MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

Ypatingai sunkios infekcinės užkrečiamosios ligos, nuo kurių dažnai mirštama – difterija ir stabligė. Skiepytis nuo šių ligų reikia kas 10 metų. Skiepai nuo difterijos ir stabligės nemokami.

Stabligę gali atnešti žemės darbai

Stabligė – ūmi liga, kurios pagrindiniai simptomai – įvairaus stiprumo raumenų spazmai. ULAC duomenimis, 30 proc. susirgusiųjų nuo šios ligos miršta. Dažniausiai suserga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti suaugusieji. Galimybė užsikrėsti ypač padidėja atšilus orams. Dirbdamas ar pramogaudamas lauke ir vaikas, ir suaugusysis gali susižeisti. Su nešvarumais į žaizdą gali patekti stabligės sukėlėjų.

Stabligę sukeliančiai bakterijai Clostridium tetani nereikia deguonies. Ši bakterija gamina atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai) sporas, kurios išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjų gausu gamtoje, jų yra žmogaus ir įvairiausių gyvūnų žarnyne. Stabligės bakterija į žmogaus organizmą patekusi per burną, ligos nesukelia. Susergama bakterijai ar jos sporoms patekus į žaizdą, ypač pavojingos dirvožemiu užterštos gilios durtinės žaizdos. Susirgti stablige galima nušalus ar nusiplikius galūnę. Žaizdoje stabligės sukėlėjai gamina stiprų nuodą, kuris sukelia gyvybei pavojingus raumenų spazmus. Geriausiai nuo šios ligos apsaugo skiepai.

Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems vaikams ir suaugusiesiems, kurie nuo stabligės skiepijosi seniai, ši vakcina įskiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.

Difterija gali užkrėsti skiepytas žmogus

Skiepų nuo difterijos suaugusiesiems kampanija (1995-1996 m.) vyko seniai, todėl ši liga gali padažnėti.

Difterijos sukėlėjas – atsparios aplinkai, stiprų toksiną gaminančios difterijos lazdelės (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Liga sunki ir ligoniai dažnai miršta dėl toksino sukeltų komplikacijų. Difterijos sukėlėjų nešiotoju gali būti net skiepytas žmogus, nes antibakterinis imunitetas po skiepų nesusidaro. Sukuriamas antitoksinis kolektyvinis imunitetas, bet tai neapsaugo nuo difterijos sukėlėjų cirkuliacijos visuomenėje.
Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys – difterijos rizikos šalis. Daugiausia serga neskiepyti vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusieji miestuose, vyrauja sunkios ligos formos, o liga nustatoma vėlai. Visi vyresni nei 26 metų suaugusieji Lietuvoje skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Skiepai – šeimos sveikatai

Skiepai -vienintelė ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Išvengti vakcinomis valdomų ligų galima, kai šalyje paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. gyventojų ir nėra rajonų, kur paskiepyta mažiau negu 90 proc. Nors paskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje atitinka PSO rekomendacijas, tačiau specialistus nerimą kelia neskiepijami vaikai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, ypatingą dėmesį skiria jaunoms ir kūdikio besilaukiančioms šeimoms. Įstaigoje pradėta organizuoti SVEIKOS ŠEIMOS KLUBO veikla. Numatyta ir informacijos apie imunoprofilaktikos svarbą sklaida.

SVEIKOS ŠEIMOS KLUBE 2014 metais rengiami užsiėmimai šiomis sveikatos stiprinimo temoms:
– imunoprofilaktika ir higienos įgūdžių formavimas šeimoje;
– pirmoji pagalba, traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktika;
– saugi ir ekologiška namų aplinka;
– šeimos fizinis aktyvumas;
– naujų technologijų įtaka psichikos sveikatai, prevencija.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia jaunas kauniečių šeimas apsilankyti organizuojamuose užsiėmimuose. Daugiau informacijos apie Sveikos šeimos klubą: http://www.kaunovsb.lt/Sveikos-seimos-klubas.html

Informaciją parengė: Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Alina Didžiokienė. Straipsnyje panaudota Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija.