MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

 Būdinga:

– staigus (iki aukštos) temperatūros pakilimas;

– šaltkrėtis;

– stiprus galvos ir raumenų skausmas („kaulų laužymas“);

– sausas kosulys;

– stiprus bendro silpnumo jausmas;

– apetito, miego sutrikimai;

– susijaudinimas arba apatiškumas;

– vėmimas (dažniau kūdikiai ir maži vaikai vemia, viduriuoja);

– kliedėjimas (matymas, girdėjimas nesamų dalykų) esant aukštai temperatūrai;

– kraujavimas iš nosies;

– kai ligos eiga be komplikacijų, 4–5 ligos dieną temperatūra krenta iki normalios, ligonio būklė pagerėja.

 Kaip padėti?

– izoliuokite vaiką nuo sveikų šeimos narių;

– gydytojui trumpai ir aiškiai pasakykite, kaip keitėsi ligonio būklė, kokie ligos simptomai. Jei davėte vaistų, tai kokių, kiek ir kada davėte;

– jei krečia drebulys, užklokite, šildykite kojas. Jei drebulio nėra, neužklokite vaiko „iki ausų“;

– nuolat vėdinkite kambarį skersvėju, tačiau taip, kad ligonio tuo metu nebūtų vėdinamame kambaryje;

– kas 2–3 valandas matuokite temperatūrą;

– duokite daug gerti bruknių, spanguolių, aviečių, liepžiedžių, juodųjų serbentų lapų arbatų. Kiekviena jų bus kitokios spalvos ir skonio – tai vaikui patiks ir gerti neatsibos;

– susirgusio vaiko apetitas blogas, todėl jam nesiūlykite valgyti. Tegul valgo tiek, kiek nori – svarbu, kad išgertų kuo daugiau skysčių;

– neduokite vaistų nuo temperatūros (paracetamolio arba ibuprofeno), jeigu ji nėra aukštesnė kaip 38,6 ◦C ir vaikas nesiskundžia galvos ar raumenų skausmais;

– vaikui skirkite daugiau dėmesio – su juo žaiskite ramius žaidimus.

 Kaip išvengti?

– skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, sauganti nuo gripo. Jos veiksmingumas 70–80 proc. <…> Neskiepijami bet kurio amžiaus asmenys, kurie yra alergiški kiaušiniui;

– visi šeimos nariai (suaugę ir vyresni vaikai) privalo būti paskiepyti nuo gripo, ypač jei namuose yra vaikų iki 3 metų;

– skiepytis geriausia spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Itin pavojinga savigyda

Antibiotikų paprastai neprireikia lengvoms bakterinėms ligoms gydyti, kai imuninė sistema gali savarankiškai susidoroti su patogeniniais mikrobais. Šie vaistai skiriami sergant ūminėmis ir lėtinėmis bakterinėmis ligomis, kai didelė sunkesnių komplikacijų rizika. Kai kuriems gydymo antibiotikais kursas yra skiriamas kaip prevencinė priemonė pooperaciniu laikotarpiu, padedanti išvengti chirurginių žaizdų infekcijų, po sudėtingų odontologinių procedūrų, pavyzdžiui, implantacijos.

Deja, nemažai žmonių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai gali padėti greičiau išsigydyti visas ligas ir skiria sau šiuos vaistus patys. Kai tik suskausta gerklę, atsiranda kosulys, sloga, jie nedelsdami griebiasi antibiotikų, pavyzdžiui, likusių nuo ankstesnio gydymo. Visų pirma, gydyti virusines infekcijas antibakteriniais vaistais beprasmiška. Tokių antibiotikų, kurie galėtų sunaikinti virusus, nėra, toks vaistas ne tik visiškai nereikalingas sergant gripu ar peršalus, bet ir žaloja organizmą.

