Vitaminas A

yra laikomas augimo vitaminu, jis būtinas, kad vaikas augų sveikas ir stiprus, jo reikia normaliam vystymuisi. Be to, nuo vitamino A priklauso odos ir gleivinių būklė, taip pat – regėjimas. Svarbus jo vaidmuo formuojantis imunitetui, o pritrūkus gali sulėtėti vaiko augimas, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.

Daugiausia vitamino A turi žuvų taukai, sviestas, kepenys, kiaušinio trynys, sūris. Augaliniuose produktuose yra karoteno, iš kurio organizme gaminamas vitaminas A. Karoteno gausu oranžinės ir raudonos spalvos daržovėse ir vaisiuose. Daug karoteno morkose, pomidoruose, paprikose, špinatuose, rūgštynėse, persikuose, abrikosuose.

B grupės vitaminai

būtini medžiagų apykaitai, energijos gamybai organizme, stiprina vaiko nervų sistemą. Nepamirškite, kad visi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje, todėl jų atsargas būtina papildyti kasdien.

Vitaminas B6 dalyvauja fermentiniuose procesuose, hemoglobino gamyboje, reikalingas riebalų ir angliavandenių apykaitai. B12 taip pat skatina hemoglobino gamybą, dėl to apsaugo nuo mažakraujystės. Geri B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, paukštiena, žuvis, riešutai (ypač graikiniai riešutai), kiaušiniai, pienas, sūris, pupelės ir soja.

Vitaminas C

yra imuninei sistemai stiprinti būtinas antioksidantas, pa¬deda susidaryti organizmo įgimtam ir įgytam atsparumui infek¬cinėms ligoms. Šis vitaminas dalyvauja kolageno sintezėje, todėl palaiko jungiamųjų audinių elastingumą, svarbus dantims, kremzlėms, kraujagyslėms, odai.

Vitamino C šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, erškėtuogės, šermukšniai, šaltalankiai, braškės, kiviai, pomidorai, žalios lapinės daržovės, brokoliai, žiediniai kopūstai, bulvės, svogūnai.

Vitaminas D

organizme atlieka daug funkcijų. Jis būtinas kaulams ir dantims, taip pat –raumenims, padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą, kurių pakankamas kiekis svarbus ląstelėse vykstantiems procesams, kaulų mineralizavimui ir nervų sistemai. Vitaminas D yra būtinas imuninei sistemai, apsaugančiai nuo infekcijų ir uždegimų. Jis lemia sklandų visų organizmo sistemų darbą, veikia kaip hormonas, susijęs su kiekviena kūno ląstele.

Šis vitaminas itin svarbus kūdikiams ir mažiems vaikams, padeda išvengti rachito. Didžiausias vitamino D kiekis gaminasi organizme būnant saulėje, deja, Lietuvoje jos dažnai trūksta. Nedidelę dalį šio vitamino (10–20 proc.) galima gauti ir su maistu – iš pieno, kiaušinių ir riebių žuvų, pavyzdžiui, lašišos, silkės, skumbrės.

Vitaminas E

svarbus angliavande¬nių, baltymų ir riebalų apykaitai, stipriai imuninei sistemai. Jis veikia kaip antioksidantas ir saugo organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. Vitamino E reikia nervų ir raumenų sistemoms.

Šio vitamino yra nerafinuotuose augaliniuose aliejuose, grūduose, pupelėse, žirniuose, špinatuose, alyvuogėse, avokaduose, riešutuose, kukurūzuose, grikių kruopose, kiaušinio trynyje, mėsoje ir menkės kepenėlėse.

Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu – tik lėk iš paskos, kad užsižiopsojęs mažylis neužkliūtų arba kojytės nesusipainiotų.

Galbūt jūsų šeima šis pavasarį laukia ar ką tik sulaukė naujagimio? Tuomet šis metas – tikras išbandymas mamai ir tėčiui, seneliams, broliukams ir sesutėms.

Nuotaiką gadina lietus ir šaltas vėjas, kuris dar gali atpūsti ir peršalimo ligą – taip pat, kaip ir žiemą ar rudenį. Todėl visi pasistiprinkime žiemos nuvargintą imunitetą ir nesirkime. Būkime sveiki ir džiaukimės pavasariu!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų pavasaris

Vitaminai ir mineralai

Svarbiausi vitaminai ir mineralai, kuriuos turi gauti vaikas

JAV Nacionalinės mokslų akademijos publikacijose teigiama, kad vaikas kasdien turi gauti daugiau nei 40 biologiškai aktyvių medžiagų. Dauguma jų – vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Vaiko organizme dauguma vitaminų atlieka funkcijas, kurios nebūdingos jiems patekus į suaugusio žmogaus organizmą. Taip yra dėl to, kad, skirtingai negu suaugusiojo, vaiko organizme auga ir formuojasi įvairūs audiniai ir organų sistemos. Šiems vystymosi procesams būtinos įvairios medžiagos.

