Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, netinkamai suformuota kelionės vaistinėlė gali apkartinti net ir kruopščiai suplanuotas atostogas. „Ypač daug pavojų slypi kelionėse į kalnus: lūžiai, patempimai ar išnarinimai, peršalimai, nušalimai ar nudegimai saulėje, taip pat – virškinimo sutrikimai, galvos skausmas ar svaigimas. Neturint tinkamų priemonių arba kai jų per mažai, net menki negalavimai gali virsti rimta problema“, – sakė vaistininkė.

Taip atsitinka savo nuožiūra formuojantiems kelionės vaistinėlę. „Nors įprasta pasikonsultuoti su profesionalais ir patikėti jiems sukomplektuoti vaistinėlę, dalis keliautojų tai daro vis dar savarankiškai. Dažniausia klaida – per mažas preparatų kiekis. Pavyzdžiui, keliauja keturių asmenų šeima, o vaistų nuo viduriavimo pasiima vienam žmogui ir tik dviejų parų dozę. Ką daryti, jei susirgs visi: ir suaugusieji, ir vaikai? Tad vaistinėlė turėtų būti bent vieno kurso dozė visiems keliaujantiems“, – patarė G. Krikščiūnienė.

Kitas įprasta klaida, anot vaistininkės – nepasirūpinimas imunitetu prieš kelionę, kuri yra tam tikras stresas organizmui. „Tokiu atveju negalavimų tikimybė išauga, tad vertėtų prieš kelionę bent dešimt dienų vartoti gerųjų bakterijų preparatą. Taip pat neretai pamirštama pasiimti nuolat vartojamų vaistų, pavyzdžiui, nuo diabeto, astmos, padidėjusio kraujospūdžio“, – klaidas vardijo G. Krikščiūnienė.

Kelionių agentūros UAB „700Lt“ turizmo vadybininko Ryčio Pavolo įsitikinimu, ruošiantis į kalnus, visų pirma vertėtų pasirūpinti tinkama apranga, avalyne ir įranga, o norint išvengti rimtesnių traumų, nepervertinti savo įgūdžių ir rinktis saugius takelius bei saugų greitį. „Visgi kalnuose sunku išvengti įvairių sumušimų, todėl būtina turėti gydančio mėlynes bei uždegimą malšinančio tepalo. Svarbu nepamiršti geriamųjų preparatų nuo skausmo, elastinio binto, žaizdas dezinfekuojančių priemonių, žirklių, termometro“, – teigė jis.

G. Krikščiūnienė patarė, jog reikėtų nenuvertinti ir saulės pavojaus kalnuose. „Nudegimų skaičius kalnuose yra išties didelis. Daugeliui atrodo, kad žiemą saulės spinduliai nekenksmingi, tačiau kalnuose nuo sniego atsispindėdama saulė odai padaro didesnės žalos nei vasarą pajūryje. Tad vaistinėlėje turi būti patikimų apsauginių priemonių nuo saulės, taip pat drėkinamojo kremo ar losjono“, – sakė vaistininkė.

Vaistininkė G. Krikščiūnienė perspėja, kad pirmą kartą keliaujančius į kalnus gali užklupti vadinamoji „kalnų liga“. Jos simptomai: galvos svaigimas, skausmas ar pykinimas. Panašūs simptomai kamuoja ir lėktuve ar jūroje. „Šiems specifiniams negalavimams taip pat vertėtų pasirengti iš anksto: yra patikimų ir veiksmingų preparatų, kurie padeda jaustis gerai ekstremaliomis organizmui sąlygomis. Prastai pasijutus kalnuose taip pat svarbu vartoti daug skysčių, geriausia su elektrolitais“, – pastebėjo vaistininkė.

Vaistininkų teigimu, šaltuoju metu vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais. „Rudenį pacientų skaičius padidėja bent trigubai. Paprastai skundžiamasi gerklės skausmu, sloga, silpnumu, dažnas žmogus ateina jau kosintis ar karščiuojantis. Šie simptomai būdingi ir ūminėms kvėpavimo takų ligoms, ir gripui, todėl dauguma žmonių nežino, kokia liga iš tikrųjų susirgo“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Artūros Butkuvienės, daugiau nei pusė gyventojų neskiria paprasto peršalimo (ŪVKTI) nuo gripo. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog paprastam peršalimui ir gripui būdingi panašūs simptomai, o ligų kilmė – virusinė. Tačiau tai yra skirtingos ligos. Jei žmonės nežino ligos kilmės ir renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, dažniausiai po keleto dienų liga dar labiau įsismarkauja. Būtina prisiminti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu iš karto pradėti tinkamą gydymą“, – pastebėjo medikė.

Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. „Gripo simptomai pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla temperatūra (aukštesnė nei 38ºC), atsiranda šaltkrėtis, sąnarių-raumenų, akių obuolių ir galvos skausmai, vargina viso kūno silpnumas. Sergant gripu labai retai atsiranda sloga, čiaudulys bei kosulys. Pirmąsias tris ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, vėliau ji nukrenta iki 37,5ºC ir greitai praeina simptomai. Jeigu neprisideda komplikacijos, liga baigiasi septintą dieną“, – aiškino A. Butkuvienė.

Peršalimo simptomai, pasak šeimos gydytojos, atsiranda palaipsniui. „Pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys, bendras silpnumas. Gali pakilti temperatūra, tačiau ji nesiekia daugiau nei 38ºC. Iš pradžių sloga stipri, nuolat teka vandeningas sekretas. Paprastai peršalimas – nėra sunki liga: praeina per keletą dienų ir nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Butkuvienė.

Anot gydytojos, tiek sergant gripu, tiek peršalus privalomas lovos režimas, taip pat – gausus skysčių vartojimas. Ypač tinka įvairios arbatos (aviečių, čiobrelių ir pan.), tik reikėtų jas gerti ne karštas, o šiltas.

„Peršalimo atveju specifinio antivirusinio gydymo nereikia, o sergant gripu jis – būtinas. Tokios gripo komplikacijos kaip virusinis plaučių uždegimas, otitai, širdies raumens uždegimas, encefalitas gali baigtis mirtimi, tad antivirusinį gydymą reikia pradėti nedelsiant, vos tik atsirado simptomai“, – teigė A. Butkuvienė.

Jai antrino ir „Camelia“ vaistininkė G. Krikščiūnienė. „Daugelis namuose naudojamų gydymo priemonių abiem atvejais tokios pačios, tačiau medikamentinis šių ligų gydymas iš esmės skiriasi: peršalus skiriami priešuždegiminiai vaistai, o susirgus gripu – priešvirusiniai ir analgetikai“, − sakė vaistininkė.

Kartu G. Krikščiūnienė pasidžiaugė, jog žmonės prevencinėmis priemonėmis rūpinasi dar neprasidėjus šių ligų sezonui. „Dažnai užsuka pas mus ir būdami sveiki, tiesiog susirūpinę savo ir artimųjų imunitetu. Daugelį domina peršalimo ligų ir gripo profilaktikos priemonės: erškėtuogių vitaminas C ar ežiuolės ekstraktas, arbatžolių mišiniai, augaliniai sirupai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.

Specialistai pataria, kad apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo padeda elementarūs dalykai: tereikia dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint veidą prisidengti nosine, o jei jos nėra – delnu.

Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės. 2013-2014 m. gripo sezonas prasideda 2013 m. rugsėjo 30 d., o baigiasi 2014 m. gegužės 18 d. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo apie 400 tūkst. gyventojų, gripu – 100 tūkst. žmonių.

Plinta per aplinkos daiktus . „Gripas – tai sezoninė virusinė liga, galinti sukelti komplikacijas, pagreitinti kitų ligų eigą. Pirmieji požymiai: karščiavimas, kosulys ar sloga, gerklės skausmas, galimi galvos ir raumenų skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas. Gripas pavojingas, nes gali komplikuotis – gali išsivystyti plaučių, inkstų, kepenų ar kitų organų dangalų uždegimas“, – priminė vaistinės „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė. Atpažįstamos trys gripo virusų grupės: A, B ir C. A ir B tipo virusai sukelia epidemijas. A tipo gripo virusas susijęs su pandemijomis, kurios kartojasi kas 10-40 metų. A ir B tipo gripo virusai nuolat kinta, susidaro jų naujos padermės. Tai nulemia naujų epidemijų atsiradimą kas keletą metų.

Yra nustatytas naujas gripo viruso potipis A(H1N1)v, kurio sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo virusų segmentų. Jis skiriasi nuo kiaulių gripo, nes žmogus užkrečia kitus žmones. Simptomai panašūs į įprastą sezoninį gripą, jais užsikrečiama taip pat. Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki septynių dienų. „Gripą perduoda žmogus žmogui oro lašeliniu keliu, kai sergantysis kosėja ir čiaudi. Virusas plinta ir netiesiogiai per aplinkos daiktus, nešvarias rankas, kai sergančiojo takų išskyromis užteršti daiktai paliečiami, o po to rankomis liečiama burna, nosis“, – pastebėjo „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė.

Svarbi viso organizmo būklė. Norint išvengti susirgimo gripu, rekomenduotinos įprastos kasdienės priemonės. „Patartina dažnai plauti rankas – ne trumpiau nei 20 sekundžių. Stenkitės išsaugoti gerą bendrą organizmo sveikatos būklę, išsimiegokite; svarbus fizinis aktyvumas. Venkite streso, valgykite visavertį maistą ir gerkite daug skysčių.

Rekomenduojama neliesti paviršių, kurie gali būti užkrėsti gripo virusu. Venkite rankomis liesti akis, nosį, burną. Jei yra galimybė, nebendraukite su sergančiais žmonėmis. Didesnė tikimybė užsikrėsti gripo virusu yra masinio susibūrimo vietose“, – patarimais dalijosi „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė. Sergantieji turėtų vengti bendravimo su kitais žmonėmis. Čiaudint ar kosint burną ir nosį reikėtų prisidengti vienkartine servetėle, kurią po to iškart išmesti į uždarą šiukšlių dėžę ir nusiplauti rankas.