Antibiotikus gydytojas gali skirti ir sergant virusine liga, jeigu prie jos prisijungė bakterinė infekcija. Virusai labai susilpnina imuninę sistemą, ir jeigu sergant virusine infekcija po dviejų ar trijų dienų temperatūra nesumažėja, galima įtarti, kad prie šios ligos prisijungė dar ir bakterinė infekcija. Bet patiems imti vartoti antibakterinius vaistus nedera. Infekcijas sukelia įvairiausios bakterijų rūšys, todėl ir antibiotikai yra skirtingi, kovojantys su tam tikrų rūšių bakterijomis. Tik gydytojas turėtų nuspręsti, ar tikslinga skirti antibiotiką, parinkti konkretų vaistą, dozę ir nustatyti vartojimo trukmę. Netinkamai vartojant antibiotikus galima labai pakenkti sveikatai, taip pat skatinamas šiems vaistams atsparių bakterijų atsiradimas ir disbiozė.

Tiksliai pagal gydytojo nurodymus

Dažnai atsitinka taip, kad vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus po kelių dienų pasijuntama geriau, ir gydymas nutraukiamas savo nuožiūra. Gydytojai perspėja, kad taip elgtis pavojinga. Nustojus vartoti antibiotikus per anksti, didelė tikimybė, kad kamavę ligos simptomai sugrįš, liga netgi gali paūmėti, pereiti į lėtinę. Tada komplikacijų rizika bus dar didesnė, o tie patys vaistai jau nebepadės, nes mikroorganizmai pasidarys jiems atsparūs.

Jei pradėjote vartoti gydytojo skirtus antibiotikus, būtinai turėtumėte baigti visą kursą, tik, atsiradus alergijai, reikia kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų kitą antibiotiką. Net jei po poros dienų sveikatos būklė pagerės, nutraukus gydymą antibiotikais, vaisto kiekis organizme bus nepakankamas visoms ligas sukeliančioms bakterijoms sunaikinti, o išlikusios ateityje nebereaguos į šį antibiotiką. Be to, išgyvenusios patogeninės bakterijos perduos informaciją kitoms jų rūšims, kaip kovoti su antibakteriniu vaistu. Tokio netinkamo gydymo rezultatas – atsparios bakterijos, nebijančios antibiotikų.

Negalima koreguoti vaisto dozę, pavyzdžiui, gerti ne visą tabletę, o pusę, kad išvengtumėte šalutinio poveikio. Nedera praleisti vaisto dozę, jis turi būti geriamas tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Per mažas vaisto kiekis bakterijų nesunaikina, bet, priešingai, jas grūdina.

Kaip išvengti antibiotikų sukeliamos disbiozės?

Ligas sukeliančias bakterijas antibiotikai sunaikina arba užkerta kelią jų dauginimuisi. Taip gydomos infekcijos. Tačiau bet kuris antibiotikas neskiria organizmui naudingų bakterijų nuo sukeliančių ligas, t. y. naikina visas organizme esančias bakterijas (taip pat ir naudingas). Dėl naudingųjų žarnyno bakterijų žūties atsiranda disbiozė – sutrinka normali žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Pagrindiniai jos simptomai: nemalonūs pojūčiai pilve, viduriavimas, pilvo pūtimas, viduriai kartais užkietėja, burnoje atsiranda nemalonus skonis, gali sutrikti virškinimas.

Todėl nuo pirmos gydymosi antibiotikais dienos būtina vartoti probiotikų – gyvųjų bakterijų, sudarančių naudingą mikrofloros dalį, preparatą. Tačiau tarp antibiotiko ir probiotiko vartojimo turi būti bent dviejų valandų skirtumas, kad naudingosios bakterijos galėtų įsitvirtinti žarnyne. Vartojant antibiotikus, rekomenduojami atsparūs jų poveikiui probiotikai. Norint atkurti normalią žarnyno mikroflorą, probiotikus reikėtų vartoti dar 1–2 savaites po gydymosi.

Naudingųjų bakterijų turi ir maisto produktai: fermentuoti pieno produktai, kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai ir agurkai, gira. Nedera pamiršti ir prebiotikų, kurie sudaro probiotinėms bakterijoms daugintis reikalingą terpę – yra naudingųjų bakterijų maisto šaltinis. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje.