Vitamino A reikia ne tik geram regėjimui, bet ir skeletui formuotis, gleivinei atkurti, plaučiams ir virškinamajam traktui vystytis, taip pat – vaikui augti.

Vitaminas B₁taip pat padeda regėjimui. Dar šis vitaminas reguliuoja angliavandenių apykaitą ir būtinas protinei veiklai. Būtent B₁ suteikia vaikui energijos vystymuisi, žaidimams bei mokslams.

Vitaminas B₂ dalyvauja medžiagų apykaitoje, skatina augimą, jo reikia odai, plaukams ir nagams.

Nuo vitamino B₆ priklauso vaiko imunitetas ir raudonųjų kraujo kūnelių formavimasis. Šio vitamino neturi pritrūkti nervų sistemai. Vitaminas B₉ svarbus apsaugai nuo mažakraujystės ir gerai odos būklei. Jis ypač būtinas sergančiam vaikui, nes skatina apetitą. Vitaminas B₁₂ aktyvina nervų sistemos veiklą ir yra kraujodaros komponentas.

Nepakeičiamas vitaminas C – pagrindinė vaiko apsauga nuo žalingos aplinkos, taip pat – nuo alergijų. Šis vitaminas reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį, turi reikšmės vaiko psichikai. Jo dėka susidaro pakankamai kolageno, kuris būtinas kaulams ir kremzlėms, odai ir kraujagyslėms, dantims ir dantenoms. Be to, vitaminas C gerina geležies pasisavinimą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacijos.

Vitaminas E padeda normaliai vystytis nervams ir raumenims, didina organizmo atsparumą. Be vitaminų E ir K neįmanomas normalus kraujotakos sistemos funkcionavimas. Vitaminas H– pagrindinis sveikos odos šaltinis.

Vitaminas PP – svarbus medžiagų apykaitai ir padeda pasisavinti visas būtinas medžiagas: riebalus, baltymus, angliavandenius, mineralus ir kitus vitaminus.

Augančiam vaikui ypatingai svarbus kalcis, kurio reikia kaulams ir dantims. Pastarieji pasiima 99 proc. organizme esančio kalcio. Likęs 1 proc. šios mineralinės medžiagos padeda perduoti nervų impulsus ir atitenka raumenų veiklai, yra kraujo sudėtinė dalis, svarbi normaliam kraujo krešėjimui. Taip pat kalcis reikalingas ląstelių dalijimuisi. Bet kalcis nepasisavinamas ir neišsilaiko kauluose, jeigu trūksta vitamino D.

Taigi vaiko kaulams ypatingai svarbus ir vitaminas D, kuris dar padeda reguliuoti magnio kiekį. Taip pat vitamino D reikia ląstelių dalijimuisi. Atsižvelgdama į šio vitamino svarbą, Amerikos pediatrijos akademija padvigubino jo rekomenduojamą paros normą. Visi kūdikiai nuo gimimo, vaikai ir paaugliai turėtų gauti ne mažiau kaip 400 TV (10 µg) vitamino D. Motinos piene vitamino D kiekis svyruoja nuo 25 iki 78 TV/l, todėl žindomiems kūdikiams šio vitamino gali neužtekti. Lietuva – vitamino D deficito šalis, nes mus mažai lepina saulė. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad lietuviams jo trūksta: ištyrus 240 į medikus besikreipusių pacientų kraują paaiškėjo, kad net 86 proc. vitamino D turėjo per mažai.

Cinkas būtinas normaliai pažinimo funkcijai, maistinių medžiagų, angliavandenių, riebalų rūgščių apykaitai, DNR ir baltymų sintezei, plaukams, nagams, odai. Magnis reikalingas nervų sistemos veiklai, energijos apykaitai, elektrolitų pusiausvyrai, kaulams ir dantims.

Būtini šių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Geriausiai vitaminais aprūpins specialūs vaikiški multivitaminų maisto papildai: atskiroms amžiaus grupėms gaminami skirtingi vitaminų kompleksai. Jeigu vaikas serga liga, dėl kurios sutrinka tam tikrų medžiagų pasisavinimas, vitaminų preparatą reikės parinkti individualiai.

Kodėl vaikui reikia maisto papildų?

Tyrimai liudija, kad labai nuskurdo dirvos mineralinė sudėtis, todėl žemės ūkio produktuose – daržovėse, vaisiuose, uogose, piene – žymiai sumažėjo svarbiausių maisto medžiagų. Be to, dauguma vaikų nemėgsta daržovių, todėl valgo kaloringus, bet menkaverčius produktus. Saldžiais konditerijos gaminiais, traškučiais besmaližaujantis vaikas tikrai negaus pakankamai būtinų medžiagų. Mama ne visada gali kontroliuoti, ką valgo vaikas, pavyzdžiui, darželyje ar mokykloje.

Dėl itin padidėjusio aplinkos užterštumo per orą, vandenį, maistą į organizmą patenka šimtai toksinų. Todėl vaiko imuninei sistemai reikia papildomos apsaugos, t.y. antioksidantų.

