyje vadinamų „dantų skylėmis“, vis daugėja. Tai nulemia plati įvairovė priežasčių. Lietuva su šia problema susiduriančių šalių sąraše pirmauja, nes nėra tinkamos profilaktikos programos. Kasmet į odontologus kreipiasi vis daugiau tėvų, vedinų vaikais, kuriems pažeidimai išsivystė vos pirmoje ar antroje klasėje, jau nuolatiniuose dantyse. Pirminis pasirinkimas šioms problemoms išspręsti daugeliu atvejų yra dantų plombavimas. Plombavimas veiksmingas, kol ėduonies ertmė yra maža arba vidutinio dydžio. Anksti atlikus didelių ertmių plombavimą paprastomis plombomis jos negali užtikrinti ilgalaikio patvarumo bei ilgaamžiškumo, todėl greitai ima trupėti ir byrėti. O jeigu dėl pavėluoto gydymo iš nuolatinio danties turi būti pašalintas nervas, lieka labai didelis danties vainiko defektas, kurį praktiškai visada reikia atstatyti protezuojant, nes tik užplombavus toks dantis kur kas greičiau lūžta arba skyla išilgai, dėl ko reikalingas neišvengiamas šalinimas.

Problemų sprendimo būdai

Tais atvejais, kai vaikui danties gydymo metu turi būti šalinamas nervas, kai nepaisant seniau taikyto plombavimo ar kitų priežasčių dėl pažeidimo dantis ima trupėti ir skilinėti, galimas gydymo būdas yra protezavimas keramikiniais užklotais, arba tiesiog – keramikinėmis plombomis. Tokiu gydymo būdu yra atkuriamas danties vientisumas bei užtikrinama danties funkcija. Kadangi vaikams iki 18 metų formuojasi sąkandis, dantys keramikiniais užklotais dengiami po vieną. Šitaip sudaromos sąlygos fiziologiniam sąkandžio vystymuisi bei dantų padėties formavimuisi. Gydymo metu naudojamos keramikinės plombos yra gaminamos dantų laboratorijoje iš specialių, tam skirtų medžiagų. Jos išsiskiria savo patvarumu bei maksimalia įmanoma estetika. Likusi sveika danties dalis yra apsaugoma nuo lūžimo ar skilimo. Plombavimui naudojama keramika yra natūralios danties spalvos, vientisa bei neišsiskiria iš aplink esančių dantų. Vaikas ne tik gali saugiai valgyti, kalbėti, tačiau jo šypsena taip pat atrodo sveika bei natūrali. Tačiau dažnai vien protezavimo nepakanka, kai dantį tenka šalinti. Tokiu atveju naudojama implantacija , vietoj pašalinto danties sriegiamas implantas, kuris atstoja dirbtinę danties šaknį, ant jo tvirtinamas dantų vainikėlis. Teritorinė Ligonių kasa kompensuoja dantų implantaciją, bet tokiu atveju reikia žinoti, kad implantacija atliekama baigiant formuotis žandikaulio kaului, t.y. ne anksčiau nei 17 metų vaikui, anksčiau – tik išimtinais atvejais.

Ką reikia daryti?

Vaikų dantų gydymas, pasinaudojant protezavimu keramikinėmis plombomis, implantais ar vainikėliais išsiskiria tuo, kad jam gali būti taikomos finansinės lengvatos. Tam būtina gydymą planuoti tam tikra tvarka. Odontologijos klinikos „Papadent“ vadovas, gyd. odontologas Tomas Stumbrys teigia, kad procesas gali atrodyti sudėtingas, tačiau taip nėra ir rezultatas yra to vertas: „Jeigu vaikas iki 18 metų turi nuolatinius dantis ir jam jau yra gydyti dantų kanalai, arba yra labai didelės apimties plombų, vaiko dantų gydymui bus taikomos lengvatos. Iš Teritorinės ligonių kasos galima gauti iki 1 222,20 EUR kompensaciją vaikų dantų protezavimui, tad tikėtina, kad tėvams nieko nereikės mokėti už implantaciją ar gydymą. Pirmiausia reikia užsiregistruoti į nemokamą konsultaciją mūsų odontologijos klinikoje.“ Šis vizitas yra būtinas tam, kad gydytojai – odontologai galėtų atklikti pirminę apžiūrą. Tolimesnis žingsnis yra registracija priskirtoje poliklinikoje su siuntimu. Pateikus visus reikalingus dokumentus ir suderinus gydymą bei kompensavimą su Teritorine ligonių kasa, maždaug per 3 mėnesius reikia kreiptis į „Papadent“ kliniką, ir vaikui bus atliekamas dantų protezavimas. Taip užtikrinant ilgalaikį, patikimą vaiko gyvenimo kokybės bei šypsenos estetikos efektą.

Daugiau informacijos www.dantugydytojas.lt

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad tik 4-5 procentai Lietuvos vaikų iki šešerių metų turi ėduonies nepažeistus dantis. Skandinavijos šalyse visiškai sveiki daugiau kaip pusės šalies vaikų dantys.

„Dažniausiai dantų ligos išsivysto dėl netinkamos vaikų burnos higienos. Taip atsitinka kartais ir dėl tingėjimo. Netinkama ar nepakankama burnos higiena gali sukelti tokias sistemines ligas, kaip diabetą, širdies ligas ar susilpninti imuninę sistemą. Sugedę dantys turi įtakos net ir virškinimo sistemos sutrikimams bei kraujotakos problemoms,” – kalbėjo „Dental P.R.O.” specialistė Inga Urbšienė.