Vartojant antibiotikus reikia gerti daugiau skysčių – geriausia vandens, nes šie vaistai yra toksiški. Šie vaistai užgeriami tik su paprastu vandeniu. Po antibiotikų kurso, kad neapsunkintumėte organizmo, valgykite lengvai virškinamą maistą: neriebią mėsą, daržoves, kruopas, visagrūdę duoną, nepamirškite raugintų pieno produktų (kefyro ar jogurto), venkite gazuotų ir saldintų gėrimų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pirmiausia, įsidėkite vaistus, kuriuos kokia nors liga sergantys Jūsų šeimos nariai turi vartoti nuolat. Pasirūpinkite pakankama atsarga – nesvarbu, kad liga šiuo metu nėra paūmėjusi. Nepamirškite, jog visus vaistus, net ir gerai žinomus, galima vartoti tik pasikonsultavus su specialistu.

Vaikui – atskira vaistinėlė

Mažajam keliautojui reikia turėti pagalbos priemonių nuo visų įmanomų negalavimų. Vaiką gali užklupti alergija, peršalimo liga, sutrikti virškinimas, mažyliai dažnai susižeidžia, juos reikia apsaugoti nuo apkandžioti besitaikančių vabzdžių. Svarbiausia, visus vaikiškus vaistus ir kitus reikmenis sudėkite į atskirą dėžutę, kad staiga prireikus nesupainiotumėte su suaugusiųjų priemonėmis ir greitai rastumėte.

Jeigu, taupydami vietą vaistinėlėje, preparatus išimate iš dėžučių, prie jų būtinai pridėkite vartojimo instrukcijas ir užrašykite galiojimo laiką. Vaistus laikykite sausoje ir vėsioje vietoje. Geriausia, kai vaistinėlės dėžutė užrakinama, kad mažieji smalsuoliai negalėtų pasigydyti be tėvų žinios.

Vaistai nuo temperatūros ir skausmo

Kad nesigriebtumėte temperatūrą mažinančių vaistų be reikalo, būtinai pasiimkite termometrą, kurį saugiai nusivešite specialiame dėkle. Temperatūrą mažinantys vaistai – būtini, nes ji gali pakilti bet kuriuo momentu ir dėl įvairių priežasčių. Šie vaistai atlieka dar vieną funkciją – malšina skausmą, taigi turėsite tą patį preparatą nuo dviejų problemų. Jis padės patyrus traumą, suskaudus dantukui arba kamuojant galvos skausmui. Vaikui negalima duoti suaugusiųjų vaistų, juo labiau kad kai kurios jų veikliosios medžiagos ir dozės mažiesiems netinkamos. Vaistinėje rasite vaikiškų vaistukų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms.

Kai temperatūra žemesnė kaip 38,5 laipsnių, jos numušti nereikia, nes padeda kovoti su infekcija. Aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą reikia mažinti vaistais, pavyzdžiui, ibuprofeno preparatu. Mažesnę negu ši temperatūrą turime numušti tik vaikui, kuriam anksčiau dėl jos yra buvę traukulių.

Nepamirškite, kad sugirdyti vaistai tą pačią sekundę nepradeda veikti. Kol jie imsis darbo, nurenkite vaiką ir aptrinkite vėsiame vandenyje suvilgytu švelniu rankšluosčiu. Duokite atsigerti sulčių ar kito mėgstamo gėrimo. Nors ir išgėrus vaistų temperatūra nukrito, vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas.

Susižeidus

Mažieji nenuoramos dažnai neįvertina savo jėgų. Nubrozdinti keliai ir alkūnės, mėlynės ar žaizdos – dažnai išmargina kūną ne tik namų ar darželio kieme, bet ir kurorte.

Susitrenkus ir atsiradus mėlynėms greičiau sugyti pažeistai vietai pagelbės tepalas nuo šios problemos. Gerai jo įtrynus, sumažės patinimas ir skausmas, o taip gydytis prireiks keletą dienų.