Vitaminų gali greitai pritrūkti pavasarį, kai permainingi orai palankūs visokiausiems virusams ir maiste vitaminų dar mažiau. Jeigu vaiko imunitetas silpnas ir jis dažnai serga infekcinėmis ligomis, parinkti vitaminus mama ir tėtis turėtų ypatingai atidžiai. Daugiau jų reikės antibiotikus gėrusiam arba sergančiam kurio nors virškinimo organo liga vaikui. Mat dėl to slopinamas gerųjų žarnyno bakterijų augimas, o nuo jų priklauso daugelio vitaminų gamyba. Labai svarbūs vitaminai ką tik išgijusiam ligoniukui, taip pat – patyrusiam kaulų lūžius, po operacijos.

Vaikai „dirba“ dvigubai daugiau negu suaugusieji. Jiems ne tik tenka atlaikyti šių dienų iššūkius. Augantis organizmas – tarytum didelė judri statybvietė: formuojasi ir vystosi organai, jų sistemos, funkcijos. Taigi labai svarbu, kad užtektų kokybiškų „statybinių“ medžiagų.

Tabletės ar skysti maisto papildai?

Vaikučiams rekomenduojami skysčio pavidalo vitaminai. Mat į tabletes pridėta daug pagalbinių medžiagų, kurios yra papildomas cheminis krūvis vaiko kepenims. Skystus maisto papildus organizmas gerai įsisavina. Juos lengva dozuoti pagal vaiko amžių.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu reikia daugiau

Naudingų medžiagų poreikis ypač padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu: ne tik besivystantis vaisius, bet ir naujagimis turi gauti augimui reikalingų vitaminų bei mineralų. Besilaukiančios moters organizmui net du kartus daugiau reikia geležies, folio rūgšties, vitamino D bei mineralų, pvz., kalcio, fosforo, magnio ir jodo.

Vitaminai organizme negaminami, į jį patenka tik su maistu, o žindomas kūdikis juos gauna su motinos pienu. Nėščiajai ypatingos reikšmės turi folio rūgštis, kurios trūkumas gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, net sukelti priešlaikinį gimdymą arba kūdikis gali gimti mažo svorio.

Nėščios moters organizme trūkstant geležies, mažakraujystė gali išsivystyti ne tik mamai, bet ir naujagimiui. Todėl nėštumo ir žindymo metu reikia vartoti multivitaminų ir mineralų papildus, kurių sudėtyje yra geležies, taip pat vitamino C. Pastarasis – imuninės sistemos formavimosi ir funkcionavimo pagrindas, didina atsparumą peršalimo ir infekcinėms ligoms, skatina greitesnį gijimą, taip pat mažina nepalankų ekologinės aplinkos poveikį. Vitaminas E turi antioksidacinių savybių.

Svarbus ir beta karotenas, kuris organizme virsta vitaminu A ir saugo imuninę sistemą. Vitaminas D būtinas tinkamai kaulinio audinio mineralizacijai, saugo nuo rachito. Šios ligos profilaktikai reikalingas ir kalcis, kurio gausu piene bei jo produktuose. Dėl kalcio trūkumo pagimdžiusiai moteriai gali atsirasti problemų dėl dantų. Magnis kartu su kalciu gerina raumenų darbą, taip pat skatina kalcio sankaupas kauliniame audinyje.

Jodas yra būtinas skydliaukės hormonams, darantiems įtaką medžiagų apykaitai, baltymų sintezei bei psichomotoriniam vaisiaus vystymuisi, sintetinti. Ir jodo stoka, ir (kai kuriais atvejais) perteklius ar staigus suvartojimo padidėjimas gali turėti neigiamų pasekmių.

Vitaminai vaikui

Nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis neigiamai veikia fizinį vaiko vystymąsi, sveikatą, prastina centrinės nervų sistemos būklę. Todėl mažylis greitai pavargsta, tampa mieguistas, dirglus, iškyla elgesio ir mokslo sunkumų.

Trūkstant vitamino C, pablogėja bendra organizmo būklė: jaučiamas kojų silpnumas, nuovargis, kraujuoja dantenos, sumažėja vaiko atsparumas infekcijoms. Jei mažai vitamino B₂, išsausėja oda, ypač veido, skilinėja lūpų kampučiai. Vitamino B₆ trūkumas skatina alergines odos ligas, anemiją, vaikas lėčiau auga. Kai trūksta vitamino B₁₂, gali sušlubuoti žarnyno bei nervų sistemos veikla. Nepakankamas folio rūgšties kiekis organizme gali sukelti virškinimo organų sutrikimus. A ir E (būtini vaikui vitaminai) apsaugo vaiko ląstelių membranas nuo nepageidaujamo poveikio.

Tyrimais įrodyta, kad, ir idealiausiai maitinantis, valgant kuo įvairiausius produktus, vis tiek vitaminų ir mineralų trūktų 20–30 procentų. O ar taip maitinamės…

Undinė Gilė