Pasak I. Urbšienės, dažniausios suaugusiųjų dantų ligos – gingivitas, periodontitas bei šaknies uždegimai. Gleivinėje, ant liežuvio ir tarp dantų esančios bakterijos sukelia dantų ėduonį bei dantenų uždegimą. Pastarasis gali išsivystyti į periodontitą, ėduonį bei danties šaknies uždegimą.

Kaip tinkamai prižiūrėti dantis?

Odontologė akcentuoja, kad norint tinkamai prižiūrėti dantis, reikia ir atsakingai rūpintis higiena, ir reguliariai lankytis pas gydytoją.

Pasak gydytojos, mokyti vaiką dantų higienos reikia nuo pat mažens. Šiuo metu dantų higienos priemonių yra kur kas daugiau nei dantų šepetėlis ir dantų pasta. Specialistai pataria naudoti dantų siūlą, burnos ertmės skalavimo skystį, jeigu reikia – ir dantų krapštukus, burnos ertmės hidromasažo prietaisus, dantų apnašas nudažančias tabletes, šepetėlius liežuviui valyti.

Specialistė pataria reguliariai lankytis ir pas dantų higienistą. Jo atliekama procedūra pagerina gleivinės būklę, sumažina dantenų kraujavimą, panaikina nemalonų burnos kvapą.

I. Urbšienė pateikia keletą svarbiausių burnos ertmės priežiūros taisyklių, kurios padės išlaikyti sveikus dantis:

• burnos priežiūros įpročius derėtų formuoti nuo mažens;
• valant dantis, svarbu ne kiekybė, o kokybė, todėl tai darykite kruopščiai, nebraižykite dantų emalio stipriai spausdami dantų šepetėlį;
• naudokite minkštą arba vidutinio minkštumo, be ne kietą dantų šepetėlį su maža galvute ir patogia rankena, o dantų pastą rinkitės be dantų emalį galinčių pažeisti šiurkščių priedų;
• nederėtų pamiršti ir tarpdančių siūlo, kurį būtina naudoti kiekvieną vakarą po dantų valymo, o ypač tiems, kurių tarpai tarp dantų yra maži ir susigrūdusius dantis sunku gerai išvalyti;
• pas odontologą patariama lankytis du kartus per metus;
• nepamirškite reguliariai – kas pusę metų atlikti burnos higienos procedūros.

Naujiems mokslo metams prasidedant Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad mamos ir tėveliai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų nuo 6 iki 14 metų ir norintys savo atžaloms dantukus padengti silantais, gali šią paslaugą gauti nemokamai, nes jos išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. VLK ragina mamas ir tėčius aktyviai naudotis šia galimybe.

Programa, pagal kurią vaikų krūminiai dantys dengiami silantinėmis medžiagomis, Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų. Svarbiausias jos tikslas – užtikrinti, kad vaikas turėtų kuo sveikesnius dantis. Nepaisant to, kad ši programa įgyvendinama nebe pirmus metus, kol kas ne visi tėvai ja pasinaudoja. Neturėdami reikiamos informacijos apie šią nemokamą paslaugą, už vaikų dantukų dengimą silantinėmis medžiagomis mama ir tėtis moka iš savo kišenės.

Per 2005–2012 metus beveik 300 tūkstančių vaikų dantys buvo nemokamai padengti silantais. Per šį laikotarpį tam išleista daugiau kaip 13 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, 2011 metais išleista 1,76 mln. litų, o 2012 metais – beveik 2 mln. litų.

2013 m. vaikų dantų dengimui silantais numatyta išleisti 1,9 mln. litų, šiai dienai yra panaudota 671 tūkst. litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį silantais padengti daugiau kaip 24 tūkst. vaikų dantys.

VLK atkreipia dėmesį, kad iki rugsėjo 15 d. tėveliai, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją dėl vaiko sveikatos pažymėjimo, turi žinoti, kad vaiko dantų ir žandikaulių būklę privalo įvertinti odontologas. Vaiko dantis silantais gali padengti gydytojai odontologas arba burnos higienistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 69,4 proc. 7–8 metų vaikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 procentais.

Specialistai rekomenduoja dengti silantais ką tik išdygusius dantukus, nes pirmuosius dvejus metus po išdygimo jie yra ypač jautrūs kariesui. Dantukui išaugus, jo vagelės greitai apsineša, atsiranda pirminių ėduonies požymių ir silantuoti gali būti per vėlu. Žinoma, įvertinti kiekvieną situaciją ir patarti turi odontologas.

Silantai – tai moderni ir efektyvi ėduonies profilaktikai skirta skysta plombinė medžiaga. Šia medžiaga užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantavimo procedūra yra neskausminga ir trunka vos keliolika minučių.

Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir iš karto padengiamas silantu, naudojant mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Vėliau silantas sukietinamas naudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi apie metus laiko ir silante esantis fluoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo“ ėduonies. Padengus dantis silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti pas odontologą patikrinimui. Vėliau užtenka pasitikrinti profilaktiškai. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Gydytoja apie vaikų dantukų padengimą silantais.