Nubrozdinimai, įbrėžimai ar įpjovimai – nėra rimti sužeidimai, bet pirmiausia būtina juos dezinfekuoti. Kelionių vaistinėlėje turėkite antiseptinio skysčio, kuriuo praplausite žaizdeles. Svarbu dezinfekuoti net nedidelį įbrėžimą, nes sužalotoje vietoje paprastai būna mikroorganizmų, kurie dauginasi ir pažeidžia aplinkinius audinius, todėl žaizda lėčiau gyja. Jokiu būdu negalima dezinfekuoti žaizdos jodu, briliantine žaluma ar spiritu. Vaistinėje jums pasiūlys saugią ir veiksmingą priemonę. Greitesniam gijimui pravartu vaistinėlėje turėti ir antiseptinio žaizdų gelio. Nedidelę žaizdą galima užklijuoti baktericidiniu pleistru, o ant gilesnės reikės uždėti tvarstį ir apibintuoti.

Ištikus traumai, gali prireikti vatos tamponėlių, įvairių matmenų marlės ir elastinio binto, guminės timpos kraujavimui stabdyti, būtinos kelioninėje vaistinėlėje ir žirklės.

Nuo nudegimų

Neretai vaikams pasitaikanti nelaimė – nudegimai ir nuplikinimai. Ar mokate suteikti pirmąją pagalbą? Pirmiausia nudegintą vietą atvėsiname – tai paprasta padaryti šaltu vandeniu. Tam netinka jokie riebalai: jie ne tik neatvėsina, bet sudaro karštį sulaikančią plėvelę, todėl žaizda lėčiau gyja. Atvėsintą vandeniu žaizdą nusausiname, po to patepame drėkinančiu ir gijimą skatinančiu preparatu. Jeigu labai skauda, duodame vaikui vaistų.

Jokiu būdu nelieskite nudegimo vietoje susidariusių pūslių, nes joms trūkus žaizda sunkiau gis. Jeigu vaikas nusiplikė ar nusidegino didelį odos plotą, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą.

Nudegimų saulėje galite išvengti tepdami vaiko odą apsauginiu kremu. Neleiskite jam kaitintis per ilgai ir pavojingiausiu dienos metu – nuo 10 iki 15-16 val.

Jeigu vaiką kamuoja supimo liga

Dažną vaiką keliaujant automobiliu, autobusu ar skrendant lėktuvu kamuoja supimo liga. Tokiam vaikui turėkite priemonę nuo supimo, maišelių, jeigu mažylį supykintų, servetėlių bei geriamojo vandens. Pasiimkite į kelionę rūgščių ledinukų – galbūt jie padės išvengti pykinimo. Kelionėje ir prieš ją stenkitės mažylio nepermaitinti.

Vaistai virškinimui

Prisiragavęs neįprasto maisto, dažnas keliautojas suviduriuoja. Ypač jautriai į mitybos pokyčius reaguoja maži vaikai. Todėl kelionių vaistinėlėje būtini preparatai, padedantys atsikratyti toksinų ir sumažinti viduriavimą. Po apsinuodijimo gali prireikti ir virškinimą gerinančių fermentų preparato. Viduriuojančiam ar vemiančiam vaikui netekus daug skysčių, reikės rehidratacinio tirpalo, kurio galite nusipirkti vaistinėje.

Vasarinei slogai nubaidyti

Vasaros karštis, deja, neapsaugo nuo peršalimo ligų, tokių kaip sloga. Apmaudu dalį atostogų prasikamuoti dėl užgultos nosies, ar ne? Todėl vasaros kelionių vaistinėlėje turi būti nosies plovimo priemonė. Vaikams tinkamiausias – jūros vandens tirpalas. Juo galima plauti nosį ilgesnį laiką. Toks tirpalas suminkština ir pašalina susikaupusias gleives, sudrėkina nosies gleivinę. Kitos rūšies jūros vandens tirpalas gydo slogą, jis mažina nosies gleivinės paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Nemokančiam išpūsti nosies vaikui į kelionę paimkite specialų siurbtuką.

Kosuliui gydyti

Sausą kosulį gydome jį drėgnu paversti padedančiais vaistais, t. y. skystinančiais gleives. Bet koks vaiko kosulys paprastai nėra slopinamas vaistais, nes jis padeda pašalinti įvairius ligų sukėlėjus. Sekretą skystinantys ir atsikosėjimą lengvinantys vaikiški vaistai – taip pat būtini vasaros vaistinėlėje.

Nestipriam kosuliui malšinti gali užtekti paprasčiausių priemonių – karštokos mėlynių ar aviečių arbatos, drėgnesnio oro kambaryje. Vaistinėje rasite atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių arbatėlių, tinkančių vaikams.

Pagalba užklupus alergijai

Jeigu nė vienas šeimos narys nėra susidūręs su alergija, vis tiek į kelionę pasiimkite antihistamininį preparatą, kuris gali praversti įkandus vabzdžiui arba nuo augalo sukeltos alergijos.

Poilsio vietoje galite susidurti su uodais, sparvomis, mašalais, bitėmis. Kad jie nesugadintų atostogų, turėkite gynybos priemonę – repelentą. Šiuos sparnuotus gyvius atbaidantys kremai, balzamai, losjonai, tepalai bei purškikliai padės išvengti jų antpuolių.

Išsiruošusiųjų savaitgaliui prie miške viliojančio ežero tyko pavojingas ligas atnešti galinčios erkės. Apsisaugoti nuo jų taip pat padeda specialūs repelentai. Ką darysite, jeigu uodai suspės apkandžioti? Tuomet padės vasaros kelionių vaistinėlėje esantys specialūs tepalai, kurie nuramins niežulį ir sumažins skausmą.

Kas dar pravers kelionėje su vaiku?

Neapsiriksite įsidėję vaikišką kremą, kuris suminkštins, sudrėkins ir nuramins švelnią odelę. Kūdikiui prireiks tepalo su cinku, kuris išgelbės nuo vystyklų bėrimų bei nutrinimų, dažnai apninkančių karštyje gausiai prakaituojančius mažylius. Mažam vaikui nepamirškite vaistukų nuo pilvo pūtimo.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Bronchitas – viena dažniausių vaikų ligų. Tai bronchų gleivinės uždegimas, kuris daug rimtesnis už paprastą slogą ar kitą viršutinių kvėpavimo takų ligą. Iš pradžių atrodo, kad vaikas susirgo paprasčiausia peršalimo liga: atsiranda sloga, kosulys, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Pirmiausia kosulys būna sausas, po kelių dienų jis tampa drėgnas ir vaikas atkosėja gleivingų skreplių. Taigi, jei vaikas ėmė stipriai kosėti, neapsigaukite, nes kosulys – pagrindinis bronchito simptomas.

Dažniausiai bronchitą sukelia virusai (adenovirusai, gripo, paragripo, rinovirusai ir kiti), rečiau – bakterijos (mikoplazmos, pneumokokai, kokliušo lazdelės ir kt). Užsikrėsti vaikas gali per orą nuo kito vaiko ar sergančio suaugusiojo, jam kosint ar čiaudint. Taip pat per virusais užterštas rankas.

Dažniausiai bronchitas nepavojingas, bet vaikas ilgai kosėja, o tinkamai negydoma liga gali komplikuotis.

Kada bronchitas pavojingas?

Jei bronchų gleivinė paburksta, jų sienelių raumenys stipriai spazmuoja, susidaro daug gleivių, vaikas gali pradėti švokšti, dusti, nes užsikemša kvėpavimo takai (obstrukcija). Dėl susiaurėjusių bronchų bei spazmų besikaupiančios gleivės negali išsiveržti išorėn, todėl vaikas pradeda sunkiai kvėpuoti ir girdimi karkalai. Tai sunkesnės formos bronchitas, vadinamas obstrukciniu. Užsitęsęs ūminis bronchitas gali komplikuotis išties pavojinga liga – plaučių uždegimu.

Obstrukciniu bronchitu susirgusio vaiko sveikata priklauso nuo tėvų. Delsti nevalia – gydyti bronchitą reikia pradėti tuojau pat, o atsiradus pirmiesiems bronchų spazmams, būtina kviesti gydytoją, nes netinkamai gydoma liga gali tapti sunkesnė.

Kai vaikas vieną kartą perserga šia liga, kitą kartą užpuolus peršalimo ligai, obstrukcinis bronchitas pasikartoja ir netinkamai gydomas gali komplikuotis bronchine astma. Jei obstrukcinis bronchitas kartojasi tris kartus per metus ar keturis kartus per dvejus metus, dažnai prasideda ir bronchų astma. Obstrukcinis bronchitas gydomas bronchus plečiančiais vaistais. Jei liga komplikuojasi bakterine infekcija, nepavyksta išvengti antibiotikų. Taip pat gydytojas gali skirti atsikosėjimą lengvinančių bei skreplius skystinančių vaistų. Efektyviai bronchito kamuojamam vaikui padeda inhaliacijos.

Kaip tinkamai daryti inhaliacijas?

• Sergant obstrukciniu bronchitu, gerklės, trachėjos, plaučių ligomis vaistai per inhaliatorių įkvepiami pro burną, sloguojant, esant nosies ančių uždegimams – per nosį.
• Procedūra atliekama praėjus valandai – pusantros po valgio.
• Po procedūros geriausia maždaug valandą nevalgyti ir negerti, mažiau kalbėti.
• Inhaliacijų trukmė vaikui iki 5 metų turėtų būti iki 3 minučių, nuo 5 metų – 5 –10 minučių. Inhaliacijas galima atlikti 1 – 2 kartus per dieną. Ūmiu ligos periodu inhaliuojama dažniau.

Inhaliacijos bronchitu susirgusiam vaikui

Bronchitu, ypač obstrukciniu, susirgusio vaiko organizmas nebegali pats atsikratyti bronchuose susikaupusių gleivių, o inhaliacijos padeda jas suskystinti ir greičiau pašalinti. Smulkutės inhaliuojamo tirpalo dalelės nusėda ant kvėpavimo takų gleivinės, ją sudrėkina ir sumažina spazmus. Vaistai įgauna aerozolio pavidalą ir iškart patenka giliai į kvėpavimo takus: bronchus, bronchioles bei alveoles, todėl greitai padeda. Vaikas lengviau atsikosėja ir greičiau iš kvėpavimo takų pasišalina gleivės. Inhaliacijoms naudojami visi gydytojo skirti vaistai. Jeigu liga užklupo staiga, kol gydytojas skirs vaistų, mažajam ligoniukui galima daryti inhaliacijas su mineraliniu vandeniu.

Inhaliacijos – efektyvus ir tausojamas obstrukcinio bronchito gydymo būdas, daug tinkamesnis negu geriamieji vaistai. Juk vaistai, kol nukeliauja į plaučius, iš pradžių patenka į skrandį, po to – apkeliauja žarnyną, kepenis, kol atsiranda kraujotakos sistemoje. Šiame ilgame kelyje jie ne tik praranda koncentraciją ir efektyvumą, bet ir turi neigiamos įtakos organizmui. Aerozolio pavidalo vaistai, patenkantys iš inhaliatoriaus, nukeliauja tiesiai į ligos židinio vietą, todėl jų prireikia mažiau ir poveikis daug stipresnis. Inhaliuojami vaistai nepatenka į kraują ir nesukelia pašalinio poveikio vaiko organizmui. Be to, gydyti inhaliacija galima ir sėdintį, ir lovoje gulintį mažylį, ir ant mamos rankų guodžiamą ligoniuką, kai jis visiškai atsipalaidavęs. Tuomet vaistukai geriau pasisavinami.

Sunkiai kvėpuojantis, nuolat kosintis vaikas verčia tėvus sunerimti dėl jo sveikatos. Mama ir tėtis nepasijus bejėgiai, jeigu iš anksto pasirengs. Inhaliatorius namų vaistinėlėje – pirmojo būtinumo daiktas ir greita pagalba susirgusiam vaikui. Juk šaltuoju metų periodu vaikas serga dažnai. Juo labiau kad šis prietaisas pravers visiems bet kokio amžiaus šeimos nariams – nuo mažiausio kūdikio.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.

VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?
Viduriavimas: kada susirūpinti?

KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.

PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.

KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.

MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara

Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju Artūru Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?

Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas” virusas, ar ‚prikibusi” bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausi peršalimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38 laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Gripas skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?

Efektyviai peršalimo ligų diagnostikai būtini du kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie tyrimai. Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems vaikams temperatūra gali sukelti fibrilinius traukulius. Jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.

Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų – liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.

Silpno imuniteto požymiai

– Virusinėmis ligomis vaikas serga daugiau kaip 4–5 kartus per metus.

– Vaiko sveikata po ligos labai lėtai taisosi.

– Vaiką dažnai apninka grybelinės infekcijos, kurias tenka ilgai gydyti.

– Alergijos įvairiems produktams arba vaistams byloja apie pernelyg jautrią imuninės sistemos reakciją.

– Vaikas greitai pavargsta, kaprizingas, nuolat mieguistas, bet miega neramiai, dažnai nubunda.

– Dažnai sutrinka žarnynas ir vidurių užkietėjimai kaitaliojasi su viduriavimu.

Jeigu tėvai pastebėjo bent vieną šių silpno imuniteto požymių, reiškia, kad imuninę sistemą būtina stiprinti. Tai daryti reikia ne tik atėjus darganai ar paspaudus šaltukui, o nuolat. Ypatingai derėtų susirūpinti tėvams, kurie patys negali pasigirti puikia sveikata.

Kodėl nusilpsta vaiko imunitetas?

Dažniausios silpno imuniteto priežastys:

– gimdymo trauma, nėštumo komplikacijos (ypač 20–28 savaitę),

– paveldimumas,

– vitaminų trūkumas,

– trumpas žindymo periodas (mažesnis kaip 6 mėnesių),

– netinkamas kūdikio primaitinimas, jeigu trūksta ar per daug maistingųjų medžiagų,

– žarnyno sistemos sutrikimai,

– gausus ir dažnas vaistinių preparatų vartojimas,

– stipri psichologinė trauma,

– prasta ekologija.

Maistas stipriam imunitetui

Žinoma, pakeisti ekologinės aplinkos arba paveldimumo negalėsime. Vis dėlto, gydytojų nuomone, galime paveikti daugelį imunitetą silpninančių priežasčių.

Pirmiausia, rečiau persišaldo pakankamai ilgai žindyti vaikai, juos rečiau puola alergijos, kankina viduriavimas ir ausų uždegimas. Be to, mamos piene yra visų kūdikiui reikalingų maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų tiek, kiek jam reikia. Dirbtinai maitinamo kūdikio maiste neįmanoma subalansuoti būtent tavo mažyliui būtino medžiagų kiekio. Kuo ilgiau žindysi vaiką, tuo jo organizmas bus atsparesnis visiems virusams.

Svarbus veiksnys, lemiantis vaiko sveikatą – primaitinimas. Papildomai maitinti mažylį nedera padėti per anksti. Jeigu organizmas dar nepasirengęs virškinti įprastinių maisto produktų, sutriks virškinimo sistema. Jeigu vėluosime primaitinti kūdikį, jam pritrūks maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Todėl geriausia, jei gydytojas parinks individualų primaitinimo planą tavo kūdikiui, specialistas atsižvelgs ne tik į vaiko amžių, bet ir į jo augimo, vystymosi ypatumus, persirgtas ligas, taip pat – alergijas.

Deja, vien tik iš maisto produktų, nors ir kruopščiausiai parinktų, neįmanoma apsirūpinti būtinais vitaminais ir mineralais. Rafinuotas, konservuotas, ilgai laikomas maistas, kurio neišvengiame, nėra toks vertingas, kaip šviežias. Be to, vitaminus iš organizmo išvaro kasdien patiriamos fizinės ir emocinės vaiko apkrovos. Todėl nedera pamiršti maisto papildų. Juk vitaminų trūkumas lėtina vaiko vystymąsi, skatina lėtines ligas, mažina aktyvumą ir, žinoma, imunitetą.

Antra vertus, per didelis kiekis vitaminų taip pat negerai. Todėl vaikui duokite specialius vitaminų ir mineralų kompleksus pagal jo amžių.

Geras virškinimas

Nemažos reikšmės imunitetui turi žarnynas. Juk dauguma naudingųjų medžiagų įsisavinamos būtent čia. Sutrikus žarnyno veiklai, naudingosios maisto medžiagos negalės patekti į organizmą. Todėl žarnyno būklė tiesiogiai susijusi su sveikata. Žarnyno darbą pagerina mineralinis vanduo be burbuliukų ir rūgštaus pieno produktai : kefyras ir jogurtas, maistas, kuriame gausu ląstelienos. Jokiu būdu nepirkite mažyliui kokakolos ir kitų saldžių gėrimų.

Vaistai

Imunitetą gali susilpninti neatsakingai vartojami vaistai. Daugelis tėvų, užuot kreipęsi į gydytoją, susirgusiam vaikui duoda vaistų savo nuožiūra. Tokia savigyda gali turėti prastų pasekmių. Skirti vaistus tinkamais kiekiais turi gydytojas.

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad nedera bet kuriuo atveju griebtis temperatūrą malšinančių vaistų. Mažesnės negu 38 laipsnių temperatūros nereikia malšinti vaistais. Juk ji byloja, kad organizmas pats pradėjo kovą su infekcija – gamina specialius antigenus. Jeigu kaskart nedidelę temperatūrą malšinsite vaistais, vaiko organizmas liausis pats priešintis infekcijai. Kam gi jam dirbti, jeigu tuojau pat gaus vaistų? Visiškai nekreipti dėmesio į pakilusią temperatūrą taip pat neverta – galima pasitelkti liaudiškas priemones.

Padeda tėvų meilė ir dėmesys

Mažyliai labai jautrūs, o imunitetą silpnina dar ir psichologinės traumos. Suaugusiajam nereikšmingas įvykis vaiką gali labai sujaudinti. Todėl tėvai turėtų būti dėmesingi vaikiškoms problemos, nors ir suaugusiojo akimis žiūrint, jos atrodytų menkniekis. Vaikui svarbi šeimos atmosfera. Jeigu tėvai nuolat pykstasi ir barasi, vaikas taip pat nervinasi ir labai išgyvena. Psichologai įsitikinę, kad mylimi ir saugiai besijaučiantys vaikai daug rečiau serga.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS / Du mamos rūpestėliai.

ŽIEMOS LIGOS / Vaiko žiemos vaistinėlė / Lengvas mažylio kvėpavimas.

VAIKAS NEGALUOJA / Ramiam pilveliui / Kaip padėti dermatitu sergančiam mažyliui.

BŪKIME SVEIKI / Fermentų svarba mažo ir didelio žmogaus sveikatai.

PATARIA GYDYTOJAS / Natūralus nujunkymas – tai sąžiningi mainai.

KŪDIKIS / Mažų nosyčių priežiūros ypatumai / Sveika odelė – nuo pirmųjų dienų / Kūdikis namuose.

MAMYTĖ / Kaip nubaidyti hemorojų.

RUOŠIAMĖS KALĖDOMS / Kad šventės neapkarstų / Kalėdų dovana išpildo vaiko svajonę.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:

“Mama ir vaikas” 2012 metų